P. Gražulio atvejui tirti sudaryta specialioji tyrimų komisija
Antradienį Seime suorganizuota apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkui Petrui Gražuliui – viskas buvo numatyta taip, kad iškart po to į didžiąją sceną išeitų premjerė Ingrida Šimonytė, turinti pateikti atsakymus į nepatogius klausimus iš žemės ūkio srities. Galiausiai buvo pritarta specialiosios tyrimo komisijos sudarymui, tirsiančios, ar verta P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.
Valdančioji dauguma nusprendė, kad P. Gražulio atvejį turėtų tirti sudaryta specialioji komisija, kuri iki gegužės 1-osios turės pateikti savo galutinę išvadą Seimui. Jeigu komisija nuspręstų, kad yra pagrindas politikui pradėti apkaltos procesą, o parlamentas tam pritartų, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT)[2].
KT konstatavus, kad pažeidimai buvo padaryti, Seimas turės balsuoti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo. Savo mandato Seimo narys netenka, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
Specialioji tyrimų komisija sudaryta iš įvairių frakcijų atstovų. Ją sudaro: Guoda Burokienė, Eugenijus Gentvilas, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Irena Haase, Laima Nagienė, Rasa Petrauskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Sabutis, Linas Slušnys, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. Komisijos pirmininkas bus Linas Slušnys, pavaduotojas – Eugenijus Sabutis.
Teikimą, kuriuo siūlyta sudaryti specialiąją tyrimo komisiją ir pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui, pasirašė 47 valdančiajai daugumai priklausantys politikai.
Teigia, kad klausimas nėra vertas apkaltos
Tuo tarpu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė pasiūlė apskritai išbraukti P. Gražulio apkaltos klausimą iš darbotvarkės ir akcentavo, kad parašai renkami ir dėl apkaltos konservatorei Jurgitai Sejonienei, kuri pasisakymams esą užregistravo kitą Seimo narę, kas taip pat nėra galima[2].
Ji pasiūlė šiuos du klausimus svarstyti kartu, mat lygiai tais pačiais pagrindais aiškiai suprantant, kad parlamentarė Jurgita Sejonienė sąmoningai paspaudė atitinkamus mygtukus ekrane, jai taipogi bus siūloma pradėti apkaltą.
Visgi T. V. Raskevičius tvirtino turintis pakankamai informacijos, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai P. Gražulis prabalsavo už kitą parlamentarą.
Pats L. Jonauskas tikino skriaudos nejaučiantis ir nuomonės, kad P. Gražuliui už klaidas derėtų atleisti, nepakeitęs[3]. Socialdemokratas teigė tokios iniciatyvos nepalaikantis dar ir dėl to, kad P. Gražuliui gresia dar viena apkalta dėl jo teistumo, tad jo mandatas „savaime gali nutrūkti“.
Politiko korta traukiama tik tada, kai kažkas „labai blogai“
P. Gražulio apkaltos atvejį praėjusią savaitę portale „Delfi“ įvertino ir politologas Bernaras Ivanovas, neslėpęs, kad P. Gražulis jau spėjo tapti politikos antiherojumi ir net tam tikru viešųjų ryšių veikėju, kuris pasitelkiamas tada, kada labiausiai reikia nukreipti dėmesį.
„Dabar vėl „tarkuos“ ir visi kalbės apie Gražulį, gal kažkokius kitus skandalus pamirš. <…> aš tai laikyčiau truputį bandymu „užmuilinti“ kitas istorijas. Taip, aš manau, kad Gražulis nusipelno to, kad jį tirtų Seimo komisija, nes balsuoti už kitą Seimo narį, jei taip yra, tai tiesiog protu nesuvokiama, <…> bet yra ir kita pusė – tiesiog traukiama ta korta, kada reikia“, – teigė B. Ivanovas[4].
Vis dėlto, anot politologo, buvo keista, kad apkaltą parlamentarui parėmė tik valdančiųjų atstovai, mat tokia veikla (jei ji išties įvyko) diskredituoja visus Seimo narius.
Seimo etikos sargai inicijuoti apkaltos proceso nepanoro
Apkalta P. Gražuliui gresia dėl praėjusių metų rugsėjo 15 dieną įvykusio balsavimo, kurio metu parlamentaras balsavo už kitą Seimo narį – Liną Jonauską ir taip esą „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“[5].
Apkaltos proceso pagrindinis iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius dokumentų bazėje registruotame teikime nurodė, kad KT yra nurodęs, jog sąmoningas Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį plenarinio posėdžio metu prieštarauja Konstitucijai, o tokiais veiksmais yra sąmoningai pažeidžiama Konstitucija ir sulaužoma priesaika.
T. V. Raskevičius dėl apkaltos proceso P. Gražuliui kreipėsi ir į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau ši galiausiai nusprendė apkaltos parlamentarui neinicijuoti. Visgi, „laisvietis“ pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad P. Gražulio veiksmai balsuojant už L. Jonauską buvo atlikti sąmoningai.
Nustatyta, kad P. Gražulis paspaudė L. Jonausko balsavimo mygtuką, kai tuo tarpu šis buvo nusisukęs ir kalbėjo su kitu parlamentaru.
P. Gražuliui artėja neramios dienos ir kitu klausimu – apkalta jam gresia ir dėl to, kad Apeliacinis teismas jį yra pripažinęs kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o dėl to Aukščiausiasis Teismas turi pasisakyti jau balandžio 18 dieną.
Pateikė klausimus premjerei dėl padėties žemės ūkyje
Tuo tarpu po P. Gražulio klausimo prie Seimo tribūnos stojo premjerė Ingrida Šimonytė, kuriai parlamentarai uždavė net 20 klausimų. Premjerės buvo teirautasi jos nuomonės apie ilgiau nei mėnesį besitęsiančią ūkininkų protesto akciją dėl itin mažų pieno supirkimo kainų. O taip pat paraštėse neliko ir žemės ūkio ministras K. Navickas, kurio patarėjas Rokas Petrašiūnas pasiūlė aukštas pareigas Jungtiniuose Arabų Emyratuose Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovui Aleksandrui Muzikevičiui užleidžiant postą NMA[6].
Tačiau posėdžio metu kantriai atsakinėdama į užduotus klausimus apie NMA, I. Šimonytė teigė mananti, kad labiausiai agentūros veiklą trikdo niekaip į darbą negalintis sugrįžti jos vadovas. Pasak jos, vietoje to, kad grįžtų darban ir tinkamai atliktų pavestas užduotis, vadovas esą susirašinėja su visomis institucijomis ir pačia premjere.
Prastam NMA vadovo darbui premjerė kritikos išties nepagailėjo ir teigė, kad šiais metais iki praėjusio penktadienio, jos žiniomis, darbe jis buvęs tik 12 dienų, o jo veiklos vertinimo ataskaitos įteikimui ministerija turėjo pasitelkti antstolius.
Visgi galiausiai paklausta apie pasitikėjimą žemės ūkio ministru, I. Šimonytė teigė juo pasitikinti, nors ir pripažino, kad problemų žemės ūkio srityje yra „labai daug“.
Prieš keletą dienų ši situacija užkliuvo ir „darbiečiui“ Artūrui Skardžiui, kuris pranešė, jog įsijautus K. Navicko patarėjui ir šiam priiminėjant sprendimus už patį ministrą, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis praėjusį ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl žemės ūkio ministro patarėjo neteisėtų veiksmų, kurie galimai turi Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu požymių.
„Įdomu, ar prokurorai išdrįs pasikapstyti ir R. Petrašiūno buvusioje neteisėtoje veikloje „piešiant“ pažymas politikams pagal energetikos žaidėjų užsakymą, už kurią patyliukais ir buvo iškrapštytas iš VSD? Ar visuomenė sužinos apie tuometės „Lietuvos energijos“ įtakingo veikėjo Nerijaus Rasburskio ir Roko Petrašiūno suktą „pažymų“ biznelį?“ – svarstė A. Skardžius.
