Skvernelis apie naują NT mokestį: „Geriausias iš blogiausių variantų“
Ketvirtadienį Seimui pavirtinus naująją mokesčių reformą, apie ją jau pasisakė ne tik politikai, bet ir ekspertai, prognozuojantys, esą nieko gero čia nebus, o naujoji mokesčių reforma įstumsianti dirbančiuosius tik į dar didesnę duobę.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis atvirai pripažįsta – naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis nėra idealus[1].
„Nesinorėtų net komentuoti, kalbant apie variantą. Geriausias variantas būtų tas, kuris galioja dabar, su tam tikromis korekcijomis. Bet iš to, ką buvo galima išspausti – iš blogiausio geriausias“, – sakė Skvernelis.
Dar prieš priimant naująjį NT mokestį, jis teigė nesantis tikras, kad jis bus priimtas.
„Šiandien tikrai negaliu patvirtinti, kad šis NT mokestis bus toks, koks yra projekte. Matysime galutinį rezultatą,“ – teigė jis.
Be to, Skvernelis rinkėjams pažadėjo po dabartinės reformos sieksiantis, kad iki kadencijos pabaigos nebūtų jokių kitų mokestinių pokyčių, nebent tai būtų susiję su europinėmis direktyvomis ar „labai svarbiais dalykais“.
77.lt primena, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką NT mokesčio „slenkstis“ siekia 150 tūkst. eurų. Pagal naują tvarką pagrindiniam būstui bus taikomas 450 tūkst. eurų „slenkstis“.
Seimo pirmininkas S. Skvernelis dabartinę mokesčių reformą vertina kaip mažiausią blogybę iš galimų. Stop kadras
Ekonomistė: mokesčių reforma grasina investicijų nutekėjimu
Tuo tarpu ekspertai įsitikinę, kad planuojami valdančiųjų pokyčiai esą ne tik neišspręs įsisenėjusių problemų, bet gali dar labiau pakenkti šalies ekonomikai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva įsitikinusi – valdžia imituoja reformas, o realios naudos biudžetui nebus[2].
Didžiausias ginčas kyla dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Pasak Leontjevos, idėja apmokestinti visus NT savininkus virto chaosu – pažadai neapmokestinti pirmojo būsto, vėliau įvestos lubos, galiausiai mokėtojų skaičius net gali sumažėti. Ekonomistė primena, kad lietuviai stipriai prisirišę prie savo žemės ir būsto, o valdžios bandymai brautis į privačią nuosavybę tik didina įtampą.
Ne ką mažiau pavojingi, anot ekspertės, ir ketinimai didinti mokesčius produktyviausiems šalies žmonėms bei verslui. Tai gali ne tik sumažinti investicijas, bet ir paskatinti geriausiai uždirbančius kraustytis į šalis, kur mokestinė aplinka palankesnė. Tuo metu valdžios pažadai reformomis sustiprinti gynybos finansavimą, Leontjevos teigimu, vargiai virs realybe.
Mokesčių reforma patvirtinta: verslo bendruomenė įspėja apie pavojus investicijoms ir šešėlio augimą
Po daugiau nei tris mėnesius trukusių ginčų Seimas galutinai patvirtino mokesčių reformą – nuo kitų metų įsigalios 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims, o individualios veiklos apmokestinimas bus priartintas prie darbo santykių. Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė sako, kad toks sprendimas gali smogti privačiai iniciatyvai, skatinti šešėlinę ekonomiką ir sumažinti šalies konkurencingumą[3].
„Nepaisant verslo bendruomenės perspėjimų, Seimas pasirinko didesnį GPM progresyvumą. Galima džiaugtis, kad buvo atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus – atsisakyta 36 proc. GPM tarifo, išsaugota 350 eurų lengvata sveikatos draudimui, opcionai nebuvo įtraukti į progresinį apmokestinimą. Tačiau ilgainiui tai gali stabdyti produktyvumą, pritraukti mažiau investicijų, o gynybos finansavimui, kuriuo iš pradžių buvo grindžiama reforma, šių pajamų gali neužtekti“, – teigia G. Verbickaitė.
Pasak jos, Lietuva jau dabar dėl geopolitinės situacijos praranda investicinį patrauklumą, o neapgalvoti mokesčių pakeitimai siunčia neigiamą signalą tarptautiniams investuotojams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.
„Mokesčių sistema tampa vis mažiau patraukli tiek verslui, tiek talentams, o tai kelia realią grėsmę ekonomikos augimui“, – įspėja Verbickaitė.
Valdančiųjų palaiminta mokesčių reforma gali sukelti ekonominį šoką. Ūla Liškevičiūtė / Seimo kanceliarijos nuotrauka
„Laisviečiai“: vietoje galimybių – didesnis apynasris dirbantiems
Tuo tarpu ši mokesčių reforma, anot Laisvės partijos, gali tapti rimtu stabdžiu šalies ekonomikos augimui ir verslo pasitikėjimui Lietuva. Partijos atstovai įspėja, kad Vyriausybės sprendimai ne tik mažins dirbančiųjų pajamas, bet ir stiprins biurokratinį chaosą[4].
Pasak Laisvės partijos pirmininko pavaduotojo Romualdo Bakučio, reforma pateikiama kaip būdas sustiprinti šalies gynybą, tačiau realiai jos tikslas – socialdemokratiškas pajamų perskirstymas dirbančių, kuriančių ir investuojančių žmonių sąskaita.
„Papildomai renkamos lėšos net nebus nukreiptos į specialiai tam įkurtą Gynybos fondą. Tai tiesiog daugiau pinigų valstybei, bet be aiškaus plano, kaip jie stiprins mūsų saugumą“, – sako R. Bakutis.
Laisvės partijos vertinimu, didinami GPM ir pelno mokesčiai, progresinis 25 proc. tarifas, NT mokestis, nauji draudimo produktų apmokestinimai ir kylančios kainos – visa tai mažins žmonių motyvaciją siekti geresnio gyvenimo, o nuolat keičiama ir paini mokestinė sistema didins baimę suklysti ir skatins šešėlį. Vietoje to, partija siūlo tvarią alternatyvą: efektyvesnį viešąjį sektorių, investicijas į technologijas, talentų pritraukimą ir saikingas, aiškiai pagrįstas PVM korekcijas.
„Tvarus gynybos finansavimas įmanomas be chaotiško mokesčių kilnojimo“, – įsitikinęs Bakutis.
Ketvirtadienį Seimas uždegė žalią šviesą naujai mokesčių reformai
Individualios veiklos pajamos bus apmokestinamos 20 proc., tačiau mažesnes pajamas gaunantiems asmenims bus taikomas mokesčio kreditas, mažinantis mokestinę naštą. Nuo 2027 metų šeimoms su vaikais grąžinamas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis – 87 eurai per mėnesį už kiekvieną vaiką, kas reikš reikšmingą mokesčių lengvatą.
Nekilnojamojo turto apmokestinimas keičiasi – pirmasis pagrindinis būstas bus apmokestinamas tik jei jo vertė viršys 450 tūkst. eurų vienam asmeniui arba 900 tūkst. eurų dviem bendrasavininkams. Savivaldybės galės nustatyti skirtingus tarifus, priklausomai nuo turto vertės ir paskirties.
Ūkininkų pajamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių bus apmokestinamos 15 proc. tarifu, o viršijančiai daliai – 20 proc. Darbdavių išlaidos sveikatos draudimui darbuotojams bus neapmokestinamos iki 350 eurų per metus.
Pajamos iš akcijų, laikytų mažiau nei penkerius metus, bus apmokestinamos griežčiau – 15 proc. tarifu. Šie pakeitimai skirtų didesnių pajamų apmokestinimui ir socialinio teisingumo stiprinimui, tačiau kels iššūkių verslui ir gyventojams.
