A. Bilotaitė džiaugiasi geresniu pareigūnų pasirengimu, nors šiems nukentėjus dažnai net nesulaukiama pagalbos
Pastarojo meto įvykiai, kurių epicentre atsidūrė ir sužaloti policijos pareigūnai, rodo, kad situacija jiems Lietuvoje tikrai nėra gera. Tai kaipgi gali būti saugi visuomenė, kai tuo pačiu tokiais nesijaučia ir nuo nelaimių žmones gelbstintys pareigūnai?
Praėjusią savaitę nuskambėjęs įvykis, kai viename sostinės daugiabučių, esančių pačiame centre, įvyko kruvinosios šaudynės, kurių metu buvo pašautas savo klientę skyrybų byloje gynęs advokatas Leonidas Pšelincevas ir nukentėjo dar du pareigūnai, atvėrė dar didesnes šių pasirengimo žaizdas.
Tačiau iškart po įvykio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė puolė dangstyti situaciją, aiškindama, kad galėjo būti ir blogiau, o pareigūnus nuo didesnių sužalojimų esą apsaugojusios neperšaunamos liemenės[1].
Visgi, Vilniaus centre pašautas pareigūnas turėjo pagalbos šauktis išėjęs į gatvę, o medikus šiam iškvietę praeiviai. Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė atkreipė dėmesį, kad kiekvieno iškvietimo metu policijos pareigūnas esą turi būti pasirengęs „pačiam blogiausiam“[2].
R. Katinienė taip pat pabrėžė, kad tarp ministrės A. Bilotaitės pasvarstymų, kaip policijos pareigūnų situacija ir jų pasirengimas gėrėja ir realybės iš tiesų yra nemaža takoskyra.
„Galiu tik „pasidžiaugti“, kad šis įvykis nutiko dienos metu ir pašautas policijos pareigūnas sugebėjo išsikviesti pagalbą (…). Dažnai, kai yra labai daug įvykių, patys policijos pareigūnai nesulaukia pagalbos“, – rėžė pareigūnus atstovaujančios profsąjungos vadovė.
Visuomenės saugumo klausimai atiteko politikams į rankas
Spalio 1-ąją į tarnyboje esančius sopulius dėmesį ketino atkreipti ir pati policijos pareigūnų bendruomenė, žingsniavusi Gedimino prospektu[3].
Didžiausios problemos esą susijusios su itin menku darbo užmokesčiu, kuris yra mažesnis net nei šalies vidutinis atlyginimas ir nesiekia nei tūkstančio eurų ir neadekvačiai didele rizika tarnybos metu.
Pasak LPPS tarybos narės Agnės Greblikaitės, visa atsakomybė už tokią susiklosčiusią situaciją tenka mūsų politikams, kurie dešimtmetį sistemingai vykdė pertvarkas tarnyboje ir neįvertino, kokį galutinį rezultatą dėl jų patirs visuomenė, nors pavojaus varpais jau skambinusios profesinės sąjungos[4].
Ypatingai daug klausimų kelia reformuota licencijavimo tarnyba, atsakingą už leidimų turėti ginklą, išdavimą. Šiuo metu visos šios procedūros perkeltos į elektroninę erdvę, kas gerokai apsunkina galimybes nuspėti asmens (ne)adekvatumą, kai jo paprasčiausiai fiziškai nematoma.
A. Greblikaitės tvirtinimu, licencijavimo tarnybos centralizavimas, kai prašymai dėl ginklo išdavimo pildomi elektroniniu būdu, nėra gera praktika.
Tiesa, šiokio tokio pagėrėjimo nuo ateinančių metų pradžios sulauks LPPS nariai, tokiais tapę iki šių metų spalio 11 dienos. Socialinės apsaugos ministrui bei nacionalinių profesinių sąjungų centrui pasirašius atnaujintą 2023-2025 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį, buvo sutarta dėl dviejų papildomų darbo dienų savišvietai arba savanorystei, nuo 10 iki 20 dienų trukmės atostogų, skirtų mokymuisi ir iki 5 dienų, suteikiamų sveikatai gerinti[5].
Po netikėtų mirčių policininkams buvo nuspręsta mažinti fizinio pasirengimo normatyvus
Prieš kelis metus įvykus kelioms netikėtoms jaunų pareigūnų mirtims, Vidaus reikalų ministerija nusprendė atlikti teisės aktų pakeitimus ir sumažinti pareigūnams skirtus fizinio pasirengimo normatyvus[6].
Remiantis naujais normatyvais, vietoje bėgimo pareigūnai galėsią rinktis ėjimo testą, o pasirengimo tikrinime dalyvaus ir medikai.
Iki tol normatyvai buvo laikinai sustabdyti, kai Lietuvą kone vienu metu sukrėtė net trijų pareigūnų staigios mirtys – 2022-ųjų spalio pradžioje vos per vieną savaitę mirė du Šiaulių policijos pareigūnai, iš kurių vienas – iškart po fizinių normatyvų laikymo – persirengimo kambaryje, o kitas buvo rastas negyvas Londono viešbutyje, kur buvo išvykęs parsigabenti kaltinamojo[7].
Tą patį mėnesį, laikydamas fizinio parengimo normatyvus, sunegalavo ir dar vienas pareigūnas.
Tuo metu buvo kalbų, kad šios mirtys galimai susijusios ir su COVID-19. Jas pakurstė ir pats policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, rėžęs, kad šios mirtys gali būti susijusios ir su koronaviruso pandemija.
Pinigų Lietuva turi, tik prioritetas, deja, ne visuomenės saugumas
Jei valdantieji norėtų, Lietuvoje dirbantys pareigūnai tikrai galėtų gyventi geriau. Tiesa, gausesnis finansavimas šiai sričiai, veikiausiai, neatneštų tiek naudos patiems įstatymų leidėjams kaip kad parama Ukrainai.
Tai, kad šalyje būtų pakankamai lėšų tiek policijos pareigūnų, tiek ugniagesių gelbėtojų bei pedagogų darbo sąlygų gerinimui, rodo sumos, ištaškomos į Ukrainos infrastruktūros atstatymą.
Štai praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė 13 mln. eurų dydžio finansinei injekcijai tam, kad Ukrainoje būtų atstatyti keli vaikų darželiai ir viename jų būtų įrengta slėptuvė[8]. Tiesa, pačioje Lietuvoje civiliams slėptuvių kone nėra – tik laikinosios priedangos nuo oro pavojaus.
