Situacija Ukrainoje tampa kritinė, vis daugiau šalių kalba apie paramą ginklais
Aukščiausio rango Vokietijos pareigūnai pagaliau atskleidė, kodėl šalies valdžia nenoriai tiekia ginkluotės paramą Ukrainai. Pats Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dažnai neaiškiai pasisako apie ginklų tiekimą, pasitelkdamas įvairius argumentus, kad pasipriešintų kitų šalies partijų spaudimui, tačiau tokio atsargumo priežastis atskleidė kanclerio kanceliarijos vadovas Wolfgangas Schmidtas.
Jis teigė, kad Vokietija ir kai kurie sąjungininkai nerimauja, kad koviniai tankai naudojami fronto linijoje gali būti lengvai paimti priešų ir patekti į netinkamas rankas, t. y. į Rusijos rankas.
Kol Vokietija ir toliau užsiima diskusijomis dėl spartesnio ir didesnės apimties ginklų tiekimo Ukrainai, Europos Taryba, atsakydama į Ukrainos prašymą suteikti karinę paramą, susitarė įsteigti karinės pagalbos misiją Ukrainai remti. Misijos tikslas – prisidėti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių pajėgumų stiprinimo.
Tuo tarpu JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė, kad skirs Ukrainai naują 725 mln. dolerių vertės ginklų ir karinės pagalbos paketą. Be to, skelbiama, kad JAV siekia paskubinti oro gynybos sistemų suteikimą Ukrainai.
Tai paskatino paskutiniosios Rusijos atakos aibėje Ukrainos miestų ir sostinėje. Atakų metu rusai, kaip manoma, kliovėsi iš Irano pirktais dronais-kamikadzėmis, nors Kremlius ir Iranas tai neigia.
Prie Ukrainos paramos ginklais prisidėti galimai svarsto ir Izraelis. Tiesa, šalies valdžia jau spėjo sulaukti griežto grasinimo iš Dmitrijaus Medvedevo.
O antradienį Ukrainoje ir toliau tęsiasi atakos. Ankstyvą rytą pranešta apie smūgius Kryvyj Riho, Dnipro, Charkivo ir Mykolajivo miestuose, sprogimų neišvengė ir Kyjivas.
Vokietija dėl ginkluotės tiekimo susilaiko dėl neeilinės priežasties
Vokietija, nuo karo Ukrainoje pradžios, ne kartą buvo aršiai kritikuota dėl to, kad užpultai šaliai vengia tiekti prašomos ginkluotės. Vokietijos politikai įvardija skirtingas tokios pozicijos priežastis, tačiau pats kancleris O. Scholzas apie šalies politiką ginkluotės tiekimo klausimu kalbėjo nedaug.
Vis tik, neseniai paslapties skraistę praskleidė kanclerio kanceliarijos vadovas W. Schmidtas. Jis Berlyne vykusiame progresyvaus valdymo aukščiausiojo lygio susitikime prabilo apie tai, kad pajėgiosios ginkluotės tiekimas arba jos stoka yra susiję su atsargumu[1].
Jis pabrėžė, kad koviniai tankai naudojami fronto linijoje ir gali būti lengvai paimti priešininkų, o kai kurie sąjungininkai nerimauja, kad jie gali patekti į netinkamas Rusijos rankas:
„Jei būtų paimti koviniai tankai su Vokietijos „Geležiniu kryžiumi“, tai būtų puiki proga rusų propagandai sakyti: „Žiūrėkite, štai NATO mus puola. Man atrodo, kad tarptautinio saugumo politikos srityje dar tik bręstame. Paauglystėje dažnai būna daug hormonų, todėl žmonės peržengia ribą. Niekas nekalba apie tankus, tai paauglių reikalas.“
Tačiau, Vokietijos Krikščionių demokratų partijos narys, gynybos ekspertas, į pensiją išėjęs pulkininkas Roderichas Kiesewetteris apkaltino W. Schmidtą žinių stoka ir klaidinančiais pareiškimais.
„Tai labai bauginantys pareiškimai, kurie, tikiuosi, negali būti oficiali Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės Vyriausybės pozicija, nes jie liudytų bauginantį neišmanymą. Visos tiekiamos kovinės transporto priemonės ir ginklų sistemos būtų paženklintos ne tiekėjų šalių, o Ukrainos valstybiniais ženklais. „Geležiniu kryžiumi“ pažymėtos tik priemonės, dalyvaujančios privalomose misijose ir šalies viduje“, – kritikos pažėrė R. Kiesewetteris.
Nors kritika Vokietijai nemažėja, o ji ypač didelė Rytų Europoje, kur Vokietijos abejingumas tankų tiekimui yra labai plačiai ir kritiškai aptariamas, ta pati JAV iki šiol Ukrainai nesuteikė nė vieno kovinio tanko.
ES ir JAV didina karinės paramos mastus
Kol Vokietijos politikai ir ekspertai toliau pešasi dėl karinės paramos Ukrainai, Europos Sąjunga plečia paramos mastus. Vakar Europos Taryba susitarė įsteigti karinės pagalbos misiją Ukrainai remti (EUMAM Ukraine).
Misijos tikslas – prisidėti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių pajėgumų stiprinimo, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti karines operacijas ir kad Ukraina galėtų ginti savo teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose bei veiksmingai naudotis savo suverenitetu, apsaugoti civilius gyventojus.
Šia programa bus teikiami individualūs, kolektyviniai ir specializuoti mokymai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant teritorinės gynybos pajėgas, taip pat bus koordinuojami ir sinchronizuojami valstybių narių veiksmai, kuriais remiamas mokymų vykdymas.
„Šiandien mes didiname savo paramą Ukrainai, kad ji galėtų apsiginti nuo neteisėtos Rusijos agresijos. ES karinės pagalbos misija mokys Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kad jos galėtų tęsti drąsią kovą. EUMAM – tai ne tik mokymo misija, bet ir aiškus įrodymas, kad ES palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės,“ – sakė Josepas Borrellas, vyriausiasis įgaliotinis ES užsienio reikalams ir saugumo politikai[2].
Programa veiks ES valstybių narių teritorijoje, o jos operacinė būstinė bus EIVT Briuselyje, kad būtų užtikrintas bendras koordinavimas strateginiu lygmeniu. Misijos vadas bus viceadmirolas Herve Blejean, EIVT Karinio planavimo ir vykdymo pajėgumų (MPCC) direktorius.
Misijos įgaliojimai iš pradžių truks dvejus metus, o orientacinė finansinių išlaidų suma šiam laikotarpiui bus 106 700 000 Eur. Misija užtikrins koordinavimą su valstybių narių dvišale veikla, kuria remiama Ukraina, taip pat su kitais panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais ir bus atvira trečiųjų valstybių dalyvavimui.
ES karinės pagalbos misijos idėją pirmą kartą iškėlė bloko vyriausiasis įgaliotinis J. Borrellas rugpjūtį paskelbtame neoficialiame dokumente, gavęs Ukrainos prašymą. Ši idėja grindžiama iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvusiu pasiūlymu rengti aukšto lygio mokymus šalies pasienyje, kuris taip ir liko neįgyvendintas.
Kelios ES šalys jau rengia dvišalius mokymus Ukrainos pajėgoms, nors jie paprastai apsiriboja užtikrinimu, kad jos galėtų naudotis karine įranga, kurią šios valstybės narės suteikė šaliai gintis nuo Rusijos pajėgų. Vis dar neaišku, kurios ES valstybės pasiūlys personalą, instruktorius ir mokymo modulius, taip pat kaip ir iš kur Ukrainos kariai atvyks į ES ir išvyks iš jos.
Prancūzijos kariuomenės ministras Sebastienas Lecornu savaitgalį paskelbė, kad jo šalis apmokys apie 2 000 Ukrainos karių. Airija taip pat paskelbė, kad šalies kariuomenė turi nišinių įgūdžių, kurie gali būti naudingi Ukrainai, ypač savadarbių sprogmenų srityje. Vengrijos vyriausybė, kuri ragino panaikinti sankcijas Rusijai, patvirtino, kad nesiūlys jokių mokymų Ukrainos kariams[3]. Austrija, kuri laikosi karinio neutralumo politikos, taip pat neturėtų dalyvauti misijoje.
JAV ir toliau didina paramą Ukrainai
O paramą Ukrainai dar labiau didina ir kol didžiausia jos rėmėja JAV. Penktadienį Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bideno administracija nusiųs Ukrainai naują 725 mln. dolerių vertės ginklų ir kitos karinės pagalbos paketą.
Į naują paketą įtraukti šoviniai, skirti didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, vadinamoms HIMARS. JAV jau nusiuntė Ukrainai 20 sistemų HIMARS ir pažadėjo dar 18, kurios bus pristatytos per ateinančius metus.
„Paskutiniai Rusijos išpuoliai tik sustiprino Ukrainos žmonių ryžtą ir dar labiau suvienijo geros valios šalis iš visų Žemės regionų“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas[4].
O po praėjusios savaitės pradžioje, o taip pat ir vakar Rusijos vykdytų oro antpuolių prieš Ukrainos civilius ir infrastruktūrą, ryžtas paramai gali dar labiau augti. Jau po praeitos savaitės atakų, JAV gynybos departamentas stengėsi paspartinti dviejų pažangių žemė-oras raketų sistemų pristatymą Ukrainai, nes Rusija vis dažniau naudoja Irano tiekiamus bepiločius orlaivius[5].
Iš tiesų, bepiločiai orlaiviai tampa vis aktualesne Ukrainos problema. Valstybės departamentas pirmadienį pareiškė, kad dronai pažeidžia JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria ribojamas tam tikrų ginklų perdavimas į Iraną arba iš jo. Manoma, kad Maskvos tiksliosios amunicijos atsargos senka, todėl, Vakarų analitikų teigimu, Maskva ėmėsi šių bepiločių orlaivių, kad išlaikytų savo persvarą ore.
Skirtingai nuo tradicinių, didesnių ir greitesnių karinių bepiločių orlaivių, kurie, numetę raketas, grįžta į bazę, Irano tiekiami bepiločiai orlaiviai yra suprojektuoti taip, kad atsitrenkia į taikinį ir sprogsta, susprogdindami kovinę galvutę ir sunaikindami save. Jie yra mažesni ir lengviavau valdomi nei sparnuotosios raketos.
JAV tiksliai nežino, kiek dronų Iranas perdavė Rusijai, tačiau kariniai analitikai teigia, kad jų skaičius neabejotinai yra didelis. Vienas JAV gynybos pareigūnas apskaičiavo, kad bendras skaičius siekia šimtus.
Tačiau, tiek pati Rusija, tiek Iranas neigia, kad dronai yra naudojami kare Ukrainoje. Kremlius antradienį pareiškė „neturintis informacijos“, kad jo kariuomenė Ukrainoje naudotų iranietiškus dronus[6]. Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas taip pat pabrėžė, kad Iranas nėra patiekęs ir netieks jokių ginklų, skirtų naudoti kare Ukrainoje[7].
Keičiasi Izraelio pozicija, tačiau šiam pasipylė grasiniai iš Rusijos
Tokiems smūgiams tęsiantis, karo Ukrainoje metu neutralią poziciją demonstravęs Izraelis taip pat buvo prabilęs apie galimą ginklų tiekimą Ukrainai. Sekmadienį tviteryje Izraelio diasporos ministras Nachmanas Shai atkreipė dėmesį į pranešimą, kad Iranas ketina Rusijai tiekti balistines raketas, ir atsakė, kad Izraelis turėtų atšaukti savo atsisakymą tiekti ginkluotę Ukrainos pajėgoms.
„Jau nebėra jokių abejonių, kokią poziciją Izraelis turėtų užimti šiame kruviname konflikte. Atėjo metas Ukrainai taip pat gauti karinę pagalbą, kokią teikia JAV ir NATO šalys“, – sakė jis[8].
Vis tik, šalies užsienio reikalų ministerija stengėsi atsiriboti nuo ministro raginimo tiekti Ukrainai karinę pagalbą kovai su Rusijos invazija, po to, kai buvęs Rusijos prezidentas perspėjo, kad toks žingsnis sugriaus visus Jeruzalės ir Maskvos ryšius. D. Medvedevas pirmadienį atvirai grasino Izraeliui net nesvarstyti siųsti ginklų Ukrainai:
„Atrodo, kad Izraelis tieks ginklus Kyijevo režimui. Labai neapgalvotas žingsnis. Tai sugriaus visus mūsų šalių diplomatinius santykius“, – „Telegram“ rašė D. Medvedevas.
Atakos Ukrainoje tęsiasi ir antradienį
O Ukrainos miestai, gyventojai bei šalies infrastruktūra ir toliau yra atakuojami. Antradienį, praėjus vos dienai po dešimčių dronų smūgių skirtingose šalies teritorijose, vėl aidi sprogimai. Nuo ankstyvo ryto apie smūgius pranešė Kryvyj Riho, Dnipro, Charkivo ir Mykolajivo valdžia. Pranešta ir apie sprogimus Kyjive.
Ukrainos valstybinė branduolinės energijos agentūra antradienį apkaltino Rusiją sulaikius du aukšto rango darbuotojus iš Rusijos kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės pietų Ukrainoje[9].
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia šiuo metu nematantis pagrindo deryboms dėl paliaubų ir pabrėžė, kad dabar ypač dažnos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą yra dar viena Rusijos teroristinių išpuolių rūšis.
Be to, Ukrainos prezidentūra antradienį pareiškė, kad po Rusijos smūgių, nukreiptų prieš šalies energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai, padėtis Ukrainoje yra „kritinė“:
„Padėtis visoje šalyje dabar kritinė, nes mūsų regionai yra priklausomi vienas nuo kito… visai šaliai būtina pasirengti elektros energijos, vandens ir šildymo nutraukimams“, – Ukrainos televizijai sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.
Įvertindama paskutinių savaičių įvykius Ukrainoje, Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praneša, kad Rusija vis aktyviau naudoja dronus-kamikadzes ir imasi vis brutalesnės taktikos dėl to, kad patiria dideles nesėkmes ir nesugeba perlaužti karo eigos.
„Labai galimas dalykas, kad pagrindinis šių atakų kampanijos tikslas yra smarkiai pakenkti Ukrainos energijos tiekimo sistemai. Kadangi Rusija nuo rugpjūčio mūšio lauke kenčia vien nesėkmes, labai galimas dalykas, kad atsirado didesnis noras smogti ne tik Ukrainos kariniams objektams, bet ir civilinei infrastruktūrai“, – teigiama gynybos ministerijos paskelbtame dokumente.
