Parašų rinkimų tiesiojoje – vėl neveikiantis „Rinkėjo puslapis“ ir sistemos trikdžiai

Lietuva, Rinkimai 2024G. B.
Suprasti akimirksniu
„Rinkėjopuslapis.lt“
Kovo 27 d. rytą „Rinkėjopuslapis.lt“ veikė su trikdžiais. Ekrano nuotrauka

Paskutinę pilną parašų rinkimo dieną „Rinkėjo puslapis“ vėl neveikia

Terminas surinkti rinkėjų parašus, norint dalyvauti prezidento rinkimuose artėja prie pabaigos – parašus būsimieji kandidatai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti iki kovo 28 dienos.

Kiekvienas prezidento rinkimuose kandidatuojantis asmuo turi surinkti ne mažiau kaip 20 tūkstančių jį palaikančių rinkėjų pritarimo parašų.

Kol kas visus reikalingus parašus yra surinkę tik Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas bei Remigijus Žemaitaitis, o kiti kandidatai ir juos palaikantys piliečiai turi paskubėti.

Tačiau čia susiduriama su problema: juk rinkėjai už savo pasirinktą kandidatą ar net kelis palaikomus politikus gali pasirašyti ne tik popieriniame parašų rinkimo lapo variante, bet ir internete, „rinkėjopuslapis.lt“. Vis dėlto, iki surinktų parašų atidavimo termino pabaigos pradėjus kapsėti paskutinėms valandoms, tai padaryti gali būti vis sudėtingiau – puslapis neveikia.
„Rinkėjopuslapis.lt“
Kovo 27 d. rytą „Rinkėjopuslapis.lt“ veikė su trikdžiais. Ekrano nuotrauka
„Rinkėjopuslapis.lt“
Kovo 27 d. rytą „Rinkėjopuslapis.lt“ veikė su trikdžiais. Ekrano nuotrauka

Ne vienas pilietis ankstų kovo 27 d. rytą norėjęs užsukti į „rinkėjopuslapis.lt“ susidūrė su pranešimais „Draudžiama. Neturite leidimo pasiekti šio šaltinio“ arba su žinute, jog „VRK svetainė šiuo metu yra nepasiekiama. Prašome pabandyti vėliau“.

Tokia situacija papiktino daugelį. Juk rinkėjai bent jau teoriškai vis dar turi galimybę atiduoti savo parašą už pasirinktą politiką, tačiau praktiškai to padaryti negali dėl sistemos spragų, o papildomo laiko tam padaryti suteikta nebus.

Taigi, kai vieni kandidatai į prezidentus, jau pristatę VRK surinktus parašus, saugiai laukia kito rinkimų etapo, kiti nėra tikri ar reikiamus parašus apskritai pavyks surinkti – juk šiais laikais ypač remiamasi elektroninio pasirašymo galimybe, o sistema rodo, kad dalis kandidatų teturi vos keletą šimtų reikiamų parašų.

Tokiems trikdžiams vis kartojantis, visuomenė yra tiesiog verčiama kvestionuoti ne tik kandidatų elektroninių parašų rinkimo legitimumą, bet ir visos „rinkėjopuslapis.lt“ svetainės saugą. Dabar vėl prisimenama ir tai, kad portalas kainavo milijonus mokesčių mokėtojų lėšų, tačiau su trikdžiais susiduriama bene kiekvienų rinkimų metu.

Elektroninio parašų rinkimo puslapyje negailestingi skaičiai: dalis kandidatų surinko vos kelis šimtus parašų

Pirmadienio popietę antros kadencijos siekiančio G. Nausėdos rinkimų štabo atstovai į VRK pristatė 10 bylų su parašų rinkimo lapais deklaruodami, kad juose surinko 16 538 balsavimo teisę turinčių piliečių parašus[1].

VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale „rinkėjopuslapis.lt“ už G. Nausėdą pasirašė 21 882 rinkėjai, tad kandidatas parašų rinkimą užbaigė.

Anksčiau reikiamą surinktų Lietuvos piliečių parašų skaičių VRK jau pristatė konservatorių kandidatė I. Šimonytė ir Laisvės partijos kandidatas D. Žalimas.

Tačiau daliai kitų, parašus vis dar aktyviai renkančių kandidatų į Lietuvos prezidentus, šios paskutinės valandos yra itin svarbios.

Galima numanyti, kad aktyvus parašų rinkimas vyksta realiu būdu, kviečiant Lietuvos gyventojus pasirašyti popieriniame lape, tačiau „rinkėjopuslapis.lt“ matomi skaičiai dalies kandidatų tikrai negali džiuginti.

Šiuo metu pasirašyti dar galima už Giedrimą Jeglinską, Gintautą Kniukštą, Andrių Mazuronį, Arūną Rimkų, Valdą Tutkų, Eduardą Vaitkų, Aurelijų Verygą, Igną Vėgėlę.

Tačiau elektroninėje parašų rinkimo svetainėje A. Rimkus yra surinkęs tik 980, G. Kniukšta – 402 parašus. Net ir visuomenėje žymiai geriau žinomas A. Mazuronis šiuo metu turi 3080 elektroninius parašus[2].

Galima teigti, kad kandidatai viliasi reikiamą parašų skaičių surinkti popieriniame variante, tačiau paskutinėmis valandomis fiksuojamas elektroninės sistemos lūžis yra rimta problema, kurią būtina įvertinti. Negana to, apie galimus trikdžius kalbėta vos pradėjus rinkti piliečių parašus, bet VRK perspėjimus ignoravo.

Pasirašymas už kandidatus
Pasirašymas už kandidatus į Lietuvos prezidento postą. Ekrano nuotrauka

Seimo narys D. Gaižauskas dėl portalo klausimus kėlė anksčiau, bet VRK problemos nematė

Vos prasidėjus kandidatų į prezidentus parašų rinkimo procesui, Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas kreipėsi į VRK dėl galimų kibernetinio saugumo spragų „rinkėjopuslapis.lt“ svetainėje.

D. Gaižauskas tikino, kad renkant parašus galima pastebėti „botų“ veiklos požymių, o įtarimų kelia ir konservatorių iškeltos I. Šimonytės surinktų balsų autentiškumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji juos surinko per itin trumpą laiką. Jeigu tokios grėsmės būtų įrodytos, Seimo nario teigimu, reikėtų stabdyti elektroninių parašų rinkimą[3].

Tačiau VRK tada atsakė, kad jokių rizikų fiksuota nebuvo. 

„Vyriausiosios rinkimų komisijos turimais duomenimis, elektroninis pasirašymas Rinkėjo puslapyje veikia stabiliai ir yra saugus naudoti. Rinkėjams jungiantis prie Rinkėjo puslapio saugumo rizikų nefiksuota“, – sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė. 

L. Petronienė pabrėžė, kad prasidėjus parašų rinkimui elektroniniu būdu, VRK nuolat stebi šį procesą, o norintys pasirašyti rinkėjai turi jungtis per Elektroninius valdžios vartus, kurių veikimą ir saugumą prižiūri atsakingos valstybės institucijos.

„Per šį laikotarpį, kol vyksta elektroninis pasirašymas, nei iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto, atsakingo už Elektroninių valdžios vartų administravimą, nei iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) nesame gavę jokių pranešimų ar įspėjimų apie galimus bandymus įsilaužti ar pakeisti duomenis rinkėjo puslapyje“, – sakė VRK pirmininkė. 

Ji patikino, kad nėra pagrindo kelti visuomenėje nepasitikėjimo VRK informacine sistema, įskaitant ir elektroninį parašų už kandidatus rinkimą ar jį stabdyti.

D. Gaižauskas
Parlamentaras D. Gaižauskas jau perspėjo dėl elektroninių parašų rinkimo sistemos spragų ir pavojų. ELTA nuotrauka
Tačiau parlamentaras D. Gaižauskas teigė, jog dar prieš keletą mėnesių į jį kreipėsi keli programuotojai, norėję išlikti anonimais. Ji esą pateikė nerimą keliančią informaciją apie galimas šalies institucijų, tarnybų kibernetinio saugumo spragas.

Politikas su šia informacija kreipėsi į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą (NKSC), centro specialistams jo pateikta informacija iki to momento nebuvo žinoma. Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad metų pradžioje NKSC atstovai buvo susitikę su D. Gaižausku. Ministerijos teigimu, buvo sutarta, jog informacija apie jam žinomas kibernetinio saugumo grėsmes bus perduodama dalimis.

„Rinkėjo puslapio“ duomenys jau buvo nutekėję

Tai nėra pirmas kartas, kai dėl elektroninio parašų rinkimo kyla problemų arba yra susiduriama su kibernetinėmis grėsmėmis.

Dar 2016 m. Seimo rinkimų metu VRK pranešė, kad aptiko saugumo spragą, „Rinkėjo puslapis“ svetainėje, ji buvo laikinai išjungta. Vėliau paaiškėjo, kad galėjo nutekėti piliečių asmeniniai duomenys, kita jautri informacija[4].

Tuomet vyko pranešimo apie saugumo incidentą tyrimas, kuriame dalyvavo Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba ir priežiūrą teikianti įmonė. Duomenų iš „Rinkėjų puslapio“ nutekėjimo atvejį taip pat tyrė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Vėliau inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad rinkimams naudojamoje informacinėje sistemoje yra visų Lietuvos piliečių asmens duomenys, joje neabejotinai turi būti įgyvendintas toks saugumo lygis, kuris užtikrintų saugų prisijungimą prie informacinės sistemos per „Elektroninės valdžios vartus“ ar kitais sistemos valdytojo suteiktais tapatybės nustatymo būdais.

„Rinkėjo puslapį“ sukūrė IT kompanija „Tieto Lietuva“, tuo metu jį administravo „iTree Lietuva“. Po šio įvykio, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Darius Štitilis, besispecializuojantis IT teisės srityje teigė, kad VRK internetinė sistema buvo labai silpnai apsaugota, o tokiai svarbiai valstybės institucijai tai tiesiog neatleistina, ypač turint omenyje tai, kad sistemai kurti panaudota tiek daug mokesčių mokėtojų pinigų – apie 5 mln. eurų.