- Rinkimams artėjant prasideda partijų finansų dalybos
- Dalis politinių jėgų savo partiečių finansiškai neparems
- Dalis partijų negaili ir šimtatūkstantinių sumų
- Partijos toliau renka finansines aukas: lyderiai kol kas yra konservatoriai
- Partijos šiais metais jau turėjo progų ištuštinti kišenes
Rinkimams artėjant prasideda partijų finansų dalybos
Seimo rinkimai sparčiai artėja – jie vyks šių metų spalio 13 dieną. Iki jų likus mažiau nei mėnesiui, visos juose dalyvaujančios politinės partijos intensyviai dirba, atlikdamos paskutinius pasiruošimo darbus.
Jeigu rinkiminės programos ir pažadai rinkėjams jau yra išdalinti, tai kalbant apie finansus vis dar netrūksta daugybės neaiškumų.
Partijos stengiasi turėti kuo daugiau finansinių resursų ir jais paremti savo partiečius, ypač vienmandatininkus.
Vis dėlto, šiame seimo rinkimų cikle įspūdingomis pinigų sumomis gali pasigirti toli gražu ne kiekviena politinė jėga.
Nors vienos partijos savo kandidatams į parlamentą ketina išleisti tūkstantines sumas, kitos neskirs nieko, o tai gali tapti rimtu iššūkiu rinkiminėje kovoje.
Dalis politinių jėgų savo partiečių finansiškai neparems
„MG Baltic“ byloje šiais metais kaltu pripažintas ir piniginę baudą gavęs Liberalų sąjūdis finansais šį kartą pasigirti negali ir teigia, kad vienmandačių apygardų kandidatams lėšų neskyrė.
„Šiemet partija neturėjo galimybės skirti lėšų vienmandatininkų rinkiminėms kampanijoms, tačiau buvo nuspręsta partijos lėšomis sumokėti užstatus už jų dalyvavimą seimo rinkimuose“, – teigia politinės jėgos atstovas Antanas Martusevičius.
Su panašiu lėšų trūkumu susidūrusia ne tik liberalai, bet ir kitos partijos. Lietuvos regionų partijos lyderis Jonas Pinskus teigia, kad visos turėtos lėšos jau yra paskirstytos, tačiau jų būta nedaug.
Lietuvos liaudies partiją į parlamentą atvesti besitikinti Eduardas Vaitkus teigia, kad seimas yra priėmęs įstatymą, kuriame iš anksto numatyti nelygiateisiai rinkimai.
Kaip teigia E. Vaitkus, Lietuvos liaudies partija negauna jokių valstybinių dotacijų ir pinigų savo sąskaitoje neturi arba turi minimaliai iš nario mokesčio: dėl to vienmandatininkai apmoka rinkiminį užstatai iš savo asmeninių lėšų.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) dėl lėšų vienmandačių apygardų kandidatams teigė dar nenusprendę, o Nacionalinį susivienijimą į seimą vedančio Vytauto Sinicos teigimu, kiekvieno į parlamentą pretenduojančio politiko situacija yra individuali.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sprendimus dėl išlaidų taip pat sako priimanti pagal jų racionalumą.
„Taikos koalicijos“ atstovas Mindaugas Puidokas teigia, kad fiksuotų sumų atskiroms vienmandatėms numatyta nėra. Su „Nemuno aušra“ kandidatuojanti Agnė Širinskienė antrina ir pažymi, kad konkrečios sumos rinkimams nėra.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nurodė numačiusi galimybę vienmandatininkams pasinaudoti partijos skyrių sukauptomis lėšomis, tačiau pažymima, kad tai priklauso nuo kiekvieno skyriaus finansinių galimybių bei surinktų aukų.
Dalis partijų negaili ir šimtatūkstantinių sumų
Tačiau kitos politinės jėgos šiems seimo rinkimams žada paskirti net šimtatūkstantines sumas. Laisvės partija visiems vienmandačių apygardų kandidatams bendrai paskirs net iki 100 tūkst. eurų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) prie kandidatų rinkiminių kampanijų vykdymo taip pat prisidės gana dosniai: skirs kiek daugiau kaip 400 tūkst. eurų.
Kaip teigia „valstiečių“ atstovė Dalia Vencevičienė, iš partijos lėšų yra padengiama visa spausdinta rinkiminė medžiaga, reklaminiai tentai, be to, kandidatams skiriama konkreti suma, kurią galima panaudoti reklamai.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) didžiajai daliai vienmandačių apygardų kandidatų, kurių viso yra 70, teigė skyrusi po 6,5 tūkst. eurų. Pažymima, kad atitinkamai ten, kur ankstesni rezultatai buvo kuklesni, skiriama mažesnė suma.
Panašiai elgiasi ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į seimą partiją vedantis Artūras Zuokas teigia, kad priklausomai nuo vienmandatininko yra skiriamas nuo 2,5 iki 5 tūkst. eurų finansavimas.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kiekvienam savo vienmandatininkui, kurių yra 71, skyrė po 2 tūkst. eurų, o 36 kandidatus vienmandatėse apygardose užregistravusi Lietuvos žaliųjų partija – po 1 tūkst. eurų.
Partijos toliau renka finansines aukas: lyderiai kol kas yra konservatoriai
Šiuo metu seimo rinkimuose dalyvauti pasirengusios partijos vis dar renka finansines aukas. Rugpjūčio mėnesio duomenimis, daugiausiai aukų yra surinkę konservatoriai. Jų sąskaitoje praėjusį mėnesį buvo beveik 320 tūkst. eurų. Vis dėlto, didesnė šios sumos dalis yra partijos gauti valstybės biudžeto asignavimai.
Toliau rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri turėjo sukaupusi beveik 83 tūkst. eurų. 19 tūkst. eurų buvo skirti iš partijos gautų valstybės biudžeto asignavimų, dar 6,5 tūkst. eurų – politinės jėgos lėšos. 50 tūkst. eurų suaukojo fiziniai asmenys, 7,5 tūkst. eurų – patys kandidatai.
Trečioje vietoje yra LVŽS su daugiau kaip 80 tūkst. eurų. 70 tūkst. eurų šios sumos sudaro iš valstybės biudžeto asignavimų partijos gauti finansai. Kitas lėšas skyrė fiziniai asmenys.
Liberalų sąjūdis rugpjūtį buvo ketvirtoje vietoje su 80 tūkst. eurų. 59 tūkst. eurų yra skirti iš partijos lėšų, virš 12 tūkst. eurų suaukojo fiziniai asmenys, o daugiau kaip 9 tūkst. eurų savo nuosavų lėšų yra skyrę patys politinės jėgos kandidatai.
LLRA-KŠS sąskaitoje užfiksuoti pačios partijos skirti 75 tūkst. eurų, o Laisvės partijos sąskaitoje būta 72 tūkst. eurų.
Partija „Nemuno aušra“ savo sąskaitoje turi daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Politinė jėga seimo rinkimams iš savo lėšų kol kas skyrė tik 2 tūkst. eurų. Visa likusi suma yra suaukota fizinių asmenų.
Nacionalinis susivienijimas spalį vyksiantiems rinkimams iš savo partijos lėšų yra skyręs 20 tūkst. eurų, Lietuvos žaliųjų partija savo rinkiminėje sąskaitoje turi daugiau kaip 16 tūkst. eurų.
Toliau rikiuojasi virš 15 tūkst. eurų turinti Lietuvos regionų partija. Tautos ir teisingumo sąjunga iš fizinių asmenų rugpjūčio mėnesį buvo gavę apie 11,5 tūkst. eurų.
LSDP rinkimams turi kiek daugiau kaip 10 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,6 tūkst. eurų, Lietuvos liaudies partija – kiek daugiau kaip 1 tūkst. eurų, o Lietuvos krikščioniškos demokratijos partija – 200 eurų.
Partijos šiais metais jau turėjo progų ištuštinti kišenes
Politinės jėgos jau išleido šimtus tūkstančių anksčiau šiais metais vykusiems prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams.
Prezidento rinkimų metu, Darbo partija išleido 19 tūkst., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 124 tūkst., Laisvės partija – 72 tūkst., LVŽS – 238 tūkst., o TS-LKD – net 461 tūkst. eurų.
Kalbant apie EP rinkimus, LVŽS jiems skyrė 406 940 eurų. LLRA-KŠS turėjo daugiau kaip 275 tūkst. eurų, konservatoriai EP rinkimuose dalyvavo su 185,5 tūkst. eurų, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ buvo surinkę daugiau nei 162 tūkst. eurų, liberalai dalyvavo su daugiau nei 106 tūkst. eurų.
Primename, kad dar pavasarį, prieš prezidento ir EP rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas. Jas gavo 12 politinių jėgų, kurioms bendrai buvo pervesta net 2,96 mln. eurų.
11 politinių organizacijų dotacijas gavo atsižvelgiant į jų paskutinių rinkimų rezultatus, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasinaudojo įstatyme numatyta išimtimi, kai valstybės lėšos skiriamos seimo rinkimuose nedalyvavusiai, bet parlamentinę frakciją turinčiai partijai. Ši partija sulaukė 216,9 tūkst. eurų dotacijos.
Net 780,4 tūkst. eurų teko TS-LKD. LVŽS buvo paskirta 478,2 tūkst. eurų, socialdemokratams – 413,6 tūkst. eurų. Liberalų sąjūdis gavo daugiau kaip 235 tūkst. eurų dotaciją, Darbo partija – beveik 208 tūkst. eurų.
Laisvės partija gavo 168 tūkst. eurų. LLRA-KŠS – 147,6 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partija – 99,6 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – per 83,8 tūkst. eurų. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 73,7 tūkst. eurų, Lietuvos žaliųjų partija – 62,5 tūkst. eurų.
