Dauguma Lietuvos pensininkų negali sudurti galo su galu
Jau daugiau nei 30 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau didžiajai daliai pensinio amžiaus žmonių, kurie sąžiningai dirbo ir mokėjo mokesčius, orios senatvės mūsų valstybė negali garantuoti. Švedijoje vidutinė pensija 2023 metų pradžioje siekė 1303 eurus, Vokietijoje – 1152 eurus, JAV vidutinė socialinio draudimo išmoka buvo 1827 JAV doleriai (1702 eurai). Tuo tarpu Lietuvoje gyvenantys pensininkai vos gali galą su galu sudurti, mat pas mus vidutinė pensija siekia tik kuklią triženklę sumelę – apie 539 eurus[1].
Gaunantys vargano dydžio senatvės pensijas lietuviai vos teišgali susimokėti mokesčius, nusipirkti reikiamų vaistų, o kai kurie yra priversti taupyti net maisto produktams.
Dabartinė padėtis liūdna, tačiau ir ateitis šviečiasi ne ką linksmesnė.
Pastaruoju metu Lietuvoje 100 dirbančiųjų išlaiko maždaug 30 pensininkų. Tačiau mūsų gerovės valstybėje dirbančiųjų skaičius vis mažėja. Pagrindinės priežastys lemiančios darbingo amžiaus žmonių mažėjimą – senėjanti visuomenė, emigracija ir pan. Nemažai darbingo amžiaus žmonių iš Lietuvos jau emigravo ir emigruoja toliau[6].
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio teigimu, dabar Lietuva praranda po 12–15 tūkst. gyventojų kasmet, todėl prognozuojama, kad 2050 metais vienas dirbantysis turės išlaikyti vieną pensininką. Dabartinę Lietuvos darbo rinką B. Gruževskis vadina nepatrauklia, demografinę politiką – fragmentiška bei pasigenda migracijos politikos[3].
Tai kaip gi mūsų valstybės galvos suksis iš padėties, kai dirbančių mokesčių mokėtojų skaičius dar sumažės, o imigrantams nebūsime atviri ir palankūs – dar ilgins pensinį amžių ar privers lietuvius dirbti iki mirties?
Siūlė įstatymu vaikus įpareigoti išlaikyti tėvus
Pasirodo išeičių bandoma ieškoti netikėčiausiais būdais.
Štai ne taip seniai Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pasiūlė naują įstatymą, kuris įpareigotų suaugusius vaikus išlaikyti savo tėvus. Šis akibrokštas sukėlė tikrą audrą visuomenėje.
Kaip žinoma, Lietuvoje vaikų susilaukti negali maždaug kas šešta pora ir nevaisingumo problemos mastas vis auga. Vadinasi maždaug kas šeštos pensinio amžiaus poros ateityje nebūtų kam išlaikyti. Kita vertus egzistuoja ir tokia dalis visuomenės, kuri sąmoningai neplanuoja tėvystės.
Politikas nė nedvejodamas savo pasiūlymo naudingumu nurodė net ir konkrečią sumą: 5 proc. nuo metinių pajamų, kurią vaikai nuo savo gaunamų pajamų turėtų mokėti savo tėvams.
Tokį siūlymą seimūnas pavadino proveržio įstatymu, kuris neva skatintų tėvus tinkamai auklėti vaikus bei investuoti į jų ugdymą. Tik vargu ar jis pagalvojo, kad Lietuvoje tėvų globos netekę yra beveik 6 tūkstančiai vaikų. Dalies iš jų biologiniai tėvai yra gyvi ir sveiki, tačiau dėl netinkamo gyvenimo būdo tėvystės pareigų išsižadėję. Nejaugi toks įstatymas būtų sąžiningas tėvų paliktų likimo valiai vaikų atžvilgiu?
Parlamentaras bandė įrodinėti, kad Lietuva pirmoji iš Europos šalių priėmusi tokį įstatymą, taptų sektinu pavyzdžiu kitoms valstybėms.
Deja šis V. Valkiūno siūlymas Seime palaikymo nesulaukė, o visuomenėje apie garbaus amžiaus tėvų išlaikymą pasklido įvairios nuomonės.
Vienuolė sesuo Vanda Žemeliauskaitė besidarbuojanti Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose įsitikinusi, kad toks klausimas, ar suaugę vaikai privalo padėti seniems tėvams, neturėtų kilti
„Juk tai taip natūralu, taip sako ir įpareigoja širdis. Tad nemanau, kad ką pakeistų, jei tėvų išlaikymą reglamentuotų įstatymai. Jei nėra tėvų ir vaikų ryšio ir santykio, įstatymais nulemsime tik dar didesnį atšalimą tarp jų. Amžių amžiais vaikai padėdavo savo seniems tėvams, net tokio klausimo niekas nekėlė. Dirbdama senelių namuose, matau tikrai gražius čia slaugomų senukų ir jų vaikų santykius. Labai dažnai vaikai, kiti artimieji, senukus lanko kone kasdien ir jais tikrai rūpinasi, matyti, kad tikrai myli. Tik mažuma senukų nelankomi“, – teigė V. Žemeliauskaitė.
Menininkė Renata Laučkienė mano, kad jeigu tėvai neišgali patys pragyventi, neturi pajamų ar gyvenamojo būsto, tuomet vaikai turėtų padėti pagal savo galimybes. Bet tai, anot jos, neturėtų būti privaloma.
„Situacijų yra labai įvairių. Galbūt tėvai tokioje padėtyje atsidūrė todėl, kad netinkamai gyveno. Yra ir tokių vadinamųjų popierinių tėvų, kurie vaikų neaugino, neužmezgė jokio ryšio, bet sulaukę pensinio amžiaus atsimena, kad turėjo atžalų. Visą gyvenimą neatliko savo tėviškų pareigų, tad kodėl užaugę vaikai turėtų rūpintis tokiais tėvais? Manau, įstatymo, kad vaikai privalėtų išlaikyti savo pensininkus tėvus, neturėtų būti. Padėti savo seniems tėvams ar ne, labiau yra sąžinės pasirinkimas. Priverstinai to negali būti“, – teigė moteris.
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Povilas Žagunis įsitikinęs, kad tai yra tik šeimos reikalas.
„Padėti, jei tėvams reikia pagalbos, manau, turėtų būti visų vaikų gyvenimo būdas. Jei tėvai gyvena tinkamai, jie ruošiasi visiems atvejams. Kartais bėda gali užgriūti ir nesulaukus senatvės. Todėl tokiems dalykams reikia būti pasiruošus. Bet šiais laikais socialinės paramos tinklas taip gerai išplėtotas, kad net ir tokiais atvejais žmogus nepaliekamas vienas bėdoje ir gali pragyventi. Savivaldybė žmogui gali teikti daugiau nei dvidešimt paramos rūšių, socialiniai darbuotojai gyventojus lanko net atokiuose kaimuose. Kiekvienam tėvui gera ir malonu, kai rūpinasi vaikai. Tačiau nepritarčiau, kad vaikai privalo tėvus išlaikyti. Išgirdęs Seimo nario pasiūlymą įpareigoti vaikus mokėt išlaikymą tėvams, tikrai nustebau. Man jis nėra priimtinas. Turbūt kiek tėvai įdeda į vaikus, tiek sulaukia grąžos[4].
Valstybė bando priversti žmones taupyti senatvei
Diskutuoti, pritarti arba nepritarti, galime kiek tik norime, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus.
Šiame straipsnyje juodu ant balto išdėstyta:
1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
2. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.
3. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį.
4. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų[5].
Toks įstatymas galioja , bet vargu ar jis taikomas realiame gyvenime. Neteko girdėti, kad kuris nors lietuvis tėvas ar motina tampytų per teismus savo vaikus bandant išsireikalauti išlaikymą.
Taigi valstybė susipratusi, kad būsimiems pensininkams negalės mokėti normalių pensijų dabar bando priversti žmones pačius taupyti senatvei ir visus jaunesnius nei keturiasdešimties gyventojus siekia grąžinti į antrosios pakopos pensijos kaupimą.
Brandžiose ekonomikose skaičiuojama, kad pensija turėtų sudaryti mažų mažiausiai 2/3 buvusio atlyginimo. Tuo tarpu Lietuvos bankas pateikia lentelę, kokią dalį atlyginimo gautumėme išėję į pensiją. Pirmuoju atveju, kaupiant pensiją tik pirmoje pakopoje, jos dydis siektų tik apie 30 procentų buvusio atlyginimo. Antruoju atveju, kaupiant pensiją privačiuose fonduose, jos dydis siektų apie 50 procentų buvusio atlyginimo. Trečiuoju atveju, papildomai savanoriškai kaupiant pensiją, jos dydis siektų apie 80 procentų buvusio atlyginimo. Ir tik tada, anot Lietuvos banko, pensija būtų normali.
„Mes galime apie orumą šnekėti, kai šnekame apie tris kaupimo lygius. Vienas yra valstybės, antras – savarankiškas, o trečias – dar papildomas. Manau, kad atsietai vertinti buvo per daug neatsakinga“, – teigė Lietuvos bankų mokėjimų rinkos priežiūrios skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė.
Taigi būsimiems Lietuvos pensininkams, be papildomo kaupimo, orios senatvės tikėtis neverta. „Ilgainiui tų, kurie mums uždirbs tas pensijas vis mažės. Dėl to reikia galvoti apie alternatyvius būdus iš kur gauti pinigų. Turime pamąstyti, ką patys dėl savęs galime padaryti, kad tas kritimas iš geresnių laikų į blogesnius būtų kiek įmanoma minkštesnis“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė[6].
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos gyventojus ramina tikindama, kad kol kas apie pensinio amžiaus ilginimą nesvarstoma. Šiuo metu pensinis amžius Lietuvoje moterims siekia 64 metus, o vyrams 64 metus ir 6 mėnesius. 2026 m. pensinis amžius suvienodės ir pasieks 65 metus[7].
Tuo tarpu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2021 metais vyrų buvo 69,6 metų, moterų – 78,9 metų. Na, o jeigu pastarieji rodikliai kartais imtų kritiškai prastėti tai ko gero mūsų valdininkams ir galvos skausmo liktų mažiau: mažiau žmonių – mažiau problemų[8].
