Pagrindinės numatomos operacijos Ukrainoje – išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane’as Sejourné per Nacionalinės Asamblėjos posėdį paaiškino parlamentarams prezidento Emmanuelio Macrono žodžius dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje.
Pasak jo, kalba eina apie tokias operacijas kaip išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba Ukrainos teritorijoje. Vykdant kai kurias jų gali prireikti „būti Ukrainos teritorijoje neperžengiant karo veiksmų slenksčio“, sakė užsienio reikalų ministras.
E. Macronas anksčiau yra pasakęs, neatmetantis galimybės į Ukrainos teritoriją įvesti Prancūzijos karius
Anksčiau E. Macronas pareiškė, jog reikia padaryti viską, kad Rusija nelaimėtų karo, tad siekiant šio tikslo neatmetama jokia galimybė, įskaitant Europos sausumos karių pasiuntimo į Ukrainą.
Šie žodžiai sulaukė aštrios kraštutinių dešiniųjų kritikos Prancūzijos parlamente, ypač „Nacionalinio sambūrio“ lyderės Marine Le Pen. „Kokia dieviška teisė pavertė Prancūziją kareiviu už kiekvieną teisingą reikalą pasaulyje, kai vienintelė pasaulio imperija, Jungtinės Amerikos Valstijos, atsisako padaryti tą patį?“, – sakė M. Le Pen per diskusiją su ministru pirmininku Gabrieliu Attaliu. Šis atkirto, kad jei M. Le Pen 2022 m. būtų buvusi išrinkta prezidente, „pati tiektų ginklus Rusijai, kad nugalėtų ukrainiečius“.
NATO teigia, kad karių į Ukrainą nesiųs
Į E. Macrono žodžius NATO, JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Čekija, Slovakija, Švedija, Lenkija, Ispanija, Italija reagavo pareikšdamos, kad savo karių į Ukrainą nesiųs.
A. Anušauskas informavo, kad svarsto siųsti Lietuvos karius į Ukrainą
Vakaruose pasigirdus svarstymams siųsti į Ukrainą sausumos pajėgas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad valstybės svarsto įvairias iniciatyvas dėl paramos Kyjivui. Visgi, diskutuojant dėl karių dislokavimo, ministras pabrėžė – kalbama tik apie ukrainiečių karių mokomąsias misijas.
„Paramos Ukrainai formos yra svarstomos. Ši iniciatyva taip pat svarstoma. Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai. Manau, kad ir mūsų darbotvarkėje kaip ir kokiomis formomis dar būtų galima papildomai remti Ukrainą – irgi atsiras. Bet tai sprendimas, kurį greičiausiai darytų Valstybės gynimo taryba“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas, reaguodamas į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus.
Visgi, net jeigu ir būtų nutarta siųsti į Ukrainą NATO karius, tai būtų daroma daugiašaliu principu, pažymėjo ministras.
Ieškoma pagalbos Ukrainai „formos” – kalbama apie lietuvių karių mokymų misijos siuntimo galimybę
Tačiau politikas pabrėžė – kalbant apie karių siuntimą į Ukrainą, omenyje turimos ukrainiečių karių mokymų misijos.
„Nekalbėkime apie karius, kalbėkime apie iniciatyvos palaikymą. Yra skirtingų šalių skirtingos pozicijos. Kaip žinia, Lietuva turi veikti ir savo mandato, kuris yra suteikiamas Seimo, ribose. Pas mus, kaip žinia, yra vienas mandatas, kuris leidžia telkti mokomąją misiją ukrainiečiams mokyti“, – aiškino A. Anušauskas.
Vertindamas bendras Vakarų lyderių diskusijas, A. Anušauskas akcentavo, jog taip sąjungininkai siekia ir nusiųsti aiškų signalą Rusijai.
„Ieškoma formų, kaip dar padėti Ukrainai. Šiuo atveju, duodant ir labai aiškų signalą Rusijai“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, svarstymai karius siųsti į Ukrainą buvo keliami ir anksčiau
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.
„Vakar prezidento Macrono sukviestos šalių grupės diskusijoje buvo kalbėtos įvairios opcijos, ką Vakarų šalys turėtų padaryti daugiau, siekdamos užtikrinti Ukrainos pajėgumus apsiginti ir į ateitį išplėtoti juos iki tokių, kad būtų pasiekti visi Zelenskio 10-ies punktų plano tikslai“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Budrys.
„Ką galiu patikinti: kad buvo visuotinis sutarimas, kad prioritetas šiuo metu Ukrainai yra ginkluotės tiekimas ir tai, ko reikia labiausiai – amunicija, amunicija, amunicija“, – akcentavo jis.
K. Budrys pabrėžė – apie tai, jog Vakarų sąjungininkės galėtų siųsti karius į Ukrainą, diskutuota jau ir anksčiau.
„Tai, kad Prancūzijos prezidentas ėmėsi tam tikros iniciatyvos politiškai pastumti ir dar kartą krestelėti visą mašiną (…), tai tas yra nauja aplinkybė“, – pažymėjo patarėjas.
„Tie pokalbiai ir anksčiau vyko“, – patikino jis.
Konkrečių sprendimų ar nutarimų dar nėra
Tęsiasi ir diskusijos dėl to, kokio vaidmens į Ukrainą perkelti Vakarų valstybių kariai galėtų imtis. Anksčiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas. K. Budrio teigimu, tai vienas iš galimų modelių.
„Modelių ir galimų sprendimų gali būti įvairių. Galiu patikinti, kad nėra kažkokio vieno konkretaus sumanymo“, – sakė jis.
Savo ruožtu Valstybės gynimo taryba (VGT), pastebėjo K. Budrys, taip pat yra apsvarsčiusi galimybę siųsti karius į Ukrainą. Tačiau, leido suprasti jis, jeigu būtų žengiama tokio sprendimo link, vyktų išsamios konsultacijos su sąjungininkais.
„Kaip ir su karine parama, kaip ir su daug dalykų, su finansine, humanitarine parama – mes kalbamės, derinamės su kitomis valstybėmis“, – patikino jis, pažymėdamas, kad Lietuva turi mandatą siųsti mokomąsias operacija į Ukrainą.
Visgi, pakartojo G. Nausėdos patarėjas, esminis dėmesys šiuo metu turi būti skiriamas amunicijos perdavimui. To, pasak jo, labiausiai prašo ir Kyjivas. K. Budrys pasidžiaugė, kad pirmadienį Paryžiuje vykusių diskusijų metu buvo ieškoma realių sprendimų – ne tik apgailestaujama, jog Europai nepavyksta išpildyti Ukrainai duotų pažadų dėl karinės paramos.
„Pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien, ir kurios reikėjo vakar – amunicija“, – pakartojo jis.
Parengta remiantis ELTA.
