<h2>Infliacijai ir toliau rodant nagus, ECB padidino palūkanų normas</h2>
<p>Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė apie rekordinį palūkanų normų didinimą ir pakeitė ankstesnes savo infliacijos prognozes[1].</p>
<blockquote>
<p>Kiekviena iš trijų pagrindinių ECB palūkanų normų buvo padidinta 75 baziniais punktais.</p>
</blockquote>
<p>Tuo pat metu ECB pakeitė ir infliacijos prognozes: dabar prognozuojama, kad šiemet infliacija sieks 8,1%, 2023 m. – 5,5%, o 2024 m. – 2,3%. Birželio mėnesį prognozuota, kad šiemet infliacija sieks 6,8%, kitąmet – 3,5%, o 2024 m. – 2,1%. </p>
<p>ECB pirmininkė Christine Lagarde per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją pabrėžė, kad bet koks tolesnis palūkanų normų didinimas „priklausys nuo skaičių ir bus vykdomas kiekvieną posėdį atskirai".</p>
<blockquote>
<p>Praėjusį mėnesį infliacija euro zonos šalyse pasiekė rekordinį 9,1 % lygį. Tai nulėmė išaugusios energijos, ypač dujų, kainos.</p>
</blockquote>
<p>Šis palūkanų normų didinimas yra jau antras šiais metais. Prieš daugiau nei mėnesį ECB pirmą kartą per 11 metų padidino palūkanų normas didesniu nei tikėtasi 0,5 % dydžiu.</p>
<p>Analogiškai, JAV Federalinės rezervų sistemos birželio ir liepos mėnesiais du kartus didino palūkanų normas po 0,75 procentinio punkto.</p>
<p>Esminė centrinių bankų veikla yra siejama būtent su infliacijos kontrole, o viena iš pagrindinių priemonių tam – palūkanų normos, kuriomis bankai gali piginti arba branginti skolinimąsi[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mika-baumeister-tz1k07jl2no-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Keičiasi ir infliacijos prognozės</h2>
<p>Ketvirtadienį Valdančioji ECB taryba nusprendė padidinti tris pagrindines ECB palūkanų normas 75 baziniais punktais. Kaip teigiama centrinio banko pranešime spaudai, šiuo žingsniu numatoma pereiti prie palūkanų normų lygio, kuris užtikrintų, kad infliacija laiku grįžtų prie ECB nustatyto 2 % lygio[3].</p>
<blockquote>
<p>Valdančioji taryba numato, kad per kelis artimiausius posėdžius ji toliau didins palūkanų normas, kad slopintų paklausą ir neleistų susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiams. </p>
</blockquote>
<div>Tačiau prognozės išlieka niūrios. ECB numato, kad palūkanų normas teks didinti ir toliau, o tai daryti vers gerokai per didelė infliacija, kurios sunormalizuoti kurį laiką nepavyks.</div>
<blockquote>
<p>Pagal Eurostato duomenis, šių metų rugpjūčio mėnesį infliacija Bendrijoje siekė 9,1 %.</p>
</blockquote>
<p>Didžiausia infliacija fiksuojama Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje – čia infliacija siekė atitinkamai 25,2 %, 21,1 % ir 20,8 %. Sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos bei tiekimo grandies trikdžiai infliaciją didins ir toliau.</p>
<p>ECB skelbia, kad infliacija sumažės tik tuomet, kai išnyks šiuo metu infliaciją didinantys veiksniai, o pinigų politikos normalizavimo poveikis pasieks ekonomiką ir kainų nustatymą.</p>
<p>Tačiau, tai nenutiks greitai. ECB ekspertų teigimu, infliacija 2022 m. vidutiniškai sieks 8,1 %, 2023 m. – 5,5 %, o 2024 m. – 2,3 %.</p>
<p>Skelbiama, kad šių metų pabaigoje ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį matysime ekonomikos sąstingį; didelės energijos kainos mažins gyventojų perkamąją galią, o tiekimo grandies trikdžiai, varžys ekonomikos gyvybingumą. Situaciją temdys ir geopolitiniai įvykiai regione.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu ekspertai numato, kad ekonomika 2022 m. augs 3,1 %, 2023 m. – 0,9 %, o 2024 m. – 1,9 %.</p>
</blockquote>
<h2>Pagrindinis tikslas – 2 % lygio infliacija</h2>
<p>Ketvirtadienį ECB pirmininkė C. Lagarde teigė, kad centrinis bankas yra pasirengęs ateičiai ir gali skelbti apie dar vieną palūkanų normų didinimą, kuris leistų infliaciją sumažinti iki 2 % tikslo[4].</p>
<div>
<blockquote>
<p>„Turime tikslą, turime misiją. Turime neįtikėtinai aukštus infliacijos rodiklius, mūsų prognozės neatitinka tikslo, todėl turime imtis veiksmų. Žinome, kad norime pasiekti tą 2 % vidutinio laikotarpio tikslą ir pakeliui imsimės reikiamų veiksmų, kad jį pasiektume. Manome, kad prireiks kelių posėdžių, kad tai pasiektume", – sakė ji.</p>
</blockquote>
<p>Daugelis ekspertų sutinka, kad infliacijos rekordai tiesiog privertė ECB kažko imtis, o palūkanų normos kėlimas buvo numanoma procedūra, kurios išvengti nepavyks ir ateityje. </p>
<p>Tačiau „Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas-Reynoldsas perspėjo, kad euro zonoje infliacijos lygis iki metų pabaigos gali siekti jau net 10 %, o tokio lygio infliacijos ECB gali nebesuvaldyti[5].</p>
<p>O palūkanų normų pakėlimas reiškia liūdnus laikus tiems, kurie yra pasiskolinę iš banko. Kaip teigia finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis, jei įskaičiuotume pabrangusias paskolas, komunalinius mokesčius ir kitas išlaidas, vidutiniam gyventojui žiemą pragyvenimas pabrangs apie 300 eurų[6].</p>
<h2>Euras nusirito iki rekordinių žemumų</h2>
<p>Stabilumo nesuteikia ir ES valiutos euro rodikliai.</p>
<blockquote>
<p>Rugsėjo 5 d. euras pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 20 metų. Tam padarė įtaką Rusijos sprendimas nebetiekti dujų į Europą tol, kol Vakarai ir toliau šaliai taikys sankcijas[7]. </p>
</blockquote>
</div>
<div>
<p>Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom" pranešė, kad neribotam laikui išjungs savo dujotiekį „Nord Stream 1", nurodydama, kad jį reikia remontuoti, tačiau netrukus Rusija jau atvirai pripažino, kad dujų tiekimas bus atnaujintas, jei Vakarai atsisakys šaliai taikomų sankcijų.</p>
<p>Tokia įtempta situacija ir energijos išteklių trūkumas kelia įtampą eurui ir kenkia Bendrijos ekonomikai. ES valiuta rugsėjo 5 d. nukrito net 7 % iki 98,8 cento ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2002 m.</p>
<p>Kai euras buvo įvestas 1999 m. sausio 1 d., jo vertė siekė 1,19 JAV dolerio, o 2008 m., finansinės krizės metu, jis buvo pasiekęs aukščiausią lygį – 1,60 JAV dolerio.</p>
<p>Dėl stipraus dolerio kurso euro atžvilgiu, amerikiečiams dabar yra ypač palankus metas keliauti į Europą[8]. Tuo tarpu paties JAV dolerio kursas išlieka stiprus. Amerikos centrinis bankas FED toliau taip pat griežtina savo pinigų politiką.</p>
</div>
