ŽIV Lietuvoje diagnozuotas net 8 vaikams
Koronaviruso ir beždžionių raupų akivaizdoje nublanko visos kitos rimtos ligos ir net pandemijos, kasmet nusinešančios žmonių gyvybes. Ką jau kalbėti apie žmones, laiku negaunančius reikalingų medicininių paslaugų ir mirštančius nuo širdies, kraujagyslių, onkologinių, psichikos sveikatos ir daugybės kitų ligų, kai jau net nebekalbama apie tikrą šio amžiaus rykštę – ŽIV pandemiją, vis dar keliančią didžiulę grėsmę visam pasauliui, žinoma, taip pat ir Lietuvai.
O baisiausia, kad ši liga jau neaplenkia ne tik suaugusių, bet ir vaikų. Vien tik iki 2020 metų buvo diagnozuoti net aštuoni ŽIV užsikrėtimo atvejai vaikų tarpe.
Kas penktas, užsikrėtęs ŽIV, suserga AIDS, kas antras – miršta
Ne ką mažesnį nerimą turėtų kelti ir tai, kad mūsų šalyje kas penktas ŽIV užsikrėtęs žmogus, suserga AIDS, ir daugiau kaip kas antras susirgęs AIDS, jau mirė nuo šios ligos.
Praėjusiais metais mūsų šalyje gydymas nuo šios ligos buvo pradėtas 180 žmonių, iš jų ir vienam vaikui.
Iš viso praėjusiais metais ligos gydymas skirtas 1 091 ŽIV sergančiam asmeniui (817 vyrų, 274 moterų).
PSO atstovų teigimu, nors per pastaruosius dešimtmečius buvo pasiekta didelė pažanga kovoje su AIDS, tačiau PSO atstovų teigimu, ŽIV pandemija vis dar kelia grėsmę pasauliui.
Kuo skiriasi ŽIV nuo AIDS?
ŽIV ar AIDS – medicininių terminų trumpiniai neretai visuomenėje dar painiojami ir bauginančiai skambantys.
ŽIV vadinamas virusas, kuris patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius ir sukelia ŽIV ligą, skaidomą į tam tikras stadijas.
AIDS – tai įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas, nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų. Arba kitaip tariant, AIDS – tai paskutinė ŽIV ligos stadija.
Dažniausia pasitaikanti AIDS indikacinė liga – tuberkuliozė.
ŽIV ligos gydymas Lietuvoje yra nemokamas ir kompensuojamas iš PSDF lėšų[1].
Skirtingos ŽIV kilmės teorijos. AIDS – vis dar mirties nuosprendis?
Pastaruoju metu pasaulį purto nauji mirtį sėjantys virusai, tačiau gerokai anksčiau AIDS buvo prilyginama kone mirties nuosprendžiui.
Mokslininkai ekspertai išsiaiškino, kad AIDS sukėlė žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuriuo žmonės užsikrėtė Vakarų Afrikoje nuo šimpanzių.
Pirmieji AIDS atvejai buvo užfiksuoti devintojo dešimtmečio pradžioje JAV, Niujorke ir Kalifornijoje homoseksualiems vyrams. Tuomet liga dar buvo reta ir sunkiai išgydoma.
1999 m. mokslininkai paskelbė atradę ŽIV kilmę – jų teigimu, tai buvo neva mutavęs Vakarų Afrikos beždžionių virusas. Buvo manoma, kad žmonės juo užsikrėtė medžiodami ir valgydami šimpanzes.
Kitos teorijos teigė, kad virusas išplito per skiepus ir šiuo virusu užsikrėtė milijonai žmonių Belgijos Konge, Ruandoje.
Dar po kurio laiko tyrinėtojai teigė, kad virusas žmonių organizme buvo aptiktas 1931 m. Vakarų Afrikoje bei 1969 m. Sent Luise (JAV) mirusio paauglio kūne ir 1976 m. mirusio norvegų jūreivio seilių mėginyje. Vėliau ŽIV ir AIDS virusą platino vargingose šalyse gyvenantys narkomanai naudodami tuos pačius švirkštus, sergantys šia liga užsiimdami nesaugiu seksu ir per užkrėstą kraują[2].
Infekcijai progresuojant, silpsta imuninė sistema
Infektologų aiškinimu, ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Pavojingos infekcijos šaltiniu tampa ŽIV užsikrėtęs žmogus.
Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene.
ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių.
Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Dėl šių priežasčių ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių įkandimus.
ŽIV neperduodamas ir per kasdienius kontaktus, todėl nereikia bijoti ŽIV infekuotam žmogui paspausti rankos sveikinantis ar apsikabinti. Tačiau svarbu žinoti, kad šiam virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių vis dar nėra.
Laiku pradėtas gydymas ir kiti faktoriai sulėtina ligos eigą
2007 metais ŽIV virusu pasaulyje buvo užsikrėtę 33,2 milijono žmonių, mirė apie 2,1 milijono žmonių, iš jų net 330 tūkstančių vaikų.
Didelė dalis sergančiųjų yra Afrikoje, kur retai naudojamos apsaugos priemonės sekso metu.
Pasak medikų, laikotarpis tarp AIDS diagnozės ir mirties yra labai įvairus. Daug lemia ligonio amžius. Vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė. Tačiau jaunesnio amžiaus suaugusieji išgyvena ilgiau nei vyresnieji.
Sergančiųjų gyvenimo trukmei įtakos turi įvairios infekcinės ligos, pienligė, nėštumas, užsikrėtimo būdas ir net etniniai faktoriai, mat nustatyta, kad baltaodžiai išgyvena ilgiau nei juodaodžiai bei ispanų kilmės pacientai.
Subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas, laiku pradėtas gydymas ligos eigą sulėtina[3].
ŽIV plitimo būdai – įvairūs: nuo sekso iki ligos perdavimo per motinos pieną
ŽIV plinta lytinių santykių metu per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
Taip pat ligą galima perduoti per kraują, dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis, taip pat perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais.
ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindant.
Pirmas susirgęs lietuvis – jūreivis iš Klaipėdos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per 1988–2020 metus nustatyti 3 551 ŽIV užsikrėtimo atvejai.
Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje nustatytas 1988 m. jūreiviui iš Klaipėdos.
Užsikrėtusių ŽIV vyrų Lietuvoje yra 3,7 karto daugiau nei moterų (2 793 vyrų ir 758 moterys). Sergančiųjų yra visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau daugiausiai atvejų diagnozuojama Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
Pagal amžiaus grupę, daugiausiai užsikrėtusiųjų yra 25–40 metų amžiaus žmonės, kas antras iš jų užsikrėtė vartodamas injekcinius narkotikus, trečdalis per lytinius santykius.
Nerimą kelianti žinia yra tai, kad tik apie 83 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje žino savo ŽIV statusą, kita dalis žmonių gali būti užsikrėtę ŽIV, tačiau patys to nežino.
ŽIV situacija pasaulyje – kasdien nustatoma po 4 000 atvejų
Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, 2020 metais pasaulyje gyveno 37,7 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių, iš kurių dauguma (36 mln.) suaugusiųjų ir 1,7 mln. – vaikų.
53 procentai visų pasaulyje užsikrėtusiųjų ŽIV yra moterys.
73 proc. visų sergančiųjų yra gydomi, t. y. gauna antivirusinę terapiją.
Teigiama, kad pasaulyje per dešimtmetį, iki 2020-ųjų, trečdaliu sumažėjo naujų ŽIV atvejų ir 47 proc. su AIDS susijusių mirčių. Tuo tarpu PSO Europos regione pastebi didėjančią naujų ŽIV atvejų tendenciją. Statistiniai duomenys rodo, kad 2011–2019 metais naujai diagnozuotų ŽIV atvejų skaičius Europos regione išaugo 5 procentais. Kasdien pasaulyje nustatoma po 4 000 naujų ŽIV infekcijos atvejų, daugiausiai Afrikoje.
Teigiama, kad užsikrėtusieji ŽIV turi 19 kartų didesnę riziką susirgti tuberkulioze.
Vartojantys injekcinius narkotikus turi 35 kartus didesne riziką užsikrėsti ŽIV.
Taip pat vyrams, turintiems lytinius santykius su vyrais, rizika užsikrėsti ŽIV padidėja 25 kartais[4].
Lietuvoje beveik pusė sergančiųjų ŽIV net nežino, kad serga šia liga
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) analizės duomenimis, beveik pusė (48,9 procentai) asmenų, kuriems pernai pradėtas ŽIV ligos gydymas, dar buvo užsikrėtę virusiniu hepatitu C, 5 procentai virusiniu hepatitu B, o 5,6 procentų sirgo tuberkulioze bei šešiems asmenims buvo nustatytas sifilis.
179 (16,4 proc.) ŽIV užsikrėtę asmenys pernai ŽIV ligos gydymą gavo būdami įkalinimo įstaigose.
ŽIV ligos gydyme dalyvauja tik 43 proc. visų pacientų, kurie žino, kad yra užsikrėtę. Tuo tarpu beveik pusė pacientų nesikreipia į gydymo įstaigas, nes tikėtina, kad nejaučia jokių ŽIV ligos simptomų. Dar kita dalis – turi ŽIV ligos gydymo prieinamumo problemų, kai negali gauti gydymo paslaugų savo savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą.
Oficialiais duomenimis, iš viso Lietuvoje iki 2022 m. registruoti 3 572 ŽIV užsikrėtę asmenys[5].
Liga neaplenkė ir garsenybių
Klaidinga manyti, kad šia liga gali susirgti tik asocialų gyvenimo būdą propaguojantys asmenys, narkomanai ar prostitutės.
Ne viena pasaulio garsenybė yra atvirai pripažinusi visuomenei jog serga ŽIV. Ši liga neaplenkė ir garsiosios „Eurovizijos“ nugalėtojos Conchitos Wurst (tikrasis vardas Tomas Neuwirthas), Holivudo aktoriaus Charlio Sheeno, grupės „Queen“ lyderio Freddžio Mercurio, krepšininko, NBA legendos Earvino Johnsono jaunesniojo, geriau žinomo kaip Magic Johnson, aktoriaus, filmų „Psichopatas“ ir „Žmogžudystė Rytų eksprese“ žvaigždės Anthonio Perkinso ir Holivudo aktoriaus Roberto Reedo, profesionalus teniso žaidėjo Arthuro Asho, olimpinio nardymo čempiono Grego Louganiso, britų dainininko Holly Johnsono, kompozitoriaus Jerrio Hermano ir kitų.
Dauguma iš čia išvardintų žvaigždžių atvirai pasakojo apie ligos sukeltus potyrius, užklupusią neviltį, kai kurie atviravo netgi apie pasiektą ribą ir norą nusižudyti. Tačiau kai kurie žymūs žmonės, išgirdę diagnozę įveikė baimes, nugalėjo neviltį ir ėmėsi kilnios socialinės veiklos. Pavyzdžiui krepšininkas Magic Johnson įsteigė savo vardo labdaros fondą, kuris veikia iki šiol ir vykdo kovos su ŽIV/AIDS veiklą šviečiant visuomenę[6].
Kaip išvengti užsikrėtimo pavojinguoju ŽIV?
Išvengti užsikrėtimo ŽIV galima stengiantis, kad į organizmą nepatektų svetimas kraujas ar kiti biologiniai žmogaus skysčiai.
Rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių ir nevartoti narkotikų. Lytinių santykių metu (įskaitant ir oralinius) būtina teisingai naudoti prezervatyvus, medicininių ir kosmetinių procedūrų metu naudoti vienkartinius ar sterilius instrumentus, skutantis, darant manikiūrą, atliekant higienos procedūras naudoti tik asmenines priemones.
Na, o išgirdusieji šią diagnozę turėtų žinoti, kad ŽIV dabartiniais mokslo ir medicinos pasiekimų laikais jau nebėra mirties nuosprendis.
Pacientai sergantieji ŽIV gydymo įstaigose gali gauti ne tik nemokamą gydymą, bet esant reikalui ir psichologinę bei socialinę pagalbą.
