Jungtinės Tautos prašo nutraukti ugnį, o A. Guterresui tenka ginti savo žodžius apie palestiniečių kančias
Padėtis Gazos ruože paaštrėjo, o Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas primygtinai ragina nedelsiant nutraukti ugnį. Kalbėdamas apie besitęsiantį Izraelio ir palestiniečių ginkluotos grupuotės Hamas konfliktą, A. Guterresas pabrėžė akivaizdžius tarptautinės teisės pažeidimus. Įtampa smarkiai išaugo po spalio 7 d. įvykusio netikėto Hamas išpuolio prieš pietų Izraelį. Izraelio šaltinių teigimu, dėl šio išpuolio tragiškai žuvo apie 1 400 žmonių.
Atsakydamas Izraelis suintensyvino puolimą prieš Gazos ruožą. Be karinių priemonių, Izraelis įvedė blokadą, dėl kurios 2,3 mln. Gazos ruožo gyventojų neteko būtiniausių prekių – nuo vandens ir maisto iki elektros ir degalų. Tokias drastiškas priemones Jungtinės Tautos pavadino kolektyvinės bausmės apraiška. Gazos ruožo valdymo institucijos duomenimis, aukų skaičius yra stulbinamai didelis – beveik 5 800 žmonių žuvo tiesiogiai dėl Izraelio puolimo[1].
Padėtis vietoje darosi vis baisesnė, daugiau kaip milijonas žmonių priverstinai perkelta iš šalies. Izraelio nurodymas šiaurinės Gazos gyventojams persikelti į pietinę dalį, tik toliau iš oro bombarduojant visą regioną, dar labiau paaštrino humanitarinę krizę. Spręsdamas šią vis didėjančią krizę, Guterresas neseniai, antradienį, JT Saugumo Taryboje, kurią sudaro 15 valstybių grupė, pristatė savo poziciją.
Hamas išpuolius Izraelyje pateisina Palestinos žmonių kančios?
Kalboje JT sekretorius pabrėžė, kad itin svarbu apsaugoti civilius gyventojus, ir įspėjo apie galimybę šiam konfliktui išsiplėsti ir sukelti platesnio masto neramumus regione. Savo kalboje A. Guterresas pabrėžė istorines aplinkybes, pažymėdamas, kad Palestinos žmonės daugiau kaip penkis dešimtmečius kentė slegiančią okupaciją. Jis teigė, kad Palestinos žmonės 56 metus kentėjo nuo dusinančios okupacijos[2].
Vis dėlto jis subalansavo šią perspektyvą. Jis stengėsi akcentuoti, kad negina Hamas išpuolio priežasčių ir neteisina teroristinės grupuotės, remdamasis Palestinos žmonių kančiomis ir pridūrė, kad Palestinos žmonių skriaudos negali pateisinti siaubingų Hamas išpuolių. Ir šie siaubingi išpuoliai negali pateisinti kolektyvinės bausmės Palestinos žmonėms. Jam teko daug kartų teisintis ir išversti savo žodžius nes pasakymai, kad išpuolis neįvyko vakuume buvo interpretuotas labai įvairiai.
Užmaskuotai kritikuodamas Izraelį, A. Guterresas pastebėjo, kad civilių gyventojų apsauga nereiškia įsakyti daugiau kaip milijonui žmonių evakuotis į pietus, kur nėra nei pastogės, nei maisto, nei vandens, nei vaistų, nei degalų, o po to toliau bombarduoti pačius pietus. Generalinio sekretoriaus kalba neliko nepastebėta Izraelio JT ambasadoriaus Gilado Erdano, kuris išreiškė griežtą nesutikimą su Guterreso pastabomis.
Socialinės žiniasklaidos platformose paskelbtame pareiškime G. Erdanas teigė, kad sekretoriaus teiginiai yra išmušantys iš vėžių. Jo manymu, tokia nuomone A. Guterres išreiškė pateisinimą terorizmui ir žudynėms. Erdanas toliau kritikavo Guterresą, teigdamas, kad jam liūdna, jog po Holokausto atsiradusios organizacijos vadovas laikosi tokių siaubingų pažiūrų[3].
Stiprėjant konfliktui Gazos ruože vis dažniau raginama nedelsiant nutraukti ugnį
A. Guterresas toliau pabrėžė siaubingą pirminio Hamas išpuolio mastą, kurį jis apibūdino kaip siaubingą ir neturintį precedento. Jis pabrėžė, kad reikia užtikrinti maždaug 200 asmenų, kuriuos grupuotė paėmė įkaitais, paleidimą. Kilus šiam chaosui, Jungtinių Tautų agentūros karštai prašė netrukdomai suteikti galimybę gauti skubią pagalbą Gazos ruože. Jos pareiškė, kad labai reikia dvidešimt kartų didesnės pagalbos nei iki šiol gauta.
Nors nuo praėjusio šeštadienio į Gazą per Egiptą pavyko įvežti ribotą humanitarinės pagalbos kiekį, A. Guterresas tai pavadino lašu pagalbos poreikių vandenyne. Pasaulis stebi, kaip toliau dedamos pastangos užtikrinti taiką ir pagalbą regione. Intensyvėjant neramumams Gazos ruože, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius dar kartą paragino nedelsiant nutraukti konfliktą. Jis kreipėsi po itin pražūtingos dienos, per kurią Izraelio oro antskrydžiai, kaip pranešama, nusinešė daugiau kaip 700 gyvybių.
Trūkstant degalų ir dėl to uždarius ligonines, humanitarinė krizė regione toliau gilėja. Savo pastabose A. Guterresas apibūdino ilgalaikę Gazos ruožo blokadą ir bombardavimą kaip bausmę,kuri, jo nuomone, pažeidžia tarptautinę teisę. Ši kritika sulaukė audringo Izraelio atsako. Jis pridūrė, kad dėl besiplečiančių gyvenviečių mažėja jų žemės plotas, kartojasi smurtas, slopinama ekonomika, plačiai paplitęs gyventojų perkėlimas ir nuolat griaunami jų namai.
Bėgant metams, palestiniečių siekiai rasti politinį sprendimą atrodo vis labiau nepasiekiami. Po pastarųjų oro antskrydžių Hamas kontroliuojamoje Gazos Ruožo dalyje Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per 18 dienų žuvo 5 791 žmogus, iš kurių didelę dalį sudaro vaikai. Humanitarinę padėtį dar labiau apsunkina procedūriniai Izraelio, Egipto, JAV ir Jungtinių Tautų nesutarimai, kurie trukdo teikti pagalbą. Į Gazos ruožą turėjo įvažiuoti dvidešimt sunkvežimių su pagalba, tačiau įvažiavo tik aštuoni sunkvežimiai su maistu, vandeniu ir vaistais.
JAV politikai nusivylę tuo, kaip neefektyviai teikiama pagalba Gazos ruože
JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad pagalba pristatoma lėtai, sakydamas, kad ji nėra pakankamai greita. Regiono sveikatos priežiūros sistema atsidūrė ant ribos – dėl degalų trūkumo uždarytos trys ligoninės. Ši krizė paskatino Palestinos sveikatos apsaugos ministrą Mai al-Kailą pasisakyti už saugų koridorių, kuriuo sužeistieji ir sunkiai sergantys ligoniai būtų gabenami į Egipto ligonines.
Vis dėlto Izraelis ir toliau atsargiai žiūri į aprūpinimą degalais, tvirtindamas, kad Hamas gali juos nukreipti operatyviniams poreikiams. Neramumai vyksta ne tik Gazoje. Pasirodė pranešimų apie Izraelio smūgį netoli Dženino pabėgėlių stovyklos Vakarų Krante, per kurį žuvo ir buvo sužeisti žmonės. Tuo tarpu Hamas tęsia raketų atakas į centrinę Izraelio dalį.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, kalbėdamas apie konfliktą, įspėjo Izraelio vyriausybę dėl ilgalaikių blokados strategijos pasekmių. Jis pabrėžė, kad iš palestiniečių atėmus būtiniausius išteklius, jų pozicija gali susilpnėti ištisoms kartoms ir sumažinti pasaulinę paramą Izraeliui. Didėjantis aukų skaičius rodo, kad Izraelis plečia oro antskrydžius, derindamas juos su savo karinių pajėgų stiprinimu, o tai rodo galimą antžeminį puolimą prieš Hamas[4].
Konfliktui įsibėgėjant, tarptautiniai veikėjai siekia įsikišti. JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas paragino JT valstybes nares pasinaudoti savo įtaka, kad būtų užtikrintas įkaitų paleidimas ir sustiprintas humanitarinės pagalbos teikimas. Tuo tarpu J. Bideno administracija susilaiko nuo pritarimo paliauboms.
JT Saugumo Tarybai atsidūrus aklavietėje, Generalinė Asamblėja yra pasirengusi aptarti krizę. Pasaulis atidžiai stebi padėtį, tikėdamasis, kad bus priimta rezoliucija, kurioje pirmenybė bus teikiama civilių gyventojų, atsidūrusių kryžminėje ugnyje, saugumui ir gerovei.
