„Nord Stream“: dėl galimo sabotažo vieni įtaria rusus, kiti – amerikiečius

„Nord Stream“ dujotiekiuose užfiksuotas milžiniškas dujų nuotėkis

Danijos ginkluotosios pajėgos antradienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip virš „Nord Stream“ vamzdynų į Baltijos jūros paviršių veržiasi burbuliukai. Tai reiškia, kad vamzdynuose užfiksuoti didžiuliai dujų nuotėkiai^[1].

Dėl šios neįprastos situacijos susirūpinę Europos lyderiai žvelgia į Rusiją, kuri, pradėjusi savo karą Ukrainoje, nevengia manipuliuoti turimais energijos resursais. 

Europos šalys diskutuoja dėl būtinybės ištirti, kas kaltas dėl staigaus ir nepaaiškinamo dujų nuotėkio, aptikto „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose, tačiau beveik neabejojama, kad dujotiekiai sugadinti tyčia.

Nors daugelis dėl „Nord Stream“ situacijos skuba kaltinti agresorę Rusiją, kiti pabrėžia, kad Vladimirui Putinui dujotiekio sugadinimas naudos neduoda. Priešingai, pabrėžiama, kad šioje situacijoje išlošti gali ne kas kitas, bet JAV.

Pasaulio epicentre vėl atsidūrus politiniams galios žaidimams, labiausiai kenčia Europos gyventojai: po „Nord Stream“ apgadinimo, dujų kainos šovė į neregėtas aukštumas. 

Į Baltijos jūrą pateko dujos

Dėl nepaaiškinamų dujų nuotėkių, aptiktų „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose iš Rusijos į Vokietiją, Europos šalys jau suskubo pradėti tyrimus. Tačiau suvokti, kas iš tiesų nutiko, gali būti sudėtinga.

Skelbiama, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorius pranešė, kad naktį į pirmadienį vamzdyne staiga nukrito slėgis. Netrukus Danijos energetikos tarnyba pareiškė, kad nuotėkis įvyko viename iš dviejų Danijos vandenyse esančių „Nord Stream 2“ dujotiekių^[2].

Antradienį Danijos ginkluotosios pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip virš dujotiekių į Baltijos jūros paviršių veržiasi burbuliukai. Tuomet paskelbta ir tai, kad didžiausias dujų nuotėkis sukėlė didesnius nei 1 km skersmens paviršiaus sutrikimus. 

Dujotiekio sekcijos yra maždaug 80–110 metrų gylyje. Šiuo metu abiejuose pažeistuose vamzdynuose vis dar yra slėgio dujų. Danijos valdžios institucijos paprašė laivų nesiartinti prie avarijos vietos.

Reaguojant į įvykį, Švedijos ginkluotosios pajėgos, pakrančių apsaugos tarnyba, Švedijos jūrų administracija ir kitos atitinkamos institucijos imasi būtinų priemonių.

Savo ruožtu Vokietija pranešė, kad koordinuoja atsakomuosius veiksmus su policija, vietos pareigūnais ir energetikos agentūra^[3].

Danija ir Norvegija paskelbė padidinusios savo energetikos infrastruktūros saugumą, o Norvegija, šiuo metu svarbiausia dujų ir naftos gamintoja Europoje, paragino visus operatorius ir laivų savininkus būti budresnius.

Europa pirštu rodo į Rusiją

Analitikai ir ekspertai teigia, kad tokio masto dujų nutekėjimai pasitaiko labai retai. Vieni kaip galimas avarijos priežastis įvardija techninius gedimus ir nepakankamą priežiūrą, o kiti, kalba apie sabotažą.

Danijos karališkojo gynybos koledžo Jūrų operacijų centro tyrėjas Andersas Puckas Nielsenas teigia, kad įtarimą kelia nutekėjimo laikas: beveik tuo pat metu vyko naujos sistemos „Baltic Pipe“, kuria Norvegijos dujos bus tiekiamos į Lenkiją, atidarymo ceremonija.

A. Pucko Nielseno teigimu, „galbūt kažkas siekė pasiųsti signalą, kad norvegiškoms dujoms gali kažkas nutikti“.

„Tačiau manau, kad jei pažvelgtume į tai, kam iš tikrųjų būtų naudingi sutrikimai, didesnis chaosas dujų rinkoje Europoje, manau, kad šiuo metu iš esmės yra tik vienas veikėjas, kuriam iš tikrųjų naudingas didesnis neapibrėžtumas, ir tai yra Rusija“, – sakė A. Puckas Nielsenas.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios nepriklausomos energetikos konsultacijų bendrovės „Watt-Logic“ energetikos konsultantė Kathryn Porter akcentuoja, kad labai retai pasitaiko atvejų, kai tokia nuotėkių serija įvyksta toje pačioje teritorijoje^[4]:

„Tai gana beprecedentis atvejis. Visi kraipo galvas bandydami suprasti, kas čia įvyko ir kokie galėtų būti to motyvai. Paprastai vamzdžiai sugenda dėl korozijos arba nuovargio, tačiau „Nord Stream 2“ yra visiškai naujas vamzdis. Ir galima būtų svarstyti, kad galbūt tai yra kokia nors statybos problema, pavyzdžiui, nekokybiškas suvirinimas, bet, kita vertus, dabar yra problemų ir su „Nord Stream 1“, o šis vamzdis veikia nuo 2012 metų. Taigi labai sunku rasti racionalų paaiškinimą šiems dalykams.“

Pasipylė kaltinimų lavina ir kalbos apie sabotažą

Kol ekspertai atsargiai vertina veiksnius, kurie galėjo paskatinti „Nord Stream“ avariją, Europos lyderiai beveik atvirai kaltina Rusiją ir kalba apie sabotažą.

„Didelio masto „dujų nuotėkis“ iš „Nord Stream 1“ yra ne kas kita kaip Rusijos suplanuotas teroristinis išpuolis ir agresijos aktas prieš ES,“ – tviteryje pareiškė Kijevo prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.

Pasak Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, įvykis buvo „tyčinių veiksmų“ rezultatas. Jos kolega Lenkijoje Mateuszas Morawieckis situaciją pavadino „sabotažo aktu“^[5].

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat pareiškė, kad dujų nutekėjimas buvo sabotažo pasekmė ir prabilo apie „griežčiausią įmanomą atsaką“:

„Bet koks tyčinis aktyvios Europos energetikos infrastruktūros sutrikdymas yra nepriimtinas, todėl į jį bus reaguojama griežčiausiu įmanomu būdu“^[6].

Į situaciją sureagavo ir Rusija. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žinią apie „Nord Stream“ dujų nuotėkį pavadino „nerimą keliančia“ ir teigė, kad „šiuo metu nereikėtų atmesti jokios galimybės, įskaitant sabotažą“. 

JAV prabilo apie išpuolio teoriją, tačiau skubotų išvadų nepadarė.

„Yra pirminių pranešimų, rodančių, kad tai gali būti išpuolio ar kokio nors sabotažo rezultatas, tačiau tai yra pirminiai pranešimai ir mes to dar nepatvirtinome,“ – spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

Pasak kelių su žvalgybos informacija susipažinusių aukštų JAV pareigūnų, birželio mėnesį Centrinė žvalgybos valdyba įspėjo kelias Europos valstybes, įskaitant Vokietiją, kad „Nord Stream“ dujotiekis gali būti užpultas^[7].

Alternatyvus požiūris verčia kvestionuoti įvykius

Vis dėlto, gali būti, kad egzistuoja ir kita medalio pusė. Kai kurie politikos analitikai ir ekspertai akcentuoja, kad dujotiekio sugadinimas pasitarnaus tikrai ne Rusijai, bet būtent JAV.

Apie numanomą sabotažą, tiesa, ne Rusijos, bet JAV, kalba kontraversiškasis „Fox News“ žurnalistas Tuckeris Carslonas. Jis akcentuoja, kad „Nord Stream“ sugadinimas daugiausiai įtakos turės europiečiams: žemynas ir taip kovoja su energetine krize bei milžiniškomis energijos išteklių kainomis.

Dabar, artėjant žiemai, Europai kaip niekada reikia energijos, tačiau Rusijai reikia už ją gaunamo pelno. O Rusija, T. Carslono nuomone, savanoriškai neatsisakytų užtikrinto finansų šaltinio. 

„Tiesa, kad „Nord Stream“ susprogdinimas nepadeda Vladimirui Putinui. Jis to nedarytų. Kodėl? Bet tai nereiškia, kad kitos šalys nesvarstytų galimybės tai padaryti. Jos tai svarstytų ir mes žinome, kad jos tai svarstė, nes bent viena iš jų tai viešai pasakė. Vasario pradžioje, likus mažiau nei trims savaitėms iki karo Ukrainoje pradžios, Joe Bidenas prieš kamerą užsiminė, kad jis galėtų pašalinti šiuos vamzdynus.

Jei jie tai padarė, tai bus vienas beprotiškiausių ir destruktyviausių dalykų, kuriuos kada nors yra padariusi bet kuri Amerikos administracija. Tačiau tai taip pat visiškai atitiktų jų veiklą. Ką jie daro? Jie naikina. Šie žmonės nieko nesukūrė, nė vieno dalyko. Vietoj to jie griauna ir išniekina nuo istorinių statulų iki Konstitucijos ir energetikos infrastruktūros, ir niekas Kongrese nebando to sustabdyti. Jie tik ruošiasi neišvengiamiems padariniams“, – drąsias spekuliacijas pateikia T. Carlsonas^[8]. 

Santūriau šia tema pasisako ir Lietuvos visuomenininkas Algimantas Rusteika. Jis savo feisbuko paskyroje rašo, jog mano, kad dujotiekio vamzdžiai sugadinti tyčia ir užsimena apie tai, kad dėl avarijos, dujų kainos rinkose augs:

„Neabejotina, kad Rusija teigs, kad čia priešiškų jėgų diversija. Dar ketvirtadienį Rusijos FSB buvo pranešusi, kad sutrukdė Ukrainos spec. tarnyboms įvykdyti diversiją prieš dujotiekį „TurkStream“. Ukraina pavadino tą informaciją fantazijomis. Neabejotina, kad Vakarai teigs, kad V. Putinas galutinai užsuka dujas Vakarams prieš žiemą ir pats tą padarė. Neabejotina, kad šis faktas labai padidins dujų kainas rinkose.^[9]“

Kaina, kurią bus priversti sumokėti Europos piliečiai

Galbūt niekada nepavyks galutinai nustatyti, ar pirmadienio povandeniniai sprogimai dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose buvo Rusijos, JAV ar kažkokios kitos jėgos sabotažo darbas. Dabar aišku tik tai, kad dėl padarytos žalos masto „Nord Stream“ dujotiekiai šią žiemą greičiausiai negalės tiekti dujų į Europą, net jei iš Rusijos pusės ir būtų toks politinis noras.

„Priklausomai nuo žalos masto, nuotėkis gali reikšti net nuolatinį abiejų linijų uždarymą. Tokio dydžio nuotėkis kelia rimtą pavojų saugumui ir aplinkai, ypač jei Rusija nenutrauktų dujų tiekimo į sistemą,“ – teigia analitikai Henningas Gloysteinas ir Jasonas Bushas.

Danijos energetikos tarnybos teigimu, dujų nuotėkis iš pažeisto dujotiekio Baltijos jūroje tęsis kelias dienas, o gal net savaitę.

Nuotėkis paveiks aplinką, o išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos – metanas, turės žalingą poveikį klimatui.

Tačiau labiau nei klimatas daugeliui europiečių rūpi „Nord Stream“ sprogimo ekonominės pasekmės. Senasis žemynas jau išgyvena milžinišką energijos krizę, o rinkos kainos signalizuoja apie dar prastesnę situaciją.

Europos gamtinių dujų kaina po įvykio dujotiekyje pakilo, o tai dar labiau padidino netikrumą dėl žemyno energetinio saugumo.

Trečiadienį Nyderlandų TTF – gamtinių dujų punkte kainos šoktelėjo daugiau kaip 10 % ir priartėjo prie 210 EUR/MWh. Kainos vis dar nesiekia šių metų aukščiausio lygio, tačiau išlieka daugiau kaip 200 % didesnės nei 2021 mėnesio rugsėjo pradžioje^[10]

Sprogimas buvo galingas – kaip tai visiems prasprūdo pro akis?

O kol europiečiai skaičiuoja centus ir dar labiau baiminasi dėl galimai šaltos ir tikrai brangios žiemos, ekspertai skėsčioja rankomis ir klausia, kaip galima išorės jėgų sabotažo operacija visiems prasprūdo pro akis.

Vieno iš sprogimų dujotiekyje stiprumas siekė net 2,3 balo pagal Richterio skalę. Danijos ekspertai tai apibūdino kaip sprogimą, atitinkantį galingos Antrojo pasaulinio karo laikų bombos stiprumui.

Dabar spekuliuojama, kad povandeninis laivas, nukreiptas į vamzdynus, turėjo būti aptiktas palyginti sekliuose Baltijos jūros vandenyse, kur gylis retai viršija 100 metrų. Tačiau incidentus tiriančių šalių povandeniniai laivai neminimi.

Vienas britų karinis šaltinis spėliojo, kad minos galėjo būti nepastebimai padėtos iš užmaskuoto komercinio laivo ir susprogdintos po kelių dienų ar savaičių.

Jei už „Nord Stream“ sprogimo stovi JAV, Europa įsisuko į siaubingai nešvarų žaidimą arba yra akla sąjungininkė tų, kurie mums kenkia vedami savųjų politinių paskatų.

Jei šis įvykis iš tiesų buvo Kremliaus sabotažas, jiems puikiai pavyko surengti demonstraciją, kuri atskleidė, kokia nepasiruošusi yra Europa. Belieka džiaugtis, kad šį kartą ant kortos buvo pastatyta sąlyginai nedaug^[11].