Nori priversti, kad įmonių valdymo organuose būtų lyčių proporcija

Lyčių lygybės įmonėse jau netrukus gali būti reikalaujama įstatymu

Seimas netrukus svarstys įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti dideles įmones siekti lyčių pusiausvyros jų vadovybėse.

Dar vasarą parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės, konservatorės Paulės Kuzmickienės pateiktoms įstatymo pataisoms.

Pagal projektą, didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimtų ne mažiau kaip 33 proc.bet neviršijant 49 proc. įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Tokį tikslą siūloma pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d.

Be to, skelbiama, kad piktybiškai įstatymui nepaklustantys sulauks nuobaudu. Įstatymo nesilaikymu galima bus laikyti nebendradarbiavimą su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) ar atsisakymą imtis priemonių lyčių balanso užtikrinimui.

Baudos numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 81 straipsnyje. Pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 40 iki 560 Eur^[1]. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 560 iki 1 200 Eur.

Jei seimas pritars įstatymui, įmonių, kuriose sudaromos valdybos ir stebėtojų tarybos, vadovybės ataskaitoje turės būti pateikiama ir statistinė informacija apie lyčių atstovavimą jų vadovaujančiuose organuose.

Taip pat reikės nurodyti priemones, kurių jau imtasi ar planuojama imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra ir priežastys, jeigu to nepavyko pasiekti.

Šis reikalavimas palies tik dideles įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Jeigu projektui pritars seimas, šis įstatymas įsigalios 2024 m. gruodžio 1 d. 

Iniciatyvos autoriai tikisi, kad įstatymo pataisos prisidės prie didesnio moterų atstovavimo ekonominių sprendimų priėmime, skaidresnio atrankos proceso įmonėse, informacijos apie lyčių balansą viešinimo.

Vis tik, kritikai pastebi, kad siekiant geresnės kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimo kokybės bei pasitenkinimo, dėmesį reikėtų atkreipti į visus darbuotojus bendrai. Kita vertus, panašios iniciatyvos pastaraisiais metais kelią skinasi ir užsienyje, taip pat ir Europos Sąjungoje (ES).

Moterų vadovių Lietuvoje nėra daug

„European Women on Boards“ 2022 m. duomenimis, tik 27,5 proc. visų ES valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių įmonių valdybų narių yra moterys. Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo ES vidurkio – Lietuvoje įmonių valdybose moterys sudaro tik 22,3 proc. narių.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, organiškas progresas Lietuvoje vystosi itin lėtai – per pastaruosius 7 m. moterų skaičius vidutinėse ir didelėse šalyje registruotų ir veiklą vystančių įmonių valdybose išaugo tik 3 proc., o įmonių vadovių pareigose – vos 1 proc. 

Jeigu progresas ir toliau vystysis tokiais pačiais tempais kaip ir iki šiol, tai prireiks daugiau nei trijų dešimtmečių pasiekti visišką lyčių balansą įmonių valdybų narių gretose. 

Lyčių lygybės srityje Lietuva nėra tarp lyderių

Faktinė lyčių lygybė reiškia situaciją, kai yra užtikrinamos vienodos moterų ir vyrų teisės bei galimybės: vienodas matomumas ir požiūris, galių ir atsakomybės pasiskirstymas, išteklių, naudos, paslaugų ir teisingumo prieinamumas bei vienodas dalyvavimas visuose procesuose ir srityse.

Ekspertai yra linkę teigti, kad lyčių lygybė turi tiesioginį teigiamą poveikį šalies ekonomikai, užimtumui, produktyvumui ir BVP. ES šalyse, kuriose lyčių lygybės rodikliai aukštesni, nedarbo rodikliai yra žemesni, vyrauja tolygesnis pasiskirstymas pagal lytį darbo rinkoje ir Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra 4–10 proc. didesnis^[2]. 

Kokia situacija šiuo klausimu yra Lietuvoje? Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų, Darbo kodekse yra numatyta, kad Lietuvoje darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, jog ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais.

Tai reiškia, kad vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis. Tačiau tai teorija, nes Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Lietuvoje lyčių nelygybė pinigų srityje yra labai ryški.

Duomenų valdysenos agentūra informuoja, kad 2022 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis siekė 11,1 proc. 2023 m. „Sodra“ jau skelbė, kad Lietuvoje moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per 2022 m. padidėjo beveik 2 proc^[3].

Vis tik, kai kurie ekspertai pažymi, kad tokią situaciją galima paaiškinti tuo, kad moterys dažniau „iškrenta iš darbo rinkos“, nes rūpinasi vaikais arba, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, ligotais šeimos nariais. Be to, dažnu atveju skiriasi ir moterų pasirenkamos profesijos, kurios statistiškai, gali būti prasčiau apmokamos.

Šiuo metu Europos lyčių lygybės indekse Lietuva jau kuris laikas yra toje pačioje 20 vietoje. Kai kurie lyčių lygybės parametrai gerėja, tačiau įsigalėjusi lieka profesinė segregacija, pastebimas ir vaikų priežiūros paslaugų stygius.

Lyčių lygybės atkakliai siekta ir EP

Pasibaigus birželį įvykusiems Europos Parlamento (EP) rinkimams taip pat buvo plačiai kalbėta apie tai, kad naujojoje Europos Komisijos (EK) sudėtyje bus siekiama lyčių lygybės. Vis dėlto, tikslas liko neįgyvendintas.

Naujojoje Komisijos komandoje dirbs 11 moterų, jos užims 40 proc. visų pareigybių.

Įvertinus tai, EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad šioje srityje dar reikia daug nuveikti. Ji taip pat teigė, kad ES valstybės narės į EK pasiūlė tik 22 proc. moterų kandidačių.

Po perrinkimo liepos mėnesį U. von der Leyen paprašė ES šalių nominuoti vyrą ir moterį, kad Komisijoje būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra. Vienintelė išimtis, padaryta šiam prašymui, buvo taikoma vyriausybėms, pakartotinai nominavusiems pareigas einantį EK narį, kaip tai padarė Prancūzija, Vengrija ir Latvija. Tik Bulgarija pasiūlė vyro ir moters kandidatūras.

Ankstesnės kadencijos Komisijoje 12 iš 27 narių buvo moterys.