Gyventojų indėlių palūkanos artimos vidurkiui, tačiau paskolų kaina smarkiai išsiskiria
Lietuvos banko duomenys rodo, kad nepaisant pastaruoju metu vykusio palūkanų normų mažėjimo, paskolos mūsų šalyje išlieka vienos brangiausių euro zonoje.[1]
2025 m. birželio mėn. gyventojų sutarto termino indėlių palūkanos Lietuvoje siekė 1,88 proc., o euro zonoje – 1,81 proc. Šis rodiklis iš esmės atitinka bendrą vidurkį, Lietuvai užimant devintą vietą tarp kitų valstybių.
Panaši tendencija matoma ir tarp įmonių indėlių. Lietuvoje ne finansų bendrovių indėlių palūkanos sudarė 1,84 proc., kai euro zonos vidurkis buvo šiek tiek didesnis – 1,94 proc. Pagal šį kriterijų Lietuva rikiuojasi aštuntoje vietoje, taigi indėlių palūkanų kontekste mūsų šalis išsiskiria mažiau.
Būsto paskolos Lietuvoje trečios pagal brangumą euro zonoje
Kur kas ryškesni skirtumai atsiveria paskolų rinkoje. Namų ūkių paskolos būstui Lietuvoje 2025 m. birželio mėn. kainavo vidutiniškai 3,76 proc., o euro zonoje – 3,29 proc.
Tai reiškia, kad Lietuva išliko trečioje vietoje pagal brangiausias būsto paskolas tarp visų euro zonos šalių.
Dar didesnė disproporcija matyti kitų vartojimo paskolų segmente. Lietuvoje namų ūkių paskolų kitiems tikslams palūkanos siekė net 5,9 proc., kai euro zonos vidurkis sudarė 4,02 proc.
Tokiu būdu Lietuva užėmė antrą vietą pagal aukščiausias palūkanas, pralenkdama beveik visas kitas šalis.
Verslo kreditai Lietuvoje taip pat vieni brangiausių
Įmonių paskolos Lietuvoje taip pat išlieka ženkliai brangesnės nei vidutiniškai euro zonoje. 2025 m. birželio mėn. kredito įstaigų paskolos ne finansų bendrovėms buvo vidutiniškai su 4,53 proc. palūkanų norma, o euro zonos vidurkis siekė 3,48 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje įmonės už paskolas moka net 105 baziniais punktais daugiau nei vidutinis euro zonos verslas.
Šis skirtumas yra vienas didžiausių tarp visų euro zonos šalių. Brangesnės paskolos verslui riboja galimybes investuoti, plėsti veiklą ir didinti konkurencingumą.
Lietuvos banko analitikai pažymi, kad nors bendros tendencijos rodo palūkanų normų mažėjimą, mūsų šalis išlieka tarp didžiausią finansinę naštą patiriančių ekonomikos dalyvių.
