Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe Lietuvoje vis dar pernelyg dažni
Mirtimi pasibaigę nelaimingi atsitikimai darbe – tragiškos situacijos, kurių net ir šiais moderniais laikais, kai darbuotojų saugumui, regis, yra skiriamas nemažas dėmesys, išvengti nepavyksta.
Tokių nelaimingų atsitikimų vis dar pasitaiko įvairiose pramonės šakose ir skirtingose profesijose. Jų priežastys – gana įvairios ir gali apimti tokius veiksnius kaip pavojingos darbo sąlygos, tinkamų saugos priemonių nebuvimas, netinkamas darbuotojų apmokymas ir tiesiog žmogiškosios klaidos.
Dažniausios mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastys yra kritimai iš aukščio, paslydimai, suklupimai. Tai ypač aktualu tokiose pramonės šakose kaip statybos. Darbuotojams, dirbantiems su sunkiosiomis mašinomis ar įranga irgi gali kilti nelaimingų atsitikimų pavojus. Dažni ir nelaimingi atsitikimai transporte, o kai kurių profesijų darbuotojai gali susidurti su smurto rizika ar cheminių medžiagų sukeliama grėsme.
Norint sumažinti mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, reikia taikyti įvairiapusį požiūrį, apimantį saugos taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą, tinkamą darbuotojų mokymą, saugos kultūros skatinimą organizacijose ir nuolatinį saugos priemonių tobulinimą.
Vyriausybės, darbdaviai ir darbuotojai – visi jie atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant saugią ir sveiką darbo aplinką. Tačiau, regis, ne visose šalyse ši praktika yra skatinama vienodai.
Remiantis Eurostato duomenimis, 2021 m. visoje Europos Sąjungoje (ES) nutiko 2,88 mln. nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe[1]. Nors šie nelaimingi atsitikimai nebuvo mirtini, jie buvo pakankamai rimti, kad dėl jų darbuotojams teko bent keturias dienas nedirbti.
Be to, 2021 m. visoje ES buvo užregistruoti 3 347 mirtimi pasibaigę nelaimingi atsitikimai darbe, o didžiausias mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius užregistruotas Latvijoje ir Lietuvoje.
Lietuva ir Latvija – mirtinų nelaimių darbe statistikos lyderės
ES nelaimingą atsitikimą darbe apibrėžia kaip įvykį darbo metu, dėl kurio patiriama fizinė ar psichinė žala. Mirtinu nelaimingu atsitikimu darbe laikomas toks nelaimingas atsitikimas, kai mirtis ištinka nepraėjus vieneriems metams nuo nelaimingo atsitikimo darbo vietoje.
Mirtimi nepasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius didžiausias yra Prancūzijoje: 100 000 darbuotojų tenka 3227 nelaimingi atsitikimai. Toliau seka Danija su 2814 nelaimingais atsitikimais, Portugalija su 2368. Estijoje tokių įvykių fiksuojama 941, Lenkijoje – 483, Lietuvoje – 343, Latvijoje – 256.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pagal šalis jau kitoks. Latvija šiuo atveju yra pirma: 100 000 darbuotojų tenka 4,29 mirtino nelaimingo atsitikimo. Lietuva yra antra: 100 000 darbuotojų tenka 3,75 mirtino nelaimingo atsitikimo. Trečiojoje vietoje yra Malta su 3,34 mirtino nelaimingo atsitikimo 100 000 darbuotojų.
Estija yra devintoje vietoje. Šioje šalyje 100 000 darbuotojų tenka 2,23 mirtino nelaimingo atsitikimo. Lenkija atsidūrė 16-oje vietoje. 100 000 darbuotojų tenka 1,56 mirtino nelaimingo atsitikimo. Mažiausiai mirtinų nelaimingų atsitikimų 100 000 darbuotojų tenka Nyderlanduose – 0,33.
Su didesne rizika darbe susiduria vyrai, ypač dirbantys statybų sektoriuje
Didesnė rizika patirti nelaimingą atsitikimą darbe tenka vyrams. Net 68,3 proc. aukų yra būtent vyrai. Manoma, kad taip yra dėl to, nes vyrai dažniau nei moterys dirba visą darbo dieną, be to, sukasi labiau pavojingose srityse.
Pavyzdžiui, daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta statybų sektoriuje, kuriame figūruoja vyrai.
Iš tiesų, statybos, kartu su transporto ir sandėliavimo, gamybos ir žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriais taip pat sudaro ir du trečdalius nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
ES duomenys rodo, kad visi nelaimingi atsitikimai pirmiausia įvyksta dėl to, kad prarandama darbo priemonių (transporto priemonių, įrankių arba mašinų) kontrolė. Kritimas, suklupimas ar paslydimas yra antroje vietoje.
Kasmet pasaulyje darbo vietose žūsta milijonai žmonių
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, kasmet beveik trys milijonai darbuotojų miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba su darbu susijusių ligų, t. y. daugiau nei 5 proc. daugiau nei 2015 m[2].
Dauguma šių su darbu susijusių mirčių kyla dėl su darbu susijusių ligų. Kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir kvėpavimo takų ligos patenka tarp trijų pagrindinių su darbu susijusių mirties priežasčių. Kartu šios trys kategorijos sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius viso su darbu susijusio mirtingumo. Analizės duomenimis, nelaimingi atsitikimai darbe lemia apie 330 000 mirčių kasmet.
Ir šioje ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų daugiau miršta vyrų, nei moterų. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione mirtingumas dėl su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų yra didžiausias. Tai yra maždaug 63 proc. viso pasaulio mirtingumo.
Žemės ūkis, statyba, miškininkystė ir žuvininkystė bei apdirbamoji pramonė yra pavojingiausi sektoriai, kuriuose per metus įvyksta 200 000 mirtinų traumų, tai sudaro 63 proc. visų mirtinų nutikimų darbe.
Kas trečias mirtinas profesinis sužalojimas pasaulyje įvyksta tarp žemės ūkio darbuotojų.
Siekdama sustiprinti pasaulines pastangas užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, TDO rengia naują planą. Tai Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos strategija 2024-2030 metams.
Jos tikslas bus teikti pirmenybę darbuotojų gerovei, atsižvelgiant į TDO įsipareigojimą siekti socialinio teisingumo ir skatinti orų bei saugų darbą visame pasaulyje.
