Seimo rinkimų maratonas prasideda: partijos švaistosi pažadais
Iki seimo rinkimų lieka mažiau nei du mėnesiai, tad juose pergalės pasiekti besiviliančios politinės jėgos šiuo metu dirba visu pajėgumu. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau anksčiau paskelbė, kad spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose varžysis 1769 politikai[1].
Pasak VRK, daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje turėtų būti 15 kandidatų sąrašų. Tai bus:
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra, „Taikos koalicija“ (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
O spalio 13 d. turinčiuose įvykti seimo rinkimuose laukia nuožmi kova. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos, daugiausiai galimybių laimėti rinkimus šiuo metu turi europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai.
Antroje vietoje, kiek netikėtai, yra buvusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio įkurta „Nemuno aušra“. Trečioje vietoje yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ yra ketvirtoje pozicijoje.
Toliau rikiuojasi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“ bei seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujami liberalai. Paskutinių apklausų duomenimis, būtinos 5 proc. kartelės įveikti gali nepavykti Laisvės ir Darbo partijoms.
Tačiau iki rinkimų finišo tiesiosios likus dar ne vienai savaitei, politinės jėgos šias prognozes ir reitingus gali pakeisti savo naudai. O tai padaryti galima pristatant savo rinkimines programas ir dalinant daugiau ar mažiau įgyvendinamus pažadus. Šiame rinkimų etape jų apstu, o kai kurie jų gali ir nustebinti.
LSDP dėmesį žada naikinti būtinąjį pensijų kaupimą
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neseniai pristatė savo programą seimo rinkimams. Partijos lyderė V. Blinkevičiūtė pateikė kelis pavyzdžius, ką gi darytų, jei laimėtų rinkimus.
„Išlaisvintume gyventojus iš prievartinio kaupimo antroje pensijų pakopoje, Lenkijos pavyzdžiu sukurtume veikiantį Kelių fondą, stabdytume neapgalvotas reformas sveikatos ir švietimo srityse – nevalia eksperimentuoti su žmonių likimais ir sveikata”, – sakė ji.
Rinkiminėje partijos programoje tarp svarbiausių įsipareigojimų įvardijamas sąlygų kurti šeimą ir auginti vaikus užtikrinimas, antrosios pensijų pakopos pertvarkymas, pensijų indeksavimo spartinimas, mokesčių naštos iš darbo pajamų gyvenantiems žmonėms mažinimas bei mažesnio PVM tarifo maisto produktams taikymas.
Be to, pabrėžiama Lietuvos gynybos stiprinimo svarba, kelių ir tiltų priežiūros didinimas, visuomeninio elektros tarifo peržiūrėjimas, siekis mokiniams užtikrinti ne daugiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios vietos nutolusią ugdymo įstaigą bei tai, kad mažiausias mokinių skaičius gimnazijose būtų 15 vaikų. Taip pat tarp prioritetų yra išskirtas ir valstybinio plėtros banko steigimas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ stos ginti viduriniosios klasės
S. Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šiuose rinkimuose daug dėmesio skirs vidurinei klasei ir piliečių pajamoms.
„Augančios gyventojų pajamos, stiprėjanti vidurinė klasė, socialiai saugios ir gerbiamos šeimos“, – teigiama partijos programoje[2].
Joje taip pat rašoma, jog Lietuvos mokyklose turi būti sukurta saugi aplinka, kurioje gerai jaučiasi ir mokiniai, ir mokytojai. Taip pat, turi būti užtikrinta visos dienos mokykla iki gimnazijos bei nemokamas maitinimas visiems mokiniams, o mokytojų profesionalumas yra gerbiamas mokant jiems orų atlyginimą.
Partija savo programoje išskiria medicinos paslaugų prieinamumą, išskiriant, jog visiems medicinos darbuotojams turi būti mokami orūs atlyginimai, užtikrinama kasdienė pagarba pacientui, pacientams turi būti įperkami vaistai.
„Aprūpinta senatvė, ilgiau ir sveikiau nei ES vidurkis gyvenantys senjorai. Įgyvendinta europinės pensijos sistema“, – teigiama programoje.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išskiria kokybiškų ir prieinamų paslaugų viešajame sektoriuje teikimą, kelių situacijos gerinimo būtinybę, akcentuoja nuoseklią užsienio politiką, kuri būtų „paremta valstybės ir jos piliečių tikraisiais interesais, o ne tuščiomis kalbomis apie „vertybes” dangstomu avantiūrizmu“.
Laisvės partijos programoje užsimenama apie LGBT teises, Stambulo konvenciją
Savo rinkiminėje programoje „laisviečiai“ norėtų stiprinti vidurinę klasę, skirti didesnį dėmesį šeimoms, kurti galimybes inovacijoms ir verslui, skaitmenizuoti viešąsias paslaugas.
„Valstybė skatins dirbančius ir kuriančius. Sieksime didesnio nuosavo būsto prieinamumo šeimoms. Kursime pasiekiamą sveikatos apsaugą be eilių, užtikrinsime naujų darželių ir mokyklų plėtrą. Skaitmenizuosime viešąsias paslaugas, kad jos būtų pasiekiamos vienoje telefono programėlėje“, – teigiama Laisvės partijos programoje[3].
Partija daug dėmesio žada skirti žmogaus teisių ir jų apsaugos sričiai, žada įteisinti homoseksualų santykius, ratifikuoti prieštaringai visuomenėje įvertintą Stambulo konvenciją.
„Be skrupulų kovosime, kad būtų priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, ratifikuota Stambulo konvencija ir išgyvendintas smurtas prieš moteris. Užtikrinsime tautinių mažumų teises, sieksime, kad žmonės su negalia išbristų iš skurdo ir galėtų visavertiškai gyventi“, – pažymi partija.
„Laisviečiai“ savo rinkiminėje programoje taip pat išskiria mokslą, žada stiprinti gyvenimo įgūdžių, skaitmeninių technologijų ugdymą, užsiimti patyčių prevencija, taip pat, priimti „mokslu grįstus sprendimus“.
„Užtikrinsime mokslo laimėjimais, o ne moralizavimu grįstą moterų reprodukcinių teisių apsaugą. Stiprinsime psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir priklausomybių prevenciją“, – žada Laisvės partija.
Lenkai dėmesį skirs senjorams: siūlys premiją poilsiui
Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkimų programoje daug dėmesio yra skiriama šalies senjorams, jiems net yra siūloma skirti tam tikrą premiją poilsiui, kuri siektų 400 eurų[4].
LLRA-KŠS taip pat ragina laikytis mokesčių solidarumo principo ir gaunantiems MMA taikyti vos 1 euro mokestį, žada siekti išmokų kiekvienam vaikui didinimo iki 200 eurų per mėnesį, 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maistui, 1 500 eurų minimalios algos, nemokamų vaistų 70 metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms.
„Sieksime: efektyvios šeimų stiprinimo politikos įgyvendinimo, nuosavo būsto šeimoms politikos stiprinimo, mokesčių solidarumo principo – 1 euro mokestis gaunantiems MMA, senatvės pensijų augimo iki ES vidurkio ir indeksavimo kartu su VDU dydžio pasikeitimais, 400 eurų dydžio sumos bonusas poilsiui kiekvienam senjorui Lietuvoje, bankų, didelių prekybos tinklų apmokestinimo ir valstybinio banko idėjos įgyvendinimo, paprastesnio ir efektyvesnio mokesčių surinkimo ir realios kovos su šešėliu, labiau skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, didesnio biudžeto lėšų perskirstymo savivaldybėms, švietimui, kultūrai, vaikų ir neįgaliųjų globai, mokinio krepšelio ir ligonių kasų kvotų modelių tobulinimo, išmokų kiekvienam vaikui iki 200 eurų kas mėnesį didinimo, 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio maistu, 1500 eur minimalios algos, nemokamų vaistų 70 metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms, seimo narių skaičiaus sumažinimo nuo 141 iki 101“, – teigiama LLRA-KŠS rinkimų programoje.
„Laisvė ir teisingumas“ žada išsaugoti Lietuvą – skatins trijų vaikų politiką
Savus pažadus dalina ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Ji teigia, jog laimėjus seimo rinkimus parengs ir sieks įgyvendinti specialią Lietuvos išsaugojimo programą, kurios pagrindas – trijų vaikų politika[5].
Skelbiama, kad „programa apims prieinamus savivaldybių ir privačius darželius, mokyklas arčiau namų, priemones švietimo kokybei užtikrinti, finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus“
„Esame prieš ketinimus apmokestinti gyventojo būstą visuotiniu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Nulinis tarifas turi būti taikomas pagrindiniam asmens gyvenamajam būstui, kurį laisvai pasirenka ir deklaruoja pats gyventojas. Tokio požiūrio moralinis motyvas – Tėvynėje turi būti vieta, iš kurios jūsų nevarytų mokesčiai ir mokesčių administratorius. Tik antram būstui ar kitam nekilnojamajam turtui gali būti taikomas NT mokestis, kurio tarifai turi būti nustatomi atsižvelgiant į šio turto ekonominę-socialinę paskirtį“, – teigia partija „Laisvė ir teisingumas“.
„Nemuno aušra“ kalba apie valstybinį banką „Vytį“
R. Žemaitaičio pavasarį įsteigta partija „Nemuno aušra“ taip pat drąsiai dalija pažadus ir kalba apie ambicingus planus. Vienas ryškiausias šios partijos planų – valstybinio banko „Vytis“ sukūrimas.
Partija žada mokestiniams pokyčiams paskelbti 2 metų moratoriumą, taip pat kalba, kad valstybinį kelių fondą siektų vystyti Lenkijos pavyzdžiu ir taip esą užtikrintų nuolatinį kelių infrastruktūros gerinimo šaltinį.
Partija savo rinkiminiuose planuose užsimena ir apie energetikos įmonę „Ignitis“, dėmesį žada skirti ir kitoms, su energetika susijusių įmonių veikloms.
„Delistinguosime „Ignitis“ akcijas, sudarydami galimybę jas išpirkti valstybei, peržiūrėsime su energetika susijusių kitų įmonių veiklą, inicijuosime struktūrines reformas, skirtas elektros energijos ir dujų kainoms suvaldyti“, – teigia „Nemuno aušra“.
Ne visos partijos savo programas yra parengusios
Vis dėlto, toli gražu ne visos seimo rinkimuose planuojančios dalyvauti partijos jau yra viešai paskelbusios savo rinkimines programas.
Pavyzdžiui, pagal reitingus trečioje vietoje esantys dabartiniai valdantieji konservatoriai savo programos dar nėra paskelbę. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo partijos internetiniame puslapyje pateikia tik šešėlinės Vyriausybės programą.
Kitos politinės jėgos, tokios kaip Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, centristai, tautininkai ar į Taikos koaliciją susijungusios Darbo, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijos oficialiai savo programų dar taip pat nepristatė, viešojoje erdvėje galima rasti tik partijų ideologinių planų nuotrupas.
Pavyzdžiui, liberalų pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad partijos sąrašo priekyje esantys politikai yra aiški liberalų bendruomenės paraiška atsakingai, prognozuojamai ir principingai liberalų politikai.
„Į politiką siekiame grąžinti prognozuojamumą, telkimą veiklai, įsiklausymą į skirtingas nuomones priimant racionalius sprendimus“, – sakė ji[6].
Regionų partijos lyderių vertinimu, visus Lietuvos regionus atstovaujantys skirtingų sričių, skirtingo amžiaus ir skirtingas patirtis turintys kandidatai gali geriausia atliepti savo rinkėjų, su kuriais bendrauja tiesiogiai, lūkesčius. Jie esą turėtų tapti gaiviu oro gurkšniu „užsikonservavusiai“ Lietuvos politinei sistemai ir tvirčiausiu pasirinkimu šalies žmonėms.
Vyriausiosios rinkimų komisijos partijų rinkimų programų leidinys turėtų pasirodyti rugsėjo viduryje.
