Suprasti akimirksniu
  • Lietuvoje NT kainos ir toliau išlieka šokiruojančios, prie padėties taisymo neprisideda ir politikai
  • Vyriausybė imasi visų įmanomų priemonių, kad NT kainos augtų
  • NT ekspertas teigia, kad valdžia būstą turi padaryti prieinamą visiems
Šaltiniai
Daugiabučiai
Nekilnojamasis turtas. Pexels.com nuotrauka

Lietuvoje NT kainos ir toliau išlieka šokiruojančios, prie padėties taisymo neprisideda ir politikai

Remiantis paskutiniosios „Luminor“ banko apklausos duomenimis, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų per artimiausius 10 metų planuoja įsigyti naują būstą.

Tačiau tokie planai ir norai gali būti greitai pažaboti. Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) kainos ir toliau muša visus įmanomus rekordus.

Nesiliaujančios įtampos NT srityje paveikti Lietuvos piliečiai dabar yra priversti iš pagrindų keisti savo planus: kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui, o 5 proc. lietuvių būsto įsigijimą atideda 3–4 metams[1].

Piliečiai širsta dėl sugriautų ateities planų, o dalis – nevengia aštrios kritikos valdžiai, kuri numalštinti įtampai NT sektoriuje ėmėsi aibės veiksmų ir visi jie buvo neveiksmingi, o dalis – net neigiamai paveikė ir taip sudėtingą situaciją.

Finansų ministerijai pristačius atnaujintą mokesčių reformos planą paaiškėjo, kad planuojama panaikinti verslo liudijimus[2]. Tuomet tapo aišku, kad verstis NT nuoma taps brangu, sumenkusią NT nuomos pasiūlą pajus ir eiliniai žmonės.

Jei to būtų negana, Finansų ministerijos parengtoje mokesčių reformoje ramybės neduoda ir NT mokestis. Pokyčiams įsigaliojus, būtų pereita prie tradicinio mokesčio už NT objektą, o ne bendrą visų jų verčių sumą. Mokestį turėtų mokėti pusė šalies gyventojų, turinčių NT.

Statantiems savo būstą nuo pat pamatų, ramybės neduoda ir infrastruktūros plėtros įstatymas, pagal kurį statybos leidimas išduodamas tik susimokėjus infrastruktūros mokestį. Už kelių šimtų kvadratinių metrų namą Vilniuje toks mokestis gali siektis ir kelis tūkstančius eurų[3].

Tai tik keli iš daugelio Lietuvos valdžios pareigūnų „palaimintų“ įstatymų, kurie daro viską, tačiau neišsprendžia esminės problemos – neprisideda mažinant Lietuvos NT kainų.

Vyriausybė imasi visų įmanomų priemonių, kad NT kainos augtų

Lietuvos sprendimų priėmėjams kritikos negaili ir smulkusis verslininkas Mindaugas Busila. Jis savo socialinio tinklo paskyroje „facebook“ įvardija aibę veiksmų, kurių ši valdžia griebėsi siekdama sumažinti rekordines ir sunkiai suvokiamas NT kainas: nuo didinamų reikalavimų statybai, iki papildomų biurokratinių ribojimai.

„Manęs nei kiek nestebina, kad deklaruotas tikslas mažinti NT kainas (ar jų augimą) ir didinti įperkamumą nebuvo pasiektas. Sakyčiau priešingai – kainų kilimas buvo sėkmingiausias Europoje. Ir tas yra visiškai logiška pasekmė po visos puokštės atliktų veiksmų ir kainų augimui „mažinti“, – sako smulkusis verslininkas [4].

M. Busila, kaip vieną iš neteisingų valdžios priemonių, išskiria Lietuvos banko plačiai girtą privalomą 30 proc. pradinį įnašą smulkiems investuotojams arba kitaip tariant tiems, kurie perka antrą NT vienetą.

„Be to, kad bankai ir taip ją taikė, bet jos praktiškai pritaikyti esamoj situacijoj neįmanoma dėl kainų augimo. Ji tokia fiktyvi ir akivaizdi, kaip tie čekiukai, kad nieks jos nekvestionuoja kaip per daug akivaizdžios“, – akcentuoja M. Busila, pabrėžęs, kad priemonės tikslas turėjo būti sumažinti kainas, tačiau Lietuvoje NT kainos išaugo sėkmingiausiai Europoje.

M. Busila kritikuoja ir vyriausybės komentarus apie tai, kad lietuviai dabar neva turėtų ne taip masiškai pirkti NT, tačiau susitelkti ties būsto nuoma.

Verslininkas pabrėžia, kad per pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo sudarytos tiesiog idealios sąlygos būsto nuomai: konkurencinė aplinka stambiems investuotojams pagerinta, o smulkiems pabloginta, įteisinta galimybė steigti fondus ir jiems pirkti namus, atleidžiant juos nuo mokesčių, be to, buvo įvestos mokesčių lengvatos fondams perkantiems NT nuomai.

„NT kainos padidėjo tiek, kad galinčių įpirkti skaičius sumažėjo maksimaliai. Naujai iškeltas tikslas – skatinti nuomą galima sakyti jau pasiektas nieko nebedarant“, – niūrią situaciją reziumuoja verslininkas M. Busila.
Verslininkai ir NT ekspertai dėl NT kainų burbulo kaltina valdžią. 
Scott Webb/Unsplash nuotrauka
Verslininkai ir NT ekspertai dėl NT kainų burbulo kaltina valdžią. Scott Webb/Unsplash nuotrauka

NT ekspertas teigia, kad valdžia būstą turi padaryti prieinamą visiems

Dėl dažnai nelogiškos ir toksiškos Lietuvos politikos NT sektoriaus atžvilgiu M. Busilai iš dalies pritaria ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad įvairių reikalavimų daugėja beveik kiekvieną mėnesį. Dėl to, kiekvieną kartą, kai pakeičiami vieni reikalavimai būstui, NT vystytojui ar potencialiam pirkėjui, tuomet anksčiau ar vėliau pakyla ir NT kaina.

„Tai turiu tokią labai žydrą svajonę, kad politikai atsižvelgs į tai, kad žmonėms reikia būsto prieinamo, nebūtinai pačio geriausio pasaulyje ar pačio geriausio Europoje, bet jis galėtų būti kelių lygmenų ir prieinamom kainom, ir aukštesnėm kainom, ir tas pats geriausias, koks galėtų būti Europoje“, – sako A. Antanavičius[5].

Kaip vieną iš tokių nevykusių Lietuvos valdančiųjų politikos krypčių, A. Antanavičius išskyrė reikalavimą dėl sklypų želdinimo. Eksperto teigimu, galutinis rezultatas skatinantis daugiau želdynų lems tai, kad miestuose bus pastatoma mažiau NT vienetų, o tai, savaime suprantama, dar labiau išpūs NT kainas.

„Šiuo metu Vilniuje viename hektare gyvena dvigubai mažiau žmonių negu vidutinis skaičius Europoje. Kitaip tariant, mes jau labai erdviai gyvename ir norime dar geriau gyventi. Tai be abejo, kad tai yra geras, gražus noras, bet visada reikėtų įsivertinti, kokią tai įtaką turės galutinei kainai“, – sako NT ekspertas, raginantis leisti politikams galutinį sprendimą dėl savo gyvenamosios aplinkos priimti žmonėms.

O tai, kad NT kainų problema gali slypėti Lietuvos valdžios sprendimuose signalizuoja ir tai, kad kitose Europos šalyse NT kainos traukiasi. Praėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenys rodo, kad Lenkijoje ir Latvijoje NT kainos mažėjo, dabar kainos krenta ir Vakarų Europoje, tačiau Lietuvoje išliko stabilios[6].