Olandų valdžios institucijos feisbuko naudoti nebenori
Nyderlandų vyriausybė svarsto galimybę visiškai pasitraukti iš socialinės žiniasklaidos platformos feisbuko.
Šiuo metu kadenciją baigianti vyriausybė svarsto apie pasitraukimą iš populiarios platformos ir šį žingsnį aiškina tuo, jog platformoje jau kuris laikas neįmanoma užtikrinti duomenų saugumo, kas vyriausybinių institucijų atveju, yra prioritetinės svarbos[1].
Siūlymai valdžios atstovams ir vyriausybinėms institucijoms pasitraukti iš feisbuko pasirodė tuo metu, kai derybos su feisbuką valdančia „Meta“ toliau lieka įstrigusios, o abejonės dėl to, kaip socialinės žiniasklaidos milžinė tvarko privačius duomenis, tik auga.
Už skaitmenizaciją atsakinga olandų ministrė Alexandra Van Huffelen pažymi, kad šios problemos egzistuoja jau ne vienerius metus.
„2017 m. Asmens duomenų tarnyba nustatė, kad feisbukas pažeidė AVG privatumo taisykles dviejose srityse: dėl naudotojų informavimo ir neskelbtinų duomenų tvarkymo“, – sako A. Van Huffelen, pabrėžiant, kad tuomet „Meta“ atliko korekcijas, tačiau tai trūkumų neišsprendė, laikui bėgant jų paaiškėjo tik daugiau.
Kritikos socialinės žiniasklaidos milžinėms pasigirsta ir kitose Europos šalyse. Vokietijos reguliavimo institucija dar 2019 m. pasisakė dėl per menkos feisbuko administratorių atsakomybės už duomenų tvarkymą. Vokietijos duomenų apsaugos institucija pernai irgi ragino vyriausybės darbuotojus ištrinti savo feisbuko puslapius.
Tuomet apie tai paskelbė Vokietijos duomenų apsaugos komisaras Ulrichas Kelberis, kuris savo sprendimą grindė abejonėmis, ar feisbukas atitinka visus šalies duomenų apsaugos reikalavimus.
U. Kelberis atkreipė dėmesį į prieštaringą feisbuko naudotojų asmens duomenų tvarkymą, akcentavo, kad visos valdžios institucijos privalo pavyzdingai laikytis įstatymų, tad galėtų tapti skaitmeninio atsakingumo pavyzdžiu ir atsisakyti naudojimosi šiuo socialinių tinklų gigantu[2].
Atsižvelgiant į tai, Nyderlandų vyriausybė net atliko feisbuko naudojimo ir privatumo rizikos tyrimą, tačiau „Meta“ ginčija šio tyrimo metu išryškėjusius trūkumus. Tačiau ginčai čia gali ir negelbėti, nes olandų valdžia, regis, veikia užtikrintai.
Dar sausio pabaigoje vyriausybės institucijos pasitraukė iš platformos „X“, anksčiau vadintos tviteriu. Sprendimas priimtas po to, kai buvo nustatyta, jog tinklas neatitinka europinių saugumo taisyklių, o „X“ savininkas Elonas Muskas atsisakė tęsti diskusijas šia tema.
Po to kelios Nyderlandų vyriausybės organizacijos persikėlė į socialinės žiniasklaidos platformą „Mastodon“, nors ši platforma irgi susiduria su saugumo problemomis: dėl jos pažeidžiamumo, manoma, jog internetiniai nusikaltėliai galėjo nuotoliniu būdu perimti tūkstančius platformos paskyrų.
Ryšius su feisbuku bandė nutraukti ir Kambodžos valdžia
Pietryčių Azijoje esančios Kambodžos vyriausybė dar pernai irgi bandė nutraukti ryšius su feisbuku. Tuomet šalies vyriausybė pareiškė, kad griežtai ribos šios socialinės žiniasklaidos platformos naudojimą visoje Kambodžoje, stabdys valstybės santykius su bendrove, išsiųs jos darbuotojus ir nutrauks socialinės žiniasklaidos milžinės partnerystę su privačiuoju sektoriumi[3].
Tiesa, kiek ironiška, tačiau ši informacija buvo paskelbta ne kur kitur, o tame pačiame feisbuke.
Tai įvyko po to, kai „Meta“ priežiūros valdyba nurodė feisbukui pašalinti Kambodžos Nacionalinės Asamblėjos nario Hun Seno paskelbtą įrašą, kuriame jis ragino smurtauti prieš savo politinius oponentus. Valdyba taip pat rekomendavo šešiems mėnesiams sustabdyti H. Seno feisbuko paskyros, turinčios daugiau kaip 14 mln. sekėjų, veiklą.
Reaguojant į tai, H. Senas ir jo politiniai rėmėjai ėmė reikalauti uždrausti feisbuką visoje šalyje. Tiesa, vėliau ši situacija buvo suvaldyta, tačiau įtampos dėl konflikto nestigo.
Iš tiesų, uždraudus šalyje naudotis feisbuku, Kambodžos gyventojai turėtų mažiau galimybių gauti informacijos, nukentėtų ekonomika. Daugiau nei 11 mln. žmonių iš 17 mln. gyventojų visoje šalyje naudojasi feisbuku.
Platforma čia net dažnai apibūdinamas kaip „Kambodžos internetas“, feisbukas šalyje yra dominuojanti drabužių, kosmetikos ir vaistų pirkimo vieta. Pagrindinės šalies telekomunikacijų bendrovės net siūlo specialius pasiūlymus, pavyzdžiui, neribotą naudojimąsi platforma už penkis centus per dieną.
Australijoje kalbama apie užsienio šnipinėjimo pavojų, susijusį su socialinių tinklų naudojimu
Neseniai Australijos parlamentinis komitetas, tiriantis užsienio šalių kišimąsi į Australijos politiką, nustatė, kad Kinijos programėlės „TikTok“ ir „WeChat“ gali kelti didelį pavojų nacionaliniam saugumui.
Po ilgų svarstymų, dėl nuogąstavimų, susijusių su saugumu, Australija nusprendė uždrausti „TikTok“ naudoti vyriausybiniuose įrenginiuose[4].
Australijos parlamento specialusis komitetas, atlikęs tyrimą, paskelbė, kad vis dažniau naudojama socialinė žiniasklaida, įskaitant Kinijai priklausančias programėles, gali sugadinti šalies valdžios atstovų ir institucijų sprendimų priėmimą, paveikti politinį diskursą ir daryti įtaką visuomenės normoms.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Kinijos vyriausybė gali reikalauti, jog šios socialinės žiniasklaidos bendrovės slapta bendradarbiautų su Kinijos žvalgybos agentūromis.
Tokios išvados padarytos po to, kai komitetas įvertino 17 telekomunikacijos bendrovių rekomendacijas.
