Griežtas kazachų atsakas baltarusiams
Kazachstano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Muratas Nurtleu atsakė į Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos priekaištus NVS šalims dėl nesąžiningo požiūrio į Rusiją.[1]
Per susitikimą su Baltarusijos ambasadoriumi Pavelu Utiupinu M. Nurtleu paragino Minską objektyviai įvertinti Astanos poziciją dabartinių procesų atžvilgiu.
Kaip pabrėžė M. Nurtleu, Kazachstanas vykdo subalansuotą ir taikią užsienio politiką pagal JT Chartiją ir pagrindines tarptautinės teisės normas. Astana yra tvirtai įsitikinusi, kad visi nesutarimai tarp valstybių turėtų būti sprendžiami politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, pabrėžė jis.
„Dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis valstybės vadovo sukurta šalies užsienio politika įrodė savo veiksmingumą, todėl raginu Baltarusijos pusę objektyviai įvertinti Astanos poziciją vykstančių procesų atžvilgiu“, – pabrėžė M. Nurtleu.
A.Lukašenka priminė, kaip „kažkas nutiko Kazachstane“
Taip Kazachstano užsienio reikalų ministerija reagavo į Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos kritiką, kuris interviu televizijos kanalui „Rossija 1“ kritikavo kelių posovietinių respublikų užsienio politiką.[2]
„Mes, Baltarusija, nepradedame manipuliuoti, kaip kai kurios mūsų posovietinės valstybės: jos nori kažką paimti iš Rusijos ir nieko neduoti mainais. Tai neveiks. Būkime kartu! Šis laikas nėra toli, kai atvyksite į tą pačią Rusiją ir paprašysite paramos bei pagalbos“, – tikino A. Lukašenka.
Jis priminė, kad kai kažkas įvyko Kazachstane, t. y. riaušės respublikoje 2022 metų sausį, šalis kreipėsi pagalbos ne į Kiniją, Indiją ar Pakistaną, o į Rusiją ir Baltarusiją.
2022 metų sausį Kazachstane prasidėjo protestai dėl išaugusių degalų kainų, kurie netrukus peraugo į riaušes. Kazachstano valdžia protestuotojus paskelbė teroristais. Vėliau Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas surengė didžiulį šalies vyriausybės pertvarkymą.[3]
Braškanti, bet vis dar gyvuojanti NVS
Nepriklaũsomų Valstýbių Sándrauga (NVS; rus. Sodružestvo Nezavisimych Gosudarstv, SNG), valstybių sąjunga, vienijanti daugumą buvusių sovietinių respublikų. Tikslas – koordinuoti užsienio politiką (gynybos klausimai aptarti atskiru 1992 05 Taškento protokolu), sukurti bendrą ekonominę erdvę, kitaip bendradarbiauti politikos, ekonomikos ir karo srityse.[4]
Vadovaujančios institucijos: NVS valstybių vadovų taryba (pirmininko pareigas paeiliui eina visų valstybių, sandraugos narių, vadovai), NVS vyriausybių vadovų taryba, NVS užsienio reikalų ministrų taryba, NVS gynybos ministrų taryba ir kita. Nepriklausomų valstybių sandraugos nuolatinė institucija – Minske veikiantis NVS vykdomasis komitetas. Nepriklausomų Valstybių Sandraugą įkūrė Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai 1991 12 08 Belovežo susitarimu. 1991 12 21 šį susitarimą papildė Almatos protokolas – Nepriklausomų Valstybių Sandraugos narėmis steigėjomis tapo dar 8 šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Kirgizija, Moldavija, Tadžikija, Turkmėnija ir Uzbekija. 1993 01 22 buvo pasirašytas statutas, kuris įsigaliojo po 2 metų; statuto neratifikavusi Ukraina formaliai buvo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos narė stebėtoja, 2014 išstojo.
2005 narystę NVS nutraukė Turkmėnija – liko tik asocijuota nare. 1993–2008 NVS priklausė Sakartvelas; 2008 08 12 jis paskelbė išstojantis iš NVS (priežastis – Rusijos agresija prieš Sakartvelą).
