Mokslininkė paneigė teoriją, jog lyčių gali būti daugiau nei dvi
Jau kurį laiką visuomenėje verda aktyvi diskusija apie lytinę tapatybę ir lytiškumą. Vieni tokios diskusijos vengia, kiti ją plėtoja, tačiau daugelis turi savo nuomonę šia tema.
O nuomonę pareikšti neretai skatina ir gana sensacingi bei priešinantys teiginiai. Pavyzdžiui, jau kurį laiką viešojoje erdvėje sklando teorija, jog egzistuoja ne dvi lytinės tapatybės, o net 72.
Progresyvių pažiūrų asmenys šią teoriją sutiko labiau palankiai, tuo tarp tradicinių pažiūrų atstovai – nevengė kritikos. Neutralūs ekspertai yra linkę pabrėžti, kad dažnas tiesiog nesugeba atskirti lyties, nuo lytinės tapatybės, o dėl to kyla bereikalingi ginčai ir tuščios diskusijos.
Šia tema pasisakiusi vokiečių mokslininkė, Nobelio premijos laureatė, profesorė Christiane Nusslein-Volhard užkirto kelią interpretacijoms apie tai, kad lyčių gali būti daugiau nei tik dvi ir pabrėžė, kad vien tik noras būti kitos lyties asmeniu nieko nekeičia.
Svarbu nepainioti lyties ir lytinės tapatybės
Pastaraisiais metais lytis tapo spektrine sąvoka, kuri dabar daliai žmonių reiškia ne tik moterišką ir vyrišką lytį, bet ir tai, kaip žmogus save identifikuoja ir mato pats.
Vieniems tai yra tiesiogiai susiję su anatomija ir genetika, kitiems – ne. Tuomet susiduriame su situacijomis, kai vyras save mato kaip moterį arba priešingai. Kai kuriais scenarijais, asmuo negali identifikuotis nei kaip vyras, nei kaip moteris ir įvardina save visiškai negirdėtos lytinės tapatybės vardu.
Nors kurį laiką skelbta, kad be vyro ir moters yra dar 72 kitos lytinės tapatybės, biologė, 1995 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatė ir vienintelė moteris iš Vokietijos, gavusi Nobelio mokslo premiją C. Nusslein-Volhard mano, kad tokia teorija yra klaidinga.
„Visi žinduoliai turi dvi lytis, o žmogus yra žinduolis. Yra viena lytis, kuri gamina kiaušinėlius, turi dvi X chromosomas. Ji vadinama moteriška. Kita lytis gamina spermatozoidus, turi X ir Y chromosomas. Ji vadinama vyriška. Kai kiaušinėlis susijungia su spermatozoidu, gimsta nauja būtybė“, – aiškina profesorė[1].
Reaguodama į dar 2017 m. Vokietijos Federalinio konstitucinio teismas nusprendį, kad be moteriškos ir vyriškos lyties turi būti ir trečiasis įrašas – „interseksualas“, mokslininkė ragina atkreipti dėmesį į biologiją.
„Interseksualumą lemia labai reti nukrypimai, pavyzdžiui, chromosomų rinkinyje. Tačiau interseksualūs žmonės taip pat turi abiejų lyčių požymių, jie nėra trečioji lytis“, – Vokietijos teismo sprendimą komentuoja mokslininkė.
C. Nusslein-Volhard nuomone, net ir transseksualus asmuo, svajojantis apie lyties keitimo procedūrą, galutinai to padaryti negali, nes žmonės savo lytį išlaiko visą gyvenimą.
„Žinoma, hormonų pagalba galima pasiekti, kad, pavyzdžiui, testosteroną vartojanti mergaitė įgytų žemą balsą ir užsiaugintų barzdą. Tačiau nuo to mergaitei neaugs sėklidės, nebus gaminama sperma. O biologiniai vyrai negamina kiaušinėlių, net ir su hormonų pagalba, jie taip pat negali pagimdyti vaikų. Problema kyla tada, kai atliekamos negrįžtamos intervencijos. Su operacijomis. Tačiau hormonai taip pat prideda į organizmą kažką, kas ten neturėtų būti. Hormonai organizme sukelia labai daug – įvairiais lygmenimis, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Manau, kad nepaprastai drąsu juos skirti ir vartoti nuolat. Ilgainiui organizmas negali gerai su tuo susitvarkyti. Kiekvienas vartojamas hormonas turi šalutinį poveikį. Hormonų vartojimas iš esmės yra pavojingas“, – teigia C. Nusslein-Volhard.
Vis dėlto, ekspertė pripažįsta, kad lytinė tapatybė gali būti pakeista dėl to, kaip asmuo jaučiasi, dėl įvairių socialinių ir psichologinių aplinkybių, tačiau svarbu suvokti, kad tai nebus biologinės lyties pokytis.
„Be abejo, egzistuoja įvairios lytys, socialinės lytys, o biologinė lytis yra tik moteriška arba vyriška.“
Vokietija lyčių klausimu žengia ypač progresyviu keliu
Jau keletą metų Vokietijoje ypač aktyviai diskutuojama lytiškumo, lyties suvokimo ir transseksualių asmenų teisių temomis. Praėjusią vasarą šalyje buvo pristatytas ir didelio ažiotažo sulaukęs įstatymo projektas, kuriuo transseksualams būtų suteikiamos galimybės lengviau pasikeisti vardą ir lytį.
Ilgus metus Vokietijoje prieš išduodant naujus asmens tapatybės dokumentus reikalauta, kad specialistai, paprastai psichologai, pateiktų ekspertų ataskaitas. Ataskaitose būtų patvirtinta tikimybė, kad pareiškėjas nenorės grįžti prie savo ankstesnės teisinės lyties.
Vis dėlto, kai kurie asmenys teigė, kad, norėdami gauti reikiamas ataskaitas, jie turėjo atskleisti nereikšmingas savo vaikystės ir seksualinės praeities detales ir net atlikti fizinius tyrimus. Dėl emocinių ir finansinių sąnaudų, susijusių su šiomis ekspertizėmis, daugeliui žmonių nauji asmens tapatybės dokumentai buvo nepasiekiami, todėl dabar šio proceso siekiama atsisakyti[2].
Kita vertus, daugybė Vokietijoje priimamų ypač liberalių įstatymų lyties konstrukto klausimu kelia didžiules aistras visuomenėje. Prieš keletą metų šalyje net buvo kilęs skandalas, kai valdžia įstatymais siekė vokiečių kalbą padaryti neutralią lyties atžvilgiu. Tuomet grupė vokiečių rašytojų, komikų ir akademikų ragino kovoti su tokiu „absurdu“[3].
Dortmunde įsikūrusios Vokiečių kalbos asociacijos paskelbtame atvirame laiške, kuris buvo paviešintas prieš pat Tarptautinę moters dieną teigta, kad būtina atremti raginimus naudoti daugiau lyčiai neutralių bendrinių daiktavardžių. Jame taip pat teigta, kad lyties skirstymas į bendrinius daiktavardžius vokiečių kalboje yra pernelyg savavališkas.
