Jauno žmogaus amžiaus parlamentarai didinti nesutiko
Jau kurį laiką politikai nagrinėjo, kas gi Lietuvoje yra jaunas žmogus. Jauno žmogaus konstruktas kiekvienoje šalyje yra vis kitose amžiaus ribose, Lietuvoje jaunas žmogus yra iki 29 metų imtinai.
Ir nors Seimas svarstė prailginti jauno žmogaus amžiaus ribas iki 35 metų, pritarimo siūlymas nesulaukė.
Amžiaus ilginimui nepritarė ir Vyriausybė, ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Anot išvadą projektui pateikusios Vyriausybės, vyresnis nei 29 metų asmuo jau yra integravęsis į švietimo sistemą ar darbo rinką, pilietinį gyvenimą, o neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugos ar savanorystė, į ką apeliavo projekto autorius, nėra ribojamos pagal amžių, todėl laisvai prieinamos ir vyresniems nei 29 metų asmenims[1].
Jauniems žmonėms valstybė teikia daugiau lengvatų
Kaip sakė pataisų iniciatorius, liberalas Andrius Bagdonas, jauno amžiaus ilginimas svarbus dėl valstybės lengvatų, kurios skiriamos jauniems žmonėms. Būsto įsigijimo lengvatos taikomos šeimoms iki 36 metų, darbo vietos kūrimo išlaidos arba papildomos galimybės Užimtumo tarnyboje taikomos tik asmenims iki 30-ies.
„Jaunų asmenų apibrėžimas Lietuvos teisės aktuose yra nevienareikšmis. Atskirai jaunais žmones laikome imtinai iki 29 metų, tačiau jauna šeima įstatyme apibrėžiama kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių, partnerių ar globėjų yra iki 36 metų amžiaus.
Šios šeimos gali pasinaudoti valstybės parama, įsigyjant pirmąjį būstą.
Tuo tarpu dalis Užimtumo tarnybos paramos mechanizmų jaunimui pasiekiami tik iki 29 metų imtinai.
Pavyzdžiui, subsidija savarankiškos veiklos pradžiai gali būti skiriama, kai darbo vietą sau steigia nedirbantys asmenys imtinai iki 29 metų.
Išplėtus šiuo metu galiojančią amžiaus ribą, iki kurios asmenis laikome jaunais, suteiktume daugiau galimybių jauniems suaugusiems sėkmingiau integruotis į darbo rinką, valstybės lengvatas įsigyjant pirmąjį būstą, įsitraukimą į jaunimo mainų, stažuočių, savanorystės programas“, – sako A. Bagdonas[2].
Norėjo ilginti ir jaunos šeimos amžių
Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlė išplėsti jaunų šeimų amžiaus ribą nuo 36 iki 40 metų. Tokią Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisą įregistravęs politikas sako, kad ją priėmus būtų suteikta galimybė pirmąjį būstą su valstybės parama įsigyti didesniam žmonių skaičiui.
„Jei abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo yra iki 36 metų amžiaus, pagal dabar galiojantį įstatymą yra laikomi „jauna šeima“, nes tokį amžių pasirinko įstatymų leidėjas. Tačiau dėl socialinės ir demografinės kaitos ši įstatymo formuluotė tampa problematiška“, – sako projekto autorius G. Paluckas.
Parlamentaras sako, kad asmenys kuo toliau, tuo vėliau ima kurti šeimas, tad ir laiko „užgyventi“ pirmąjį būstą reikia daugiau.
Statistikos departamento duomenimis 2009-2019 m. pirmosios santuokos amžius didėjo nuo 28,3 iki 30,7 metų vyrams ir nuo 26,1 iki 28,3 metų moterims.
„Tai sukuria situaciją, kad vienas sutuoktinių dažnai gali būti vyresnis nei 36 metai, taigi sutuoktiniai negali pasinaudoti įstatymu apibrėžiama parama. Tai prieštarauja intencijai, kad kuo daugiau Lietuvos šeimų turėtų galimybę įsigyti nuosavą būstą“, – sako G. Paluckas[3].
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba jaunimo amžiaus ilginimą vertina dviprasmiškai
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Domantas Katelė BNS sakė, kad jaunimo amžiaus pailginimas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų padarinių.
Kai kurios Lietuvoje veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos pačios yra nustačiusios, jog jų nariu gali tapti asmuo, kuris ne vyresnis, negu 35-erių, tad teisinė jauno žmogaus amžiaus riba dar ne visur vyresniems užtrenkia duris.
„Žvelgiant iš kitos pusės, jau dabar pastebima, kad vyresni negu 29 metų žmonės, net galima sakyti, kad vyresni negu 25-erių, į jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą įsitraukia išskirtiniais atvejais. Tokia tendencija stebima Lietuvoje, užsienio valstybėse tokia praktika yra dažnesnė – pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms dažnai vadovauja 25–26 metų žmonės“, – tvirtino jis.
Pasak LiJOT prezidento, pailginus jaunimo amžių ir daugiau asmenų įgijus teisę į jaunimui skirtas paslaugas, turėtų būti didinimas finansavimas jaunimo politikai įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu[4].
