Kas slepiasi KGB sąrašuose? A. Veryga įspėja apie galimą politinį cunamį

Baimė dėl pavardžių, kurios gali sudrebinti politinę areną

Kas taip gąsdina, kad net praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams vis dar vengiama atskleisti buvusių KGB bendradarbių pavardes? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga neatmeta, kad už nenoro paviešinti šią informaciją gali slypėti politinės baimės. Pasak jo, kai kurių asmenų tapatybės atskleidimas galėtų sukelti tikrą politinį sukrėtimą.

Diskusijos dėl buvusių sovietų saugumo struktūrų bendradarbių vėl grįžta į Seimą. Parlamentarai svarsto galimybę nuo 2028 metų pradžios atverti iki šiol įslaptintus prisipažinusių asmenų duomenis. Tačiau iniciatyva jau susiduria su pasipriešinimu, o jos ateitis lieka neaiški.

A. Verygos įsitikinimu, ilgus metus besitęsiantis delsimas kelia klausimų, kodėl politinės valios priimti galutinį sprendimą vis dar neatsiranda.

„Matyt, žmonės, kurių pavardės išplauktų į viešumą, sukeltų politinį cunamį, todėl kažko nuogąstaujama ir bijoma. Tiesiog nenorima šio klausimo išspręsti iki galo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė politikas.

Seime – bandymas pakeisti dešimtmečius galiojusią tvarką

Naują impulsą diskusijoms suteikė „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio parengtos įstatymo pataisos. Jomis siekiama, kad nuo 2028 metų sausio 1-osios būtų paviešinta informacija apie asmenis, praeityje prisipažinusius bendradarbiavus su KGB.

Tam reikėtų panaikinti dar 1999 metais priimtą įstatymą, kuriuo nustatyta buvusių sovietų specialiųjų tarnybų bendradarbių registravimo, prisipažinimo ir jų duomenų apsaugos tvarka.

Šis siūlymas jau įveikė pirmąjį parlamentinį etapą. Praėjusių metų gruodį po pateikimo jam pritarė 51 Seimo narys, vienas parlamentaras balsavo prieš, o du susilaikė.

Vis dėlto tolesnis projekto kelias nėra sklandus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, įvertinęs siūlomus pakeitimus, rekomendavo juos atmesti. Tuo metu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį grįžta prie šio klausimo svarstymo.

A. Veryga abejoja, ar Seime pakaks politinės valios

Nors LVŽS lyderis palaiko visuomenės teisę sužinoti istorinę informaciją, jis nėra tikras, kad dabartinis bandymas išslaptinti duomenis baigsis sėkmingai.

Politiko teigimu, ankstesnės iniciatyvos ne kartą atsitrenkė į parlamentarų daugumos nepritarimą, kurio priežastis jam sunku suprasti.

„Nežinau, ar bus rezultatas ir ar bus naudos, nes Seime visada atsiranda dauguma, kuri tam nepritaria dėl man sunkiai suprantamų priežasčių. Bet tai yra neišpildytas visuomenės lūkestis“, – kalbėjo A. Veryga.

Jo vertinimu, klausimas, kuris Lietuvoje aptarinėjamas jau daugiau nei 30 metų, neturėtų būti paliekamas spręsti dar vienai politikų kartai.

Išslaptinimas paliestų šimtus žmonių

Vis dėlto siūlomi pakeitimai kelia ne tik politinių, bet ir su asmenų saugumu susijusių klausimų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių informacijos paviešinimas galėtų paveikti maždaug 400 darbingo amžiaus asmenų.

Centro vertinimu, atskleidus jų tapatybes, šiems žmonėms galėtų kilti grėsmių. Tai viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti svarstant, ar keisti galiojančią duomenų apsaugos tvarką.

Taigi parlamentarams tenka spręsti, kaip suderinti visuomenės interesą žinoti apie sovietmečio praeitį ir valstybės anksčiau prisiimtus įsipareigojimus prisipažinusiems asmenims.

„Visuomenė turi teisę žinoti“

A. Veryga laikosi pozicijos, kad ilgai trunkantis informacijos slaptinimas neturėtų tapti nuolatine praktika. Jo manymu, atsakomybė dėl priimtų sprendimų pratęsti slaptumo terminus tenka tiems, kurie tokiems pakeitimams pritarė.

„Kaip populiaru yra sakyti, visuomenė turi teisę žinoti. Iš tiesų ji šiuo atveju turi teisę žinoti, juo labiau kad valstybė, na, tuos įsipareigojimus, kuriuos buvo davusi ten tuo laikotarpiu, įgyvendina. O kad paskui čia kažkas susigalvojo pratęsinėti terminus, tai čia jau tegul tie ir atsako, kurie tuos terminus pratęsinėjo“, – sakė LVŽS pirmininkas.

Kol kas lieka neaišku, ar Seime atsiras pakankamai palaikymo siūlomiems pakeitimams. Tačiau atsinaujinę debatai rodo, kad buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimas Lietuvos politinėje darbotvarkėje tebėra neišspręstas.

Artėjant naujiems sprendimams, svarbiausias klausimas išlieka tas pats – ar šįkart politikai ryšis atverti dešimtmečius saugotą informaciją, ar visuomenei ir vėl teks laukti?

LRT. (2026). „Valstiečių“ lyderis: KGB bendradarbių išslaptinimo klausimas neturėtų būti vilkinamas. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3082050/valstieciu-lyderis-kgb-bendradarbiu-isslaptinimo-klausimas-neturetu-buti-vilkinamas