Vokietijos premjeras, siekdamas kovoti su darbo jėgos stygiumi, tikisi didesnio dirbančių moterų skaičiaus dėl imigracijos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Vokietija turėtų pritraukti daugiau darbuotojų iš užsienio ir sudaryti palankesnes sąlygas dirbti moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tai būtų būdas artimiausiais metais išvengti darbo jėgos trūkumo ir valstybinės pensijų sistemos krizės[1].
Vokietijos vyriausybė jau dabar deda daug pastangų, kad pritrauktų darbuotojų iš užsienio ir išlaikytų savo vietą didžiausioje Europos ekonomikoje. O. Scholzas šiais klausimais pasisakė piliečių forume Potsdame, netoli Berlyno[2].
Praėjusį mėnesį Vokietijos vyriausybė pritarė planams reformuoti imigracijos įstatymą, nes Berlynas siekia atverti Vokietijos darbo rinką labai reikalingiems darbuotojams iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.
Vyriausybė taip pat norėtų, kad didėtų dirbančių moterų dalis šalyje. Šiuo metu Vokietijoje dirba 72,1 % moterų, o Švedijoje – 85,3 %. O. Scholzas sakė, kad tai reiškia, jog vyriausybei gali nereikėti gerokai padidinti pensijų įmokų iki kadencijos pabaigos 2025 m.
Scholzas teigė, kad svarbu sudaryti sąlygas daugiau žmonių dirbti iki oficialaus pensinio amžiaus nes šiandien, pasak jo, daugeliui žmonių tai sunku.
Imigrantų skaičius iš Ukrainos kelia šalies gyventojų skaičių
Praėjusią savaitę Vokietijos statistikos tarnyba pranešė, kad dėl migracijos iš Ukrainos jos gyventojų skaičius šiais metais tikriausiai padidės bent vienu milijonu ir sieks iki 84 mln. Ji pridūrė, kad iki 2070 m., jei imigracijos lygis išliks aukštas, jis gali pasiekti 90 mln. To tikis ir pats Vokietijos kancleris.
O. Scholzas sakė, kad dabartinis gyventojų skaičiaus augimas iš dalies yra susijęs su didėjančia imigracija.
Vyriausybė pareiškė, kad ji nori skatinti imigraciją ir mokymą, siekdama spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, kuri silpnėjant ekonomikos augimui slegia Vokietijos ekonomiką, o senėjanti visuomenė daro spaudimą valstybinei pensijų sistemai. Problemos artėja iki krizinės ribos.
Prasidėjus konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos, Vokietija buvo viena iš pirmųjų, ištiesusių pagalbos ranką Ukrainos žmonėms. Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Vokietija pasiūlė prieglobstį pabėgėliams ir skyrė pinigus, amuniciją kovojantiems šalyje. Nuo vasario mėnesio į Vokietiją atvyko didžiulis kiekis ukrainiečių ir jiems sudaromos sąlygos įsilieti į šalies visuomenę būtent dėl dirbančiųjų trūkumo.
Kancleris: Vokietija aiškiai yra Ukrainos pusėje
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Vokietijos parlamente pareiškė, kad Europos Sąjunga vieningai remia Ukrainą, ir pridūrė, kad bandymai pakenkti bloko vertybėms blokuojant užsienio politikos priemones, žlugs[3]. Tokį pareiškimą jis padarė akivaizdžiai turėdamas omenyje Vengriją.
Anksčiau šią savaitę Budapeštas atsisakė prieštaravimų dėl ES paskolos Kijevui po to, kai buvo iš dalies įšaldyta finansinė parama Vengrijai. ES buvo užblokavusi lėšas dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais.
Pasak Vokietijos kanclerio, parama Ukrainai, įskaitant sankcijas Rusijai, bus teikiama ir stiprinama tol, kol prezidentas Vladimiras Putinas tęs karą prieš Ukrainą. Jo įsitikinimu, niekas taip nenukenčia nuo Rusijos karo kaip ukrainiečiai ir jiems privalu padėti.
„Vokietija neseniai paskelbė, kad patvirtins dar 50 mln. eurų vertės žiemos pagalbos paketą Ukrainai, reaguodama į Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą“, – antradienį Paryžiuje vykusioje donorų konferencijoje sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Ši suma papildys 160 milijonų eurų, kuriuos Berlynas jau pažadėjo skirti metų pradžioje Bukarešte vykusioje konferencijoje[4].
