Pareigūnams – aiškesnės taisyklės kritinėse situacijose
Kelios sekundės apsispręsti, o teisinės pasekmės gali tęstis metų metus. Vidaus reikalų ministerija siūlo keisti taisykles, pagal kurias pareigūnai gali naudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą, bei grąžinti iki 2016-ųjų galiojusią teisę iššauti įspėjamąjį šūvį.
Ministerijos vertinimu, dabartinės įstatymų formuluotės yra pernelyg sudėtingos situacijoms, kuriose sprendimus tenka priimti akimirksniu. Todėl siūloma atsisakyti tokių sąvokų kaip „neišvengiamas pavojus“ ir „neišvengiama būtinybė“, jas pakeičiant aiškesniu pavojaus vertinimu[1].
„Pareigūnui, kuris kritinėje situacijoje per kelias sekundes turi priimti sprendimą, įstatymas turi aiškiai pasakyti, kada ir kaip jis gali veikti. Negalime reikalauti, kad pareigūnai gintų žmones ir valstybę, o po to palikti juos vienus su metų metus trunkančiu neapibrėžtumu, ar veikdami teisėtai nepadarė nusikaltimo“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Įspėjamasis šūvis grįžtų kaip tarpinė priemonė
Numatoma aiškiau įtvirtinti ir žalos mažinimo principą. Tai reikštų, kad pareigūnas, rinkdamasis prievartos priemonę, turėtų atsižvelgti ne tik į grėsmės pobūdį, bet ir siekti, kad jo veiksmai sukeltų kuo mažesnes pasekmes. Šaunamasis ginklas ir toliau būtų laikomas kraštutine priemone, naudojama tais atvejais, kai kitais būdais pavojaus pašalinti nepavyksta.
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – įspėjamojo šūvio sugrąžinimas. Tokia galimybė Lietuvos teisėje galiojo iki 2016 metų. VRM siūlo ją atkurti kaip tarpinę priemonę tarp žodinio perspėjimo ir tiesioginio šaunamojo ginklo panaudojimo.
Ministerijos požiūriu, įspėjamasis šūvis tam tikrose situacijose galėtų padėti pareigūnui aiškiau parodyti ketinimą panaudoti ginklą ir suteikti asmeniui paskutinę galimybę paklusti teisėtiems reikalavimams. Tikimasi, kad tai kai kuriais atvejais leistų išvengti tiesioginio šaudymo į žmogų ar transporto priemonę ir sumažintų sunkesnių pasekmių riziką.
Pokyčius lydi rezonansinės pareigūnų bylos
Diskusijos dėl pareigūnų teisės panaudoti ginklą pastaraisiais metais ypač sustiprėjo po kelių didelio atgarsio sulaukusių bylų, kuriose teismams teko vertinti, ar pareigūnų veiksmai pavojingose situacijose buvo pagrįsti ir proporcingi.
Viena tokių bylų buvo susijusi su policininku Dariumi Šerpyčiu. Pareigūnas buvo kaltinamas po to, kai nušovė agresyviai besielgusią ir peiliu jį puolusią moterį. Iki šūvių buvo mėginta ją sustabdyti kitomis priemonėmis – panaudotos dujos ir elektrošokas, tačiau jos nebuvo veiksmingos. Po kelerius metus trukusio teisinio proceso Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareigūną galutinai išteisino.
Kita byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Pasienietis Karolis Ilgevičius kaltinamas nužudymu ir piktnaudžiavimu dėl incidento, per kurį, šaudamas į nuo pareigūnų sprunkančio kontrabandininko automobilio ratą, mirtinai sužalojo vairuotoją.
Šios bylos išryškino klausimą, kiek aiškiai įstatymai apibrėžia pareigūno veiksmų ribas tuomet, kai situacija sparčiai keičiasi, o sprendimą dėl jėgos panaudojimo tenka priimti per labai trumpą laiką. VRM siūlomais pakeitimais siekiama, kad tokios ribos būtų suprantamesnės tiek patiems pareigūnams, tiek vėliau jų veiksmus vertinančioms institucijoms.
