Gyvenimas Lietuvoje toliau nevaldomai brangsta
Pastaruoju metu žiniasklaidoje galime išgirsti kalbas apie nepaliaujamai augančius atlyginimus, mažėjančias prekių ir paslaugų kainas bei sparčiai gerėjantį gyvenimą Lietuvoje.
Tačiau nemenkai daliai piliečių tokios kalbos lieka nesuprantamos. Žmonėms ne tik sudėtinga susimokėti komunalinius mokesčius ar užsipilti benzino; dalis lietuvių yra priversti taupyti, kad galėtų įsigyti net būtiniausių maisto produktų. O sudėtingą situaciją dar labiau blogina toliau augančios kainos.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 proc.
Ekspertų teigimu, daugiausia tam įtakos turėjo degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos energijos kainų padidėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,8 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc., o rinkos kainos – 0,4 proc.
Rugsėjo mėnesį kainos išaugo daugelyje sričių. 2023 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, dėl naujų rudens sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 7,5 proc. Avalynė pabrango 9 proc., drabužiai – 7,5 proc.
Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 proc., o šį pokytį lėmė dyzelinių degalų (5,6 proc.), benzino (3,2 proc.), suskystintų automobilinių dujų (1,1 proc.) kainų padidėjimas.
Gera žinia nebent ta, kad būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,3 proc., o daugiausia sumažėjo kietojo kuro (14 proc.) kainos.
Kita vertus, tačiau toliau didėjo skystojo kuro (5,8 proc.), šilumos energijos (4,4 proc.), būsto priežiūros ir remonto paslaugų (1,1 proc.) kainos.
Maistas toliau brangsta: dešimties metų kainų šuolis – milžiniškas
Rugsėjo mėnesį sparčiai augo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos: jos padidėjo 0,3 proc. Labiausiai pabrango traškučiai, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, mėsos konservai, mineraliniai ir šaltinio vandenys.
Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo trumpavaisių agurkų, gūžinių salotų, persikų, bananų, citrinų, bet sumažėjo morkų, burokėlių, svogūnų, vynuogių, kriaušių kainos.
Tiesa, kiek atpigo valgomasis aliejus, kava, šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, sviestas, valgomieji subproduktai.
Vis dėlto, lyginant ne tik pastarųjų metų, tačiau viso dešimtmečio populiariausių maisto produktų kainas, galime sunerimti dar labiau.
Palyginimui, galime trumpam persikelti į 2013 m. Tiesa, verta atsiminti, kad tuomet tais metais Lietuvoje vis dar buvo litas.
Tuo metu geriamojo pieno litras kainavo 2,91 LT (0,84 Eur.), pieniškų dešrelių kilogramas – 21,44 LT (6,21 Eur), vištų kiaušiniai – 4,51 LT (1,31 Eur), lašišos filė kilogramas –41,92 LT (12,14 Eur), maistinio aliejaus litras – 7,38 LT (2,14 Eur)[1].
Bulvių kilogramas tuomet kainavo 0,97 LT (0,28 Eur.), bananų – 4,49 LT (1,30 Eur). Geriamasis vanduo (1,5l) kainavo apie 1,98 LT (0,57 Eur), o pieniško šokolado 100 g plytelė – 3,01 LT (0,87 Eur).
Kainos jau kitokios 2023 m. Remiantis „Barbora.lt“ duomenimis, 1 litras geriamojo pieno gali kainuoti nuo 1,19 iki 2,15 Eur. Pieniškų dešrelių kilogramas atsieina net iki 14,24 Eur.
Vištų kiaušiniai kainuoja apie 1,75 Eur, o lašišos filė kilogramas – 23,47 Eur. Maistinio aliejaus litrą galima įsigyti už maždaug 3,32 Eur[2].
Bulvių kilogramas dabar kainuoja apie 0,79 Eur, o bananų – 1,19 Eur. Geriamasis vanduo kainuoja maždaug 0,62 Eur, pieniškas šokoladas – apie 1,39 Eur.
Didžiausia problema – infliacija ar valdžios neveiksnumas?
Maisto produktai akivaizdžiai pabrango, tačiau kodėl? Ekspertai kalba apie infliaciją. Juk 2023 m. rugsėjo metinė infliacija sudarė 3,7 proc.
Kalbama, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo duonos ir grūdų produktų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių, farmacijos gaminių, automobilių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų padidėjimas.
Tačiau infliacija kamuoja tikrai ne tik Lietuvą, o ir kainos pakilo ne tik mūsų šalyje. Nepaisant to, ekspertai dabar jau stebi situaciją, kai Vakarų Europoje kainos krenta sparčiau negu Lietuvoje, nors infliacija mūsų šalyje buvo gerokai didesnė nei kitose ES šalyse[3].
Ar artimiausiu metu galima tikėtis permainų? Ekonomistai mano, kad netolimoje ateityje mažmeninių prekių kainos Lietuvoje ir toliau nesikeis, prekybininkai pasistengs kuo ilgiau jas išlaikyti.
Daugiausiai galimybių, kad atpigs pieno, grūdiniai ir mėsos produktai, taip pat, įvairios importuojamos buitinės prekės.
Tokios prognozės tikrai stokoja optimizmo, tačiau, kaip teigia „socdemas“ Seimo narys Eugenijus Sabutis, visą šią esamą situaciją galima paaiškinti valdžios neveiksnumu[4].
Parlamentaras dar prieš kelis mėnesius pastebėjo, kad per pastaruosius dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango dvigubai sparčiau nei Europos vidurkis, o per dvejus metus maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje augo beveik 50 proc., kai vidutiniškai ES – tik kiek daugiau nei 26 proc.
„Matematika paprasta: jeigu prieš porą metų lietuvis tam tikro laikotarpio maisto krepšeliui išleisdavo 200 eurų, tai šiuo metu prekybos centre jis yra priverstas palikti jau 300 eurų. Tuo metu, vidutinis europietis parduotuvėse išleidžia mažesnę pinigų sumą. Pavyzdžiui, pieno produktai Lietuvoje jau kainuoja penktadaliu daugiau nei Skandinavijos šalyse“, – teigia politikas.
E. Sabučio teigimu, šiuo metu valdantieji nesiima jokių veiksmų kainoms mažinti, nes tai nėra jų prioritetas.
„Tuštėjančios piniginės Lietuvos šeimos ūkiuose šios valdžios nuomone, yra tik jų pačių reikalas. Visos kalbos iš tribūnos ir nesibaigiantys finansų ministrės pasisakymai, kad gyventojų pajamų augimas leis subalansuoti gyventojų biudžetus lieka tik tuščiomis kalbomis“, – sako Seimo narys.
Jo nuomone valdantieji daro didelę klaidą ignoruodami problemą, nors kitos ES valstybės jau ėmėsi priemonių kainų augimo tempui stabdyti: panaikino PVM mokesčius būtiniausioms prekėms, privertė prekybos centrus susimažinti pelnus, išsikvietė prekybininkus ir sustiprino jų kontrolę. Vis dėlto, kaip pastebi E. Sabutis, Lietuvos valdantieji jokių priemonių net nesvarstė.
„Šiai valdančiajai daugumai, mano įsitikinimu, akivaizdžiai lengviau yra gąsdinti mus Vyriausybės ir Seimo griūtimi, negu imtis efektyvių priemonių gelbėjant žmones nuo aukštų kainų, o dalį – ir nuo skurdo“, – dar prieš keletą mėnesių teigė parlamentaras.
