Tikisi, kad I. Vėgėlė galės suvienyti suskaldytą tautą
Po to, kai teisininkas Ignas Vėgėlė pareiškė beveik nematantis galimybių nedalyvauti artimiausiuose šalies prezidento rinkimuose, subruzdo visi. Valdantieji supanikavę paleido patyčių kampaniją, o opozicionieriai ėmė vienytis ir viltis, kad vienybės simboliu taps ne kas kitas, o I. Vėgėlė.
„Tai būtų vilties prezidentas, nes Lietuvai liko tik viltis. Kito kandidato nematau.
Organizuojant rinkiminę kampaniją spontaniškai susikurtų organizacija visoje Lietuvoje, kuri pavirstų į nacionalinės vienybės koaliciją Seimo rinkimuose.
Prisidėsim visi, Ignai, net neabejok. Tikrai visi, kurie dar yra gyvi“, – feisbuke rašė publicistas bei politikas A. Rusteika[1].
„Iš tiesų reikia vienybės ir visų mūsų ryžto keisti šią politinę pelkę“, – sakė pats I. Vėgėlė.
Nepriklausomi merai ieško bendrų sutarimų
Savivaldos rinkimuose dalyvavę politiniai komitetai planuoja susijungti – tai paaiškėjo po to, kai įvyko nepriklausomų merų susitikimas.
Nepriklausomų merų susijungimo idėjos autoriumi įvardijamas Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška „Delfi“ patikino, kad apie politinės partijos kūrimą tikrai nekalbama, tačiau galvojama, kad reikėtų įkurti asociaciją, kuri leistų komitetams jaustis stipriau Lietuvos savivaldybių asociacijoje.
„Išrinkti komitetų merai buvo susitikę ir diskutavo dėl visų dalykų, kad nepakankamai esame girdimi, kad savivaldybių asociacijai vadovauja partijos. Tariamės, kad mus išgirstų. Į ką tai gali išvirsti, ar tai į partiją ar į kažką, šiandien anksti pasakyti“, – sakė nuo judėjimo „Vardan Šilalės krašto“ išrinktas meras Tadas Bartkus.
„Merų susitikimas buvo, bet kol kas vyksta tik preliminarūs pokalbiai. Matysime, kokie bus sprendimai, kai jie bus, sužinosite ir visuomenė bus informuota“, – sakė ir su politiniu komitetu „Siekime kartu“ išrinktas Nerijus Šidlauskas[2].
Merų vienijimo idėja kilo prieš metus
Teisininkas I. Vėgėlė savo feisbuko paskyroje rašė, kad nepriklausomų merų susivienijimo idėja kilo gerokai anksčiau – dar prieš metus.
„Diskutavome, ar pavyktų ir kokiu būdu suvienyti nepriklausomų komitetų merus. Džiaugiuosi, kad pavyko užkrėsti idėja vienytis – nors ir žemesniame savivaldos lygmenyje. Valstybinėje politikoje rasti bendrumų sunkiau – skirtingi interesai, skirtingos koalicijos, ryški konkurencija tarp savivaldybių.
Kartojau ir tebekartoju vieną – nepriklausomų merų ilguoju laikotarpiu neliks: tą parodė Seime vieningai priimtas Rinkimų kodeksas ir Politinių organizacijų įstatymas, gerokai apkarpęs nepriklausomų komitetų teises ir iš esmės prilyginęs juos partijoms.
Nepriklausomų komitetų vadovai turi ieškoti partnerių bendravalstybinėje politikoje. Lietuvos žmonių gerbūvio tikslais ieškoti reikia bendrumų, o ne skirtumų“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Vėgėlė[3].
Tautos susiskaldymas primena psichozę
Tautos suvienijimo naratyvas dabar labai aktualus, nes, kaip pastebi publicistas bei politikas A. Rusteika, valdžios sukelta tarpusavio neapykanta ir psichozė jau primena beprotnamį.
„Piktasis, puolantis pseudopatriotizmas – sena kaip pasaulis persimainėlių pakuotė ir tas, kas labiausiai rėkauja apie meilę, pirmasis išduos. Normalių žmonių pasaulyje niekas nei dėl moters, nei dėl Tėvynės meilės nevaikšto gatvėmis ir apie tai nerėkauja ir nesigiria. Kreivų veidrodžių karalystėje priešingai – kuo mažiau tikro patriotizmo, tuo daugiau jo ritualų ir demonstracijų.
Valdžiai patogu įtampą nukreipti į nepatenkintuosius ir apkaltinti nelojalumu savo valstybei, jai reikia valstybės priešų. Atbukintą bulvarinės žiniasklaidos visuomenę, primityvias nuomones lengviau valdyti, žmonės vis lengviau patiki naujais gelbėtojais, tuščiais gudrių idiotų pažadais, „apsirengusių“ partijomis grupuočių pliurpalais, revoliucionieriais apsimetančių milijonierių vaidyba ir kitais pigiais triukais.
Sukėlus isteriją ir skatinant prisitaikėlių kvazipilietiškumo imitacijas, išvalius viešąją erdvę nuo nepageidautinų temų ir asmenų, pasitelkus „pozityviąją“ savanoriškų pataikūnų žurnalistiką, įmanoma sukurti pataikūnų minias, o dar mąstančią visuomenę priversti jaustis vieniša.
Tačiau palaikyti šią dirbtiną valstybės apsvaigimo būseną reikia vis didesnės dozės patriotinių isterijų, nutylėjimų ir veidmainystės, kurioms karas suteikė naujų galimybių.
Visi valdžios oponentai, kritikai, netylintieji dėl piktnaudžiavimų ir trokštantys permainų, bemat buvo apšaukti valstybės priešais. Tai nieko bendra su tikruoju patriotiškumu neturi ir, tvyrant išorinei grėsmei, valdantieji toliau stumia šalį į niekada nesibaigsiančią nepaprastąją padėtį ir diktatūrą“, – savo feisbuke rašo publicistas.
Jis pridūrė, kad paradoskalu, jog tie, kurie mūru stojo už pandeminę diktatūrą, visą gyvenimą paskyrę kovai su lietuvybe, kurią jie vadina nacionalizmu, dabar mūru stoja prieš putinistinę diktatūrą ir už nacionalizmą Ukrainoje.
„Valdžios sukelta tarpusavio neapykanta ir psichozė jau primena beprotnamį. Vis labiau įsitikinu, kad atėjus tikrai išbandymo valandai ir vėl, kaip kadaise, susiteptume vienas kito krauju ir nuspaudžiant ginklo gaiduką ranka nesudrebėtų, o protu ir gailestingumu nesusiteptumėme. Ar tikrai, nuoširdžiai manote, kad tuo tarpusavio ėdimu ir neapykanta padėsit kovojančiai Ukrainai ar atitolinsit karą nuo savo namų?“, – rašo A. Rusteika[4].
Vienybės Lietuvos opozicijoje trūksta
Apie tai, kad sunku tikėtis pokyčių Lietuvoje, kai valdantieji gana vieningai laikosi savo, o opozicija plėšosi marškinius, teigė ir verslininkas Ugnius Kiguolis.
„Kad ir ką pridarytų Lietuvoje pedopartija ir jos rėmėjai, jie visi vieningi, kartais paburbuliuoja vienas kitas, bet visumoje vieningi. Vieni dėl to, kad neišmestų iš partijos, kiti dėl to, kad gaus apie save medžiagos atgal, treti tiesiog tylės, yra ir visiškai užzombintų.
O vat kitoje pusėje niekada vienybės nebus. tolerancijos net ir smulkiausiuose dalykuose nerasta. Nebus visi vienodi pagal tai, kaip kažkas įsivaizduoja <…> ir prasideda pjautynės, jei tu galvoji kitaip, tai mums ne pakeliui, prasideda epitetų karai ir tarpusavio menkinimai.
Vieniems Kauno meras geriausia, kas nutiko Kaunui, kitus tas pats meras kur nors perlipo be pasigailėjimo. ir prasideda pjautynės, jei tu už šį merą, tai mums ne pakeliui.
Ir temų begalė, vieni už skiepus, prieš karą, už svirplių baltymus, mėsą, kiti prieš, vieniems klimatas šyla, kitiems tai natūralus žemės ciklas. Vieniems reikia, kad būtų narkotikų, alkoholio ir cigarečių, kiti viską mielai uždraustų.
Rekomenduočiau ieškoti vienijančių taškų, nei skiriančių“, – savo feisbuko paskyroje rašė verslininkas[5].
Seimo opozicija sutarimo ieškojo sunkiai, bet gal jį pavyko rasti?
Trečiaisiais šios kadencijos Seimo darbo metais opozicija pagaliau rado bent šiokį tokį bendrą sutarimą.
Kaip sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė, opozicija pagaliau sutarė dėl bendro darbo ir ruošiasi paskelbti opozicijos lyderį, tačiau po kurio laiko apie tai prakalbęs darbiečių vadas Andrius Mazuronis, kaip reikiant sudrumstė vandenį.
„Kas įvyko, tai mes, Mišri Seimo narių grupė, dėl buitinių priežasčių, kad turėtume opozicinę darbotvarkę, pasiskelbėme opozicine. Ir balsų, reikalingų opozicijos lyderiui, skaičiavimas pasikeitė. Todėl natūralu, kad kai matai, kad keičiasi situacija, prasideda galvojimas, ar nėra galimybės kažkaip susivienyti“, – kalbėjo A. Širinskienė[6].
„Iš tiesų, mišriai grupei tapus opozicija, jėgų balansas pasikeitė ir atsirado galimybė dar kartą pabandyti išsirinkti opozicijos lyderį.
Kalbos vyko nuo pat antradienio, mūsų apsiskelbimo dienos, ir tiek antradienį, tiek dar vakar ryte visuomet buvo tvirtinama, kad Darbo partija iš principo yra apsisprendusi ir liko susiderinti detales: programą ir personalijas. Vakar p. Mazuronis ryte tą patvirtino ir Sauliui Skverneliui. Todėl, turint branduolį opozicijai vienyti ir buvo kreiptasi į LVŽS bei LSDP frakcijas kviečiant prisijungti prie to branduolio ir jas. Netgi buvome skubinami mes, kaip Mišri grupė, pasakyti savo sprendimą, dėl ko trečiadienio vakarą teko daryti narių telefoninę apklausą.
Bet, panašu, kad viso to, kaip ir savo pokalbių su Sauliumi Skverneliu, šiandien kolega Mazuronis jau neatsimena ir viskas, pasak jo, buvo „cirkas„ bei „žema politinė“ kultūra. Tuo, kaip suprantu, ir pasibaigė bandymas Seime dar kartą susitarti ir pradėti opozicijai dirbti kartu.
Iš savo pusės, mes, kaip Mišri grupė, padarėme viską, kad opozicija turėtų galimybę dar kartą tartis ir atrodyti vieninga. O kokia vienybė yra realiai ir koks noras tartis – tai jau spręsti Jums“, – savo feisbuke dar patikslino politikė[7].
