Labiausiai brango arbata, šokoladas ir kiaušiniai
Nors bendras pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvoje vis dar kainuoja mažiau nei prieš metus, gegužę pirkėjai prekybos centruose susidūrė su nauju kainų augimu. Naujausi portalo „Pricer.lt“ duomenys rodo, kad pigiausių maisto prekių krepšelis per mėnesį pabrango 1,4 proc., o kai kurių kasdien vartojamų produktų kainos šoktelėjo net daugiau nei dešimtadaliu.
Iš 52 stebimų prekių gegužę brango 19, o pigo 33 produktai. Tačiau ekonomistų dėmesį dažniausiai patraukia ne bendras vaizdas, o tie produktai, kurių kainų pokyčiai yra ryškiausi[1].
Per mėnesį reikšmingai – daugiau nei 10 proc. – pabrango septynios prekės. Tarp jų atsidūrė pigiausia biri juodoji arbata, juodasis šokoladas „Karūna“, pigiausias jogurtas, vištų kiaušiniai, pigiausia degtinė, „Lithuanian Vodka Auksinė“ bei pigiausi pomidorai.
Tai rodo, kad kainų augimas paliečia ne tik prabangos ar sezonines prekes, bet ir kasdienius produktus, kuriuos lietuviai deda į savo pirkinių krepšelius beveik kiekvieną savaitę.

Bendras krepšelis brango, bet metinis vaizdas išlieka palankesnis
„Pricer.lt“ skaičiavimais, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gegužę buvo 1,4 proc. brangesnis nei balandį. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jis išlieka 2,6 proc. pigesnis.
Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu vartotojai jaučia kainų spaudimą, tačiau ilgesnėje perspektyvoje situacija vis dar yra geresnė nei prieš metus.
„Maxima“ išlaikė pigiausio tinklo poziciją
Pigiausių maisto prekių krepšelio reitinge pirmąją vietą gegužę išlaikė „Maxima“. Nors jos krepšelis per mėnesį pabrango simboliniais 8 centais, tinklas išliko pigiausias tarp stebėtų prekybininkų.
Antroje vietoje liko „Lidl“, kuriam pavyko sumažinti krepšelio kainą 2,80 euro. Trečią ir ketvirtą pozicijas užėmė „E-Rimi“ bei „Rimi“, kur kainos atitinkamai padidėjo 33 ir 54 centais.
Toliau rikiavosi „Iki“, sumažinusi krepšelio kainą 2,33 euro, bei jos internetinė parduotuvė „Last Mile“, kur krepšelis atpigo 65 centais. Septintoje vietoje liko „Norfa“, sumažinusi kainas net 2,83 euro.
Didžiausias netikėtumas – „Barbora“
Didžiausią kainų šuolį tarp stebėtų prekybininkų užfiksavo internetinė parduotuvė „Barbora“. Jos pigiausių prekių krepšelis per mėnesį pabrango net 15,68 euro ir atsidūrė paskutinėje reitingo vietoje.
Skirtumas tarp pigiausio „Maxima“ ir brangiausio „Barbora“ krepšelio gegužę siekė 21,34 euro, arba 34,4 proc.
Toks skirtumas reiškia, kad šeima, reguliariai apsiperkanti brangesniame prekybos kanale, per mėnesį gali išleisti keliasdešimt eurų daugiau nei pasirinkusi pigiausią alternatyvą.
Ko tikėtis vasarą?
Nors daugiau produktų gegužę pigo nei brango, pavienių prekių dviženkliai kainų šuoliai rodo, kad maisto rinkoje stabilumo dar nėra. Vasarą kainas gali veikti tiek sezoniniai veiksniai, tiek žaliavų brangimas pasaulinėse rinkose.
Pirkėjams tai reiškia vieną dalyką – net ir mažėjant bendrai infliacijai, verta atidžiau stebėti ne tik bendrą čekio sumą, bet ir konkrečių kasdien vartojamų produktų kainas. Būtent jos dažniausiai pirmiausia atspindi rinkos pokyčius ir labiausiai paveikia šeimos biudžetą.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie maisto produktų kainų pokyčius Lietuvoje, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Jame pateikiami konkretūs pavyzdžiai ir statistika, todėl jis yra vertingas ir suprantamas.
Straipsnis pateikia tikslius ir patikrintus duomenis apie maisto produktų kainų pokyčius, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai išdėstoma informacija, kas leidžia skaitytojams gerai suprasti situaciją rinkoje.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja maisto produktų kainų pokyčius Lietuvoje, kas yra svarbi tema vartotojams. Be to, jis pateikia konkrečius duomenis ir analizes, kurios gali padėti skaitytojams geriau suprasti rinkos dinamiką.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie maisto produktų kainų pokyčius Lietuvoje, kas yra aktualu vartotojams. Jame analizuojama situacija rinkoje, kas padeda skaitytojams geriau suprasti kainų dinamiką ir priimti informuotus sprendimus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie maisto produktų kainų pokyčius, nenaudoja emocinės manipuliacijos ir neskatina nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyta situacija, kas padeda skaitytojams geriau suprasti rinkos dinamiką.