<h2>Dažniausiai globėjus lydi baimė dėl vaikų emocinės būklės</h2>
<p>Nusistovėję stereotipai dėl globos ir įsivaikinimo mūsų visuomenėje vis dar išlieka gajūs nepaisant pastangų juos laužyti. Atlikta gyventojų apklausa atskleidė priežastis, dėl kurių lietuviai vis dar vangiai ryžtasi į savo šeimą priimti vaiką iš globos namų. Daugiausiai apklaustųjų nurodė, jog juos lanko baimė, kad globojamas vaikas bus problemiškas, o jie su juo nesusitvarkys. Kita priežastis – būsimiems ir esamiems globėjams stinga nefinansinės valstybės paramos. </p>
<blockquote>
<p>Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu atliktos reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, net 65 proc. apklaustųjų nurodė labiausiai bijantys prisiimti vaikų globą dėl to, kad tokie vaikai gali reikalauti daugiau dėmesio bei pagalbos iš globėjų, gali būti problematiški[3].</p>
</blockquote>
<p>Tyrimas parodė, kad tokią baimę dažniausiai turėjo moterys, asmenys, gaunantys vidutines pajamas ir rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai.</p>
<h2>Baimės turi ir tam tikro pagrindo</h2>
<p>Obelių socialinių paslaugų namų globos centro vyr. specialistė, atestuota socialinė darbuotoja Sandra Macijauskienė nurodė, kad globėjams derėtų suprasti, jog vaikas į globą patenka ne iš gerų sąlygų, o dažniausiai dėl smurto, nepriežiūros, tėvų priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Todėl, pasak jos, natūralu, kad toks vaikas į aplinką gali reaguoti perdėtai emocingai, būti konfliktiškas, atsikalbinėti ar užsisklęsti savyje.</p>
<p>Pasak S. Macijauskienės, be tėvų likę vaikai gali skirtingais būdais mėginti atkreipti dėmesį į save ir patenkinti savo meilės ir rūpesčio poreikį.</p>
<blockquote>
<p>„Be tėvų likusiam vaikui tarsi kas ištraukia žemę iš po kojų – dingo jo pažįstama aplinka, tėvai, artimieji, žaislai. Natūralu, kad atsidūrus pas globėjus vaikui gali prireikti daugiau laiko apsiprasti ir susidraugauti su nauja šeima. Turime būti supratingi ir pasiruošę priimti vaiką su visais jo iššūkiais. Tik kuriant pasitikėjimu ir besąlygine meile paremtą ryšį galima nugludinti aštrius kampus“, – teigė S. Macijauskienė[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaik.jpg" alt="" /></p>
<h2>Globėjai nepaliekami likimo valiai</h2>
<p>S. Macijauskienė ramina ir šeimas, svarstančias imtis globėjų vaidmens – valstybė jų likimo valioje nepalieka. Nors kaip vieną iš pagrindinių neapsisprendimo imtis vaikų globos priežasčių apklausos dalyviai nurodė finansinės paramos trūkumą (27 proc.), valstybė globėjams kas mėnesį skiria išmokas, palengvinančias vaiko išlaikymui tenkančius kaštus[3].</p>
<blockquote>
<p>Globos centro darbuotoja nurodo, kad išmokos, skiriamos už vaiko globą, toli gražu nėra skirtos kaip uždarbis globėjams. Šios išmokos yra skirtos tam, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai.</p>
</blockquote>
<p>Globos išmokų dydis priklauso nuo globojamo vaiko amžiaus: štai iki 6 metų amžiaus vaikui skiriama 239,2 eurų išmoka per mėnesį, 6–12 m. amžiaus vaikams skiriama išmoka siekia 276 eurus per mėn., o 12–18 m. vaikams – 299 eurus per mėnesį. </p>
<p>Globėjams skiriami ir tiksliniai priedai. Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės, mokama vienkartinė įsikūrimo išmoka, skiriami ir vaiko pinigai, o kiekviena savivaldybė dar gali būti numačius ir papildomas finansinės paramos priemones.</p>
<p>Tačiau tai, kad lietuviai nenori globoti svetimų vaikų, kalta ne tik finansinė situacija ir baimė dėl kitų galimų problemų auginant globojamą vaiką.</p>
<p>Net 23 proc. respondentų nurodo, kad kelią globai pastoja ir neigiamas visuomenės požiūris į vaikus iš globos namų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigine-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Palankesnės sąlygos steigti šeimynas</h2>
<p>Tačiau viliamasi, kad ši situacija po kurio laiko pasikeis, mat pagaliau jau imamasi įstatymiškai spręsti šias problemas ir keisti šeimynų steigimo ir jų veiklos vykdymo sąlygas, kuriomis būtų lengvinama globėjų dalia.</p>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė siūlymus, kuriais visų pirma siekia išplėsti asmenų ratą, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais.</p>
<p>Praktikoje globojant vaikus susiduriama su problema, kai vienas iš globėjų suserga ar išvyksta neatidėliotinais reikalais, o kitas kartu gyvenantis, vyresnis nei 21 metų asmuo, negali atstovauti globojamo vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose. Todėl ministerija siūlo, kad šeimynos dalyviu galėtų būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo[5].</p>
<p>Ministerija taip pat siūlo didinti šeimynos dalyvių skaičių iki 3 dalyvių nuo dabar esamų dviejų (nepriklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus), jei šeimynoje globojami daugiau kaip 6 vaikai. </p>
<p>Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, šeimynos dalyvis yra jos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, o jei jo nėra – kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas.</p>
<blockquote>
<p>Jei šiems siūlymams pavyks įsitvirtinti, šeimynos steigėjui bus aiškiau nurodomi ir veiksmai, kuriuos jis turi atlikti iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre[5].</p>
</blockquote>
<p>Numatomi pokyčiai, tikėtina, jog išties pagerintų globėjų situaciją šalyje, mat numatytų, kad vietoje dabar garantuojamų ne mažesnių negu 849 eurų pajamų (1,16 MMA dydžio) nepriklausomai nuo šeimoje globojamų vaikų skaičiaus, būtų nustatytos pajamos atsižvelgiant į globojamų vaikų skaičių.</p>
<blockquote>
<p>Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimynoje esant 1 dalyviui, išlaikymo pajamų dydis negalėtų būti mažesnis negu 2 MMA, jei šeimoje 2 dalyviai – ne mažesnis negu 1,5 MMA, o esant 3 dalyviams – ne mažesnis negu 1 MMA dydžio.</p>
</blockquote>
<h2>Palengvinamas ir kreipimosi dėl vaikų globos procesas</h2>
<p>Tuo pačiu dar <a title="Smurtas prieš vaikus Lietuvoje dar nėra tabu – atvejų kiekis tik auga" href="/smurtas-pries-vaikus-lietuvoje-dar-nera-tabu-atveju-kiekis-tik-auga">šiemet Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sudarė galimybes</a> šeimoms, nusprendusioms į savo namus priimti globojamus vaikus, lengviau praeiti visą šį procesą.</p>
<p>Būsimieji globėjai jau gali teikti savo prašymus dėl globos nebe savivaldybei, bet pačiai Tarnybai, tad iš esmės procesas truks trumpiau.</p>
<p>Tačiau, siekiant užtikrinti globojamų vaikų gerovę, imtasi ir kelių papildomų pokyčių: Tarnyba užsimojo vertinti ne tik žmones, besiruošiančius globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenančius vyresnius nei 16 m. asmenis.</p>
<p>Iš jų reikalaujama pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos ir atitinkamos formos medicininę pažymą, įrodančią, kad asmuo neserga sunkiomis užkrečiamomis ar mirtinomis ligomis, dėl kurių nebūtų galima vaiko globa.</p>
