Trečia pagal dydį tauta stebina dydžiu ir 400 g sveriančiu sąmoju
Kol „Teleloto“ laimėjimai Lietuvoje žada šimtų tūkstančių eurų apdovanojimą, automobilį ar, nepalankiam vėjui papūtus, aptakią mikrobangų krosnelę, Indijos subkontinente gyvenanti tauta, kuri turi keturių tūkstantmečių istoriją ir kalba bengalų kalba, priklausančia rytinei indoarijų kalbų grupės šakai, mesdama kamuolį į krepšelį yra užtikrinta laimėti ryžių pakelį, aliejaus butelį ar puskilogramį cukraus[1][2]. Būtent taip atrodo motyvaciją per amžių amžius užšaldančios dovanos, genančios kaimo moteris „nusismailinti“ rankų nagus ir minutėlei nusimesti nesibaigiančių buitinių darbų pakinklius – esant nepalankiam orui, nuskilusiam priekiniam dančiui ar tik ką įvykusiam gimdymui.
Sveiki visi, taip atrodo „SS Food Challenge“ (liet. „Maisto iššūkis“), subūręs žmones tam, kad pastarieji patirtų įdomių patirčių. Vėlgi, nors buvo tikėtasi, jog vietiniai liks sužavėti, moterų-dalyvių veido išraiškos, deja, rodo sunkiai nuspėjamus ženklus ir dar spalvingesnius išgyvenimus.
Bengalai, kaip žinia, yra Azijos tauta[3]. Pagrindiniai Bangladešo gyventojai (apie 163 mln. žmonių, 2018) gyvena Indijos Vakarų Bengalijos provincijoje (daugiau kaip 97 mln., 2017), Pakistane (apie 2 mln.), Nepale, Butane, Singapūre, Didžiojoje Britanijoje bei kitur. Iš viso yra daugiau kaip 261 mln. bengalų. Pavyzdžiui, Bangladeše daugumą sudaro musulmonai sunitai, yra ir hinduistų, Indijoje dauguma yra hinduistai, nors yra ir džainų bei krikščionių.
Kalbant apie gyvenseną, tradiciniai būstai – tai trobesiai iš plūkto molio ar moliu apdrėbtų pintų virbų. Žmonės užsiima pagrindiniais tradiciniais verslais – žemdirbyste (ryžiai, arbatmedžiai), audimu bei dramblio kaulo drožyba. Ir nors mityba gana kukli ir varguoliška – maitinamasi pagrinde ryžiais ir daržovėmis – vietovės pasižymi gausiu muzikiniu folkloru, garsėjančiu lėlių spektakliais ir kitomis europiečiams neįprastomis misterijomis.
Nenuostabu, jog čionykščiams žmonėms cukrus prilygsta auksui, o kruopos garantuoja dar vienos gyvybės išsaugojimą. Pasauliečiams pramogos, orientuotos pagrindiniams poreikiams patenkinti, švelniai tariant, atrodo pernelyg „kūdai“, tačiau apleistos šalys randa kuo didžiuotis.
Maisto iššūkis užvaldė internetą – įrašas sulaukė 13 mln. „patiktukų“
Kol organizatoriai liudija, jog rungtynės esą buvo labai geros ir spalvingos, vargšai džiūgauja, kad jei pakankamai valgys, išgyvens. Nepaisant to, nesiginčijama, kad minėtas konkursas kuria nedalomą pridėtinę vertę: tiek pramogų, tiek pagalbos mastu, kurio atlygis yra meilė.
Kai kurie dalykai pasaulyje iš tiesų daro milžinišką paslaugą likimo nuskriaustiems žmonėms, kuriems stinga ne tik draugystės ir palaikymo, bet ir būtiniausių elementariam išgyvenimui reikalingų reikmenų, sukuriant dalinimosi tuo, ką turi, konceptą. Priešingai, to itin pasigendama daugelyje modernistinių šalių, kuriose kariaujama dėl to, jog nugalėti artimąjį; pykstamasi todėl, kad nuskriausti silpnesnįjį; o šypsomasi su tikslu pažeminti.
Realybė tokia, kad gyvenimo pamokos tęsiasi iki pat paskutinio atodūsio, mokantis vieniems iš kitų ir iš asmeninių patirčių, pradedant Skandinavijos šalių santūrumu ir Indijos bei Somalio brolybės tamprumu ir baigiant vaikų maištu ar netikėtai užklupusiu bedarbystės etapu.
Minėtas įrašas savo ruožtu dar kartą patikina, jog galime konkuruoti tik patys su savimi, įrodydami, kad esame geresni, nei buvome vakar.
Devintos klasės mokinė Mim jautė spaudimą
Konkurso dieną viskas atrodė taip: kaimo moterys stojo į eilę, kad sudalyvautų vietiniame sporto turnyre, organizuojamame „YouTube“ kanalo, ir laimėtų kasdienius būtiniausius daiktus kaip prizus[4]. Rodos, yra kuo džiaugtis ir didžiuotis, tačiau kai kurie dalyviai išreiškė nervingumą – galbūt dėl patirto spaudimo, kurį kėlė minia, apimta euforijos, ir rungtynių dirigentai, komentarų forma dar labiau kurstę jaudulį.
Žaidimo tikslas vis tik buvo aiškus ir lengvai apčiuopiamas.
Dalyvės buvo raginamos mesti plastikinius rutulius per medinį pagrindą į apskritą konstrukciją krašte, užtikrinant, jog rutuliai atsidurs bent vienoje iš ten padėtų talpų. Už kiekvieną kamuoliuką, sėkmingai pasiekusį tikslą, kaip žinoma, žaidėjai galėjo laimėti butelį vieno litro sojų aliejaus ar pakuotę ryžių ir kitų grūdų (pelningos prekės, turint galvoje sparčiai kylančias kainas). Vėlgi, sveikas vargiai užjaus akląjį, tačiau daliai likimo apleistųjų keturi litai aliejaus reiškia papildomą gyvenimo dieną.
Mim yra viena iš daugelio moterų, reguliariai dalyvaujančių įvairiuose novatoriškuose lauko žaidimuose, kuriuos organizuoja „YouTube“ ir „Facebook“ kanalas, pavadintas „SS Food Challenge“.
Idėja paprasta: kaimo gyventojai dalyvauja žaidimuose, kurie improvizuojami tam, kad susidomėtų minios. Tuo tarpu organizatoriai įrašinėja ir įkelia vaizdo įrašus, sulaukiančius daugiau nei milijardo peržiūrų „Facebook“ ir daugiau nei 500 milijonų „YouTube“, turinio gerbėjų bazei, akivaizdu, susitelkus ne tik Bangladeše, bet ir visame pasaulyje.
Tarp daugybės savotiškų žaidimų yra šūviai į baseiną, bėgimas, šokinėjimas, kamuoliukų mušimas į puodus, sukimasis ant vandens, futbolas, tam tikrų transporto priemonių manevravimas bei daugelis kitų – nieko sudėtingo, kad žmonės nepasimestų mėgindami perprasti kiekvieno žaidimo specifiką.
Ši įmonė egzistavo dar Covid laikais, bet buvo orientuota į valgymo varžybas. Viskas pasikeitė pandemijos metu, įvertinus riziką, susijusią su greitu maitinimu: „O jeigu kas nors susirgs valgydamas mūsų maistą?“ Vietoj to pradėti rengti žaidimai ir dalyti maisto produktai.
Tiesa, pirmasis vaizdo įrašas tokiu formatu buvo išleistas dar 2021 m. liepos 19 d., ir jau iškart po to buvo pastebėtas nenumaldomas vietinių aktyvumas – anksčiau sausainiai buvo įteikiami kaip prizas, tačiau žmones traukė ne atlygis, o socialinė veikla.
Inovacijos yra raktas – vienareikšmiškai. Tuo tarpu žaidimai, skirti moterims, tampa galimybe palikti kasdienybės monotoniją, teikiančia mažai poilsio ir linksmybių. Nors kiekvieną mėnesį prizams bei apdovanojimams išleidžiama maždaug 5 mln. takų (42 387 Eur), tikimasi, kad tokie projektai užplūs kiekvieną Bangladešo kaimą, – ir tai turi kilti iš aistros, – jei bus bandoma tik uždirbti pinigų, idėja norimo rezultato neduos.
