Krizė jau čia: pasaulio ekonomistai bei verslininkai skambina pavojaus varpais

2023 m. recesijos išvengti gali ir nepavykti

2023 m. jau beveik įpusėjus, ekspertai vis rečiau kalba apie pozityvias globalios ekonomikos prognozes ir visuomenei bei verslui siunčia perspėjimo signalus. 

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) vyriausiųjų ekonomistų įžvalgomis,2023 m. įvyks pasaulinė recesija, o globalią ekonomiką neigiamai veiks tiek geopolitinė įtampa, tiek ir JAV bei Europoje beatodairiškai griežtinama pinigų politika.

Šveicarijoje, Davose susitikusių vyriausiųjų WEF ekonomistų trečdalis teigia, kad šiais metais neišvengsime recesijos, o dar 18 proc. mano, kad recesija yra labai tikėtina – daugiau nei dvigubai daugiau nei ankstesnėje apklausoje, atliktoje 2022 m. rugsėjį^[1].

Visi vyriausieji WEF ekonomistai teigia manantys, kad pasaulio ekonomika šiais metais augs labai menkai: net 91 proc. apklaustųjų tikisi silpno arba labai silpno ekonomikos augimo JAV.

Kalbant apie infliaciją, vyriausieji WEF ekonomistai pastebi, kad skirtinguose pasaulio regionuose infliacija ir toliau labai skirsis: pavyzdžiui, infliacija Kinijoje siekia vos 5 proc., o Europoje bendrai – 57 proc.

Remiantis ekonomistų prognozėmis,2023 m. verslo aktyvumas bus menkas: verslas pastebės akivaizdų paklausos sumažėjimą, o skolinimosi išlaidos augs.

Atsižvelgiant į tai, dėl to 60 proc. ekonomistų mano, kad didės gamybos sąnaudos, o 86 proc. įmonių mažins savo veiklos išlaidas, dar 78 proc. atleis darbuotojus, 77 proc. optimizuos tiekimo grandines.

Žvelgiant į bendrą globalią ekonominę situaciją WEF ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika ir toliau kabės ant plauko. 100 proc. respondentų mano, kad ekonominiai pokyčiai greičiausiai atsilieps prekybai, investicijoms, darbo jėgos ir technologijų srautams, todėl verslui ir eiliniams piliečiams kils daugybė iššūkių.

Optimizmo nedaug: TVF ir Pasaulio bankas pateikia dar liūdnesnes prognozes

Ne tik WEF nemato daug pozityvių ženklų žvelgiant į globalią ekonomiką. Praėjusį mėnesį Vašingtone įvyko Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimai, kuriuose ekonomistai pareiškė, kad recesija iš tiesų artėja, o ekonomikos augimas lėtės^[2].

Balandžio mėnesį pristatytoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad šiais metais pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas nesieks net 2 proc., o 2024 m. padidės iki 3 proc., bet 2030 m. vėl susilpnės iki 2,2 proc.

Ekonomistų teigimu, dabartinis pinigų politikos griežtinimas kiek sulėtino infliaciją, tačiau kartu paskatino palūkanų normų rizikos šoką.

Ekspertai mano, kad jei pasaulyje ir toliau nebus daugiašalio bendradarbiavimo ir pasaulinio fiskalinės ir pinigų politikos koordinavimo, globali ekonomika gali patekti į recesiją, kuri greičiausiai sukels dar daugiau skolų ir finansų krizių.

Tuo tarpu JAV didžiųjų kompanijų apklausos duomenys taip pat rodo, kad didelė dalis direktorių mano, kad ateinančius 12-18 mėnesių JAV bus recesijoje. Tiesa, jų prognozėmis, recesija bus trumpa ir nedidelė, o jos poveikis pasauliui bus ribotas

Finansų analitikai teigia, kad dabartinė padėtis primena 1930-ųjų metų pasaulinį nuosmukį, kuris taip pat paskatino didesnes karines išlaidas ir sudarė sąlygas Antrajam pasauliniam karui. 

Didžiausios Europos ekonominės galybės Vokietijos ekonomika stovi vietoje

Vertinant situaciją Europoje, specialistai pirmiausia žvelgia į didžiausią žemyno ekonomiką Vokietiją. Tačiau čia daug pozityvo taip pat nėra. Pirmąjį ketvirtį Vokietijos ekonomika neaugo, produkcijos apimtis nepakito ir liko ankstesnio ketvirčio lygio^[3], nors ekonomistai vidutiniškai tikėjosi 0,2 proc. nedidelio augimo.

Nerimą kelia ir tai, kad jau kuris laikas kalbama apie tai, kad Vokietijos ekonomikos produkcija mažėja du ketvirčius iš eilės ir kol kas dar nėra aišku, ar 2023 m. šalies ekonomika dar nesumažės.

Skelbiama, kad geresniems Vokietijos ekonomikos rodikliams pirmąjį ketvirtį trukdė sumažėjusios vartotojų išlaidos: dėl didelės infliacijos sumažėjusi perkamoji galia pastaruoju metu gerokai prislopino vartotojų pirkimo pajėgumus.

Vokietijos ekonominių tyrimų institutas (DIW) tikisi, kad šį ketvirtį šalies ekonomika pagaliau įgaus pagreitį. Viliamasi, kad prie augimo turėtų prisidėti didėjanti pramonės gamyba. Tačiau ir čia nėra daug vilčių: kai kurie ekonomistai skatina atsargiai žvelgti į ekonominę padėtį ir perspėja, kad Vokietijoje gali sulėtėti investicijos ir statybos.

V. Janulevičius perspėja, kad sunkiausias ekonominis periodas laukia lapkričio mėnesį

Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie pasaulinę recesiją ir jos poveikį Lietuvai.

Jo teigimu, dabar visi matome, kad pramonės produkcija mažėja, didėja nedarbo lygis, vartojimas mažėja: tai yra trys esminiai recesijos ženklai.

V. Janulevičiaus teigimu, euro zonos ketvirtinis sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas nuo gegužės mėnesio keičia kryptį mažėjimo kryptimi, o būtent šis rodiklis yra vienas labiausiai atspindinčių eurozonos ekonomikos augimo tendencijas^[4].

Įvertinus visa tai, V. Janulevičius numato, kad sunkiausias laikotarpis Lietuvai gali būti šių metų lapkričio mėnesio, o sunkmetis gali tęstis iki kitų metų sausio mėnesio.

Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentas taip pat pabrėžia, kad šioje įtemptoje ekonominėje situacijoje dar yra gelbėjimosi priemonių. Jo teigimu, ekonomikai padėti galėtų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės ir RRF finansinės priemonės.

Vis tik, V. Janulevičius akcentuoja, kad Lietuvoje, priklausys nuo mūsų šalies politikos stabilumo.

„Verslas ir ekonomika nelaukia, ir pačiu nepalankiausiu metu vykstanti politinė krizė tik dar vienas papildomas iššūkis ir taip pastarųjų trejų metų iškankintai šalies visuomenei,“ – sako jis.