Dėl Baltarusijoje degančių miškų ir durpynų oro tarša Lietuvoje lieka aukšta
Kaip skelbia Aplinkos apsaugos agentūra, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 daugelyje šalies miestų ir šiandien išlieka aukštas. Teigiama, kad oro kokybė labiausiai paveikta Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Dainavos mikrorajonuose, taip pat Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose bei Jonavoje.
Ši oro tarša Lietuvoje fiksuojama jau keletą pastarųjų dienų. Sekmadienį aukščiausias aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo fiksuotas Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose ir Jonavoje. Šeštadienį didžiausia tarša buvo fiksuota Vilniuje, Kaune, Jonavoje.
Specialistų teigimu, meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis pirmadienį ir antradienį išliks nepalankios – toliau numatomi sausi orai, pūs vidutinio stiprumo pietryčių krypčių vėjas, todėl oro kokybė šalyje išliks prasta. Oro užterštumo sumažėjimo galima tikėtis tik trečiadienį.
Kaip anksčiau informavo Aplinkos apsaugos agentūra, oras užterštas ne tik dėl vietinių taršos, bet ir dėl atneštinės taršos iš pietryčių. Turimais duomenimis, Baltarusijoje dega miškai ir durpynai, todėl kai kur Lietuvoje gali būti jaučiamas degėsių kvapas.
Esant oro taršai rekomenduojama neleisti laiko lauke
Fiksuojant didelį oro užterštumą, sveikatos specialistai ragina gyventojus mažiau laiko leisti lauke, taip pat lauke vengti aktyvios fizinės veiklos. Taip pat rekomenduojama uždaryti langus, valyti paviršius, stebėti savo sveikatos būklę.
Specialistai teigia, kad oro tarša, ypač dėl degėsių, gali turėti rimtų padarinių žmogaus sveikatai, nes į aplinką išmetamos kenksmingos dalelės ir cheminės medžiagos. Degėsiuose susidarančios smulkios dalelės, pavyzdžiui, kietosios dalelės (PM2.5 ir PM10), gali prasiskverbti giliai į plaučius ir sukelti įvairias kvėpavimo ligas.
Tos pačios kietosios dalelės, prasiskverbdamos į plaučius ir kraują, gali padidinti širdies ligų riziką, iššaukti širdies priepuolius, insultą. Be to, degėsiuose esančios toksinės medžiagos, tokios kaip dioksinai, formaldehidas ir benzenas, gali slopinti imuninę sistemą, mažindamos organizmo atsparumą infekcijoms.
Oro tarša, ypač toksiškos medžiagos degimo metu, gali neigiamai paveikti reprodukcinę sveikatą ir vaisiaus vystymąsi. Trumpalaikis poveikis gali sukelti akių, gerklės ir odos sudirginimus, o ilgalaikis poveikis padidina lėtinių ligų ir mirties riziką.
Kai kurios cheminės medžiagos, susidarančios degimo metu, gali būti kancerogeninės. Pavyzdžiui, benzenas ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAHs) yra siejami su padidėjusia plaučių ir kitų organų vėžio rizika.
Svarbu atsiminti ir tai, kad nuolatinis oro taršos poveikis gali pakenkti smegenų funkcijoms, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, sukeldamas kognityvinius sutrikimus, didesnę Alzheimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų riziką.
Norint apsisaugoti nuo oro taršos svarbu laikytis tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti kenksmingų dalelių ir medžiagų poveikį sveikatai. Jei degėsių dalelės yra ore, stenkitės daugiau laiko leisti uždarose patalpose. Svarbu uždaryti langus ir duris, naudoti oro kondicionierius su geromis filtravimo sistemomis, kurios padeda valyti orą patalpose, naudoti oro valytuvus, stebėti oro kokybės indeksą.
Patalpose stenkitės vengti veiklų, kurios papildomai teršia orą, pavyzdžiui, smilkalų deginimo, žvakių naudojimo ar rūkymo. Pakankamas skysčių vartojimas gali padėti organizmui pašalinti įkvėptas toksines medžiagas ir sumažinti dirginimą, ypač kvėpavimo takuose.
Jeigu esate itin stipriai veikiami dūmų ar kitų teršalų, naudokite apsaugines priemones odai ir akims, pavyzdžiui, apsauginius akinius ar drėkinamuosius kremus, kad sumažintumėte sudirginimo riziką. Vaikai, senjorai ir asmenys, sergantys kvėpavimo ar širdies ligomis, turėtų ypač atidžiai laikytis apsaugos priemonių, nes jie yra jautresni oro taršos poveikiui.
Durpynų ir miškų gaisrai kelia pavojų ir žmogui, ir gamtai
Durpynų ir miškų gaisrai gali turėti didelės įtakos ne tik žmonių sveikatai, bet ir gamtai, tačiau jų išvengti pavyksta ne visada. Durpynų ir miškų gaisrų pradžia gali būti natūrali arba žmogaus sukeliama, tačiau žaibų smūgiai yra vienas iš pagrindinių natūralių gaisrų sukėlėjų. Jie gali užsidegti sausus medžius, lapus ar durpynų dulkes.
Vulkaniniai išsiveržimai gali išskirti kibirkštis, kurios gali užsidegti aplinkinius augalus. Kartais gaisrai gali prasidėti dėl mikroklimato pokyčių ar kitų gamtos procesų, kurie sukelia augalų išdžiūvimą ir staigų užsidegimą.
Paliktas nevisiškai užgesintas laužas irgi gali vėl užsidegti, plisti į aplinkinius medžius ar durpynas. Gaisrus gali sukelti ir iki galo neužgesintos cigaretės, fejerverkai, kitos degios priemonės. Ilgalaikis sausringumas ir aukšta temperatūra taip pat didina gaisrų riziką. Be to, gaisrus sukelti gali ir netinkamai veikiantys pramoniniai įrenginiai, degios atliekos.
Prevencija yra efektyviausias būdas sumažinti gaisrų skaičių ir jų padarinius. Dėl to, būtina išlaikyti krūmus ir medžius sveikus, reguliariai pašalinant sausą ir mirusią augaliją, kuri gali tapti gaisro šaltiniu. Kilus grėsmei, patariama naudoti dronus, palydovus ir kitus technologinius sprendimus, kad būtų anksti nustatyti gaisrų požymiai.
Siekiant išvengti pavojingų žmogui ir gamtai gaisrų, reikėtų įgyvendinti ir griežtai laikytis teisės aktų, reglamentuojančių degimo procesus, pavyzdžiui, laužaviečių užkūrimą. Taip pat derėtų užtikrinti, kad pramoninės veiklos, kurios gali sukelti gaisrus, būtų tinkamai licencijuotos ir kontroliuojamos. Visada svarbu edukuoti bei mokyti vietos gyventojus, kaip tinkamai elgtis kuriant laužą, užgesinant kibirkštis ir kokių veiksmų imtis gaisro atveju.
