Opozicija planavo siūlyti gyventojams palengvinti NT paskolų naštą
Seimo opozicija rodė susivienijimo ženklus tam, kad parengtų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Tiesa, valdantieji noru padėti paskolų naštos prispaustiems gyventojams netrykšta ir tokius opozicijos siūlymus vertina skeptiškai. Nujausdami valdančiųjų skepsį, opozicijos nariai pasitelkia ir gyventojus – siekia surinkti 50 tūkst. parašų – mat surinkus pakankamą skaičių parašų valdantieji nebegalės ignoruoti pasiūlyto projekto. Tačiau bloga žinia – ir gyventojų parašus rinkti opozicijai sekasi sunkiai.
Pagal siūlomą projektą nuolatiniai Lietuvos gyventojai, apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, galėtų iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams.
„Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir mokantiems gyventojų pajamų mokestį, tai reikštų galimybę atgauti iki 20 proc. už būsto paskolą sumokėtų palūkanų. Jei yra paimta 100 tūkst. eurų paskola ir 2023-iaisiais sumokėta 5 tūkst. eurų palūkanų, tai deklaruojant pajamas už 2023 m. būtų galima atgauti iki 1 tūkst. eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio“, – sakoma Darbo partijos frakcijos pranešime žiniasklaidai[1].
„Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Šį netekimą siūlome kompensuoti papildomai apmokestinant bankų pelną“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys[2].
Gyventojų parašai renkami ir elektroniniu būdu, bet žmonės vangūs
„Kas mėnesį didėjančios būsto paskolų palūkanos reikalauja skubių sprendimų. Į mane kreipiasi šeimos, kurioms būsto paskolų mėnesio įmokos padidėjo net keliais šimtais eurų. Žmonės nebežino ką daryti, o valdančioji dauguma nesiūlo jokių sprendimų. Bankai kraunasi šimtus milijonų viršpelnių ir niekam neįdomu, kodėl tai vyksta“, – sako parlamentarė Ligita Girskienė.
„Jau prieš mėnesį su kolegomis buvau registravusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie leistų deklaruojant pajamas atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui.
Kad valdantieji nenukištų iniciatyvos į stalčių, rinksime 50 tūkstančių gyventojų parašų.
Parašai bus renkami ir elektroniniu būdu. Tikimės Jūsų palaikymo!“, – tęsė Seimo narė[3].
Tačiau raginimai būti aktyviems gyventojų ausų, panašu, nepasiekia. Nors padidėjusias palūkanas mokėti tenka dažnam namų ūkiui, atrodo, kad žmonės tiesiog netiki, jog kažkas čia pasikeis.
Parlamento Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys tvirtina, kad birželio pradžioje bus žiūrima, kiek yra surinkta parašų ir galvojama kaip elgtis toliau, tačiau jam nuostabą kelia gyventojų pasyvumas šiuo klausimu.
„Susėsime birželio pradžioje, kadangi mes dar turime iki to laiko, tai persiskaičiuosime. Aišku yra iššūkių. Apklausos, rodo, kad visi nori tokios iniciatyvos. Turime „Baltijos tyrimų“ nesenai darytą apklausą, kuri rodo, kad apie 60 proc. apklaustųjų iniciatyvą, kad iš bankų solidarumo įnašo, dalis būtų palūkanoms kompensuoti. Bandome ieškoti paaiškinimo, kodėl žmonės to nori, bet nežengia žingsnio (nepasirašo už iniciatyvą – ELTA)“, – sakė V. Gapšys[4].
Gyventojai vangūs, nes opozicija vangi?
Kas gi lemia tai, kad gyventojai net nesivargina išreikšti savo valios siūlant įstatymo projektus. Galimai opozicijos vaizdelis visus šiuos trejus metus jų netenkino, ir ji neatrodo kaip tokia politinė jėga, kuri gali pagrūmoti pirštu valdantiesiems.
Seimo kadencijai einant į pabaigą opozicija taip ir neturi lyderio bei apskritai nesusitaria jokiais klausimais. Jos atstovai tik kaltina vieni kitus, rodos, ir kontakto ieškoti net ir nebenori.
„Idėja palaidota, opozicija susiskaldžiusi, silpna ir sugebanti labai sunkiai ir tik išimtinais atvejais rasti bendrą vardiklį“, – sakė Andrius Mazuronis, visus šunis sukoręs ant Mišrios Seimo grupės vadovės Agnės Širinskienės, kuri spaudoje paskubėjo džiaugtis, jog opozicija pagaliau ima vienytis.
Pati A. Širinskienė kaltę verčia ant Darbo partijos, kuri prieš tai kalbėjo viena, paskui staiga persigalvojo.
„Kaip suprantu, Darbo partija persigalvodama ji tą idėją palaidojo. Šiuo atveju tai yra jų apsisprendimas, kuris gerokai nustebino. Ir pradžių mes buvome kaip ir skubinami priimti sprendimą, paskui buvo to sprendimo išsižadėta. Bet, matyt, kaip suprantu, tai tam tikrų vidinių Darbo partijos perturbacijų išdava – kas pas juos frakcijoje vyksta ir kokie sprendimai priimami“, – sakė politikė[5].
Likdami abejingi gyventojų problemoms, valdantieji rašo sau nuosprendį
Na, o kol opozicija stumdosi prie susitarimų lapo, valdantieji ir toliau sausai žiūri į gyventojų sunkumus.
Socialdemokratai, kurie yra vieni iš pataisų iniciatorių dėl palūkanų už būsto paskolas kompensavimo gyventojams, nesiliauja stebėtis valdančiųjų abejingumu gyventojų problemoms.
„Daugėja prašančių atidėti paskolos mokėjimus. Tai yra aiškus indikatorius, kad pabrangusios būsto paskolos daliai gyventojų tampa našta, todėl būtų logiška, kad valstybė šiuo socialiai jautriu laikotarpiu prisidėtų balansuodama, mažindama augančias palūkanas. Nors valstybės biudžetas netektų didelių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, tačiau netektį galėtų kompensuoti planuojamas bankų pelnų apmokestinimas“, – paaiškina Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.
Anot Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės, augančios paskolų įmokų palūkanos toliau žlugdo dėl infliacijos sumenkusią žmonių perkamąją galią, o šeimos su vaikais rizikuoja netekti namų ir bankrutuoti.
„Palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje. Beveik visos būsto paskolos Lietuvoje yra su kintamomis palūkanomis. Bankų skolininkai Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra labiau finansiškai pažeidžiami: juk mūsų namų ūkiai daugiau nei pusę pajamų skiria maistui ir būsto išlaikymui. Palūkanoms drastiškai augant, didelė dalis skolininkų ne šiaip nuskurdo, bet ir tapo visai nemokūs“, – įspėja parlamentarė[6].
