Dėl vėžliško SAM finansavimo greitai ligoniams gali tekti emigruoti
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastebi pavojaus ženklus dėl sergančiųjų – anot jo, su esamu medicininės įrangos atnaujinimo finansavimo planavimu jau greitai Lietuvoje į kitas šalis emigruos ne tik onkologinėmis ligomis sergantys, bet ir kiti ligoniai.
Paradoksas – nors didžiosiose šalies ligoninėse reikiama įranga ir yra, ji, pasirodo, jau nuo rugsėjo neprieinama ligoniams, nes neveikia, o medikai ir patys verčiau rekomenduoja dėl tyrimo kreiptis į kaimynines šalis.
Reaguodamas į būtinų onkologinėms ligoms nustatyti ir sekti jų eigą aparatų trūkumą, A. Veryga teigia, kad tai – tik visa ko pradžia. Pasak politiko, su tokiu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimo skirstymu jau greitai esą į kitas šalis vykti teks ne tik onkologinėmis, bet ir kitomis ligomis sergantiems pacientams.
„Prisimenu kalbas piktų liežuvių praėjusioje kadencijoje, kad sveikatos sistemoje perkama brangi įranga „stovi nenaudojama“, kam jos reikia ir t. t. Net nuobaudą iš VTEK gavau už tai, kad pasirašiau įsakymus dėl lėšų įrangos atnaujinimui“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje piktinosi A. Veryga.
Lietuvoje yra tik du tokie aparatai ir abu neveikia
Jau keletą mėnesių pacientai, sergantys onkologinėmis ligomis, kuriems reikalinga pozitronų emisijos tomografija (PET/KT) susiduria su nežinomybe, mat vieninteliai du aparatai Lietuvoje, kuriuos turi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, nuo rugsėjo iki dabar neveikia[2].
Vieni nežinioje atsidūrę ligoniai skuba tyrimo savo lėšomis atlikti į kaimyninę Lenkiją arba Latviją, o vėliau esą jiems patirtos išlaidos bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, nors visą sumą už tyrimą tenka sumokėti iš karto.
Kaip teigia pacientai, PET/KT tyrimo kaina Lenkijoje siekia 745 eurus, o Latvijoje maždaug 1 200 eurų. Tiesa, pacientams PSDF sumą už procedūrą kompensuoja tik vėliau, o patiems iš savo kišenės dar tenka pasidengti ir su kelione susijusias išlaidas, kurios nėra kompensuojamos.
Tiesa, paaiškėjo ir tai, kad „Santaros“ klinikoms savąjį aparatą prikelti antram gyvenimui vis tik pavyko, tačiau pačių ligonių nežavi medikų pareiškimai apie tai, kad aparatas nebūtinai veiks gerai, todėl galbūt geriau būtų vykti į Lenkiją ar Latviją.
Ligoniams trūksta net ir elementarios informacijos
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė, pabrėžia, kad ligoniams itin trūksta informacijos, ką jie gali daryti toliau – kada ir kaip registruotis tyrimui į laukimo eiles. Taip pat, pasak jos, gerokai trūksta informacijos ir apie kompensacijų mechanizmą, jei gauti gydymą pasirenkama užsienyje[2].
Tačiau tiek Kauno, tiek „Santaros“ klinikų atstovai sutaria, kad aparatai greičiau nusidėvi dėl pacientų gausos, mat visas onkologinių ligonių krūvis tenka vos dviem aparatams. Galiausiai, vienam arba abiem sugedus, atlikti remonto darbus užtrunka.
O štai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ramina – dar vienas brangiam tyrimui atlikti reikalingas aparatas Lietuvoje turėtų atsirasti jau kitąmet.
Vienas brangiausių tyrimų Lietuvoje
Tuo tarpu, PET/KT tyrimas tituluojamas kaip vienas brangiausių tyrimų Lietuvoje, kompensuojamų PSDF lėšomis. Tokio tyrimo bazinė kaina siekia beveik 2 tūkst. eurų[3]. Akivaizdu, kad ji čia yra gerokai didesnė nei Lenkijoje ar Latvijoje.
Ligonių kasų duomenimis, Europos sveikatos ekspertai esą jau yra nustatę, kad šis tyrimas naudojant radioaktyvųjį gelį, turi būti taikomas pacientams, sergantiems neuroendokrininiais navikais, pirminio naviko ir metastazių nustatymui bei lokalizavimui.
Preliminariais ligonių kasų duomenimis, PET/KT tyrimo naudojant radioaktyvųjį gelį, per metus gali prireikti apie 300 pacientų, o tai reiškia, kad metinis PSDF lėšų poreikis šioms paslaugoms apmokėti siektų beveik 590 tūkst. eurų.
Valstybė kompensuoja ir krūtų implantus
Kita vertus, yra ir gerų dalykų. Pavyzdžiui tai, kad nuo šių metų moterims, kurioms dėl vėžinių susirgimų buvo pašalinta (-os) krūtis (-ys), rekonstrukcinės operacijos kompensuojamos visu 100 proc. iš PSDF lėšų[4].
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius už stacionarinį gydymą, kurio metu buvo atliekamos rekonstrukcinės krūtų operacijos naudojant implantus, buvo išleista daugiau nei 64 tūkst. eurų iš PSDF lėšų. Skelbiama, kad iš jų beveik 17 tūkst. eurų prireikė kompensuoti krūtų implantams bei plėtikliams pirmosioms 30 pacienčių.
VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva džiaugėsi, kad moterys jau pamažu pradeda naudotis šia galimybe, padedančia po vėžinių susirgimų sugrįžti į normalų gyvenimą.
Kompensacija skiriama toms, kurioms dėl vėžio buvo pašalintos krūtys ir atlikta rekonstrukcinė operacija naudojant implantus, o taip pat ir toms, kurioms operacijos metu buvo atliktas naviko pažeistų krūtų pašalinimas ir jų rekonstrukcija.
