Šalies keliuose – KET pokyčiai ir nauji ženklai
Netrukus pagal naujausius kelių eismo taisyklių (KET) pokyčius, kurie turėtų įsigalioti jau nuo lapkričio 1 d., vairuotojai turės prisitaikyti prie permainų.
Viena jų, susijusių su ištisinės juostos kirtimu. Šią taisyklę siūloma pakeisti taip, kad ištisines linijas ar nukreipimo saleles būtų galima kirsti tada, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl kliūties važiuojamojoje dalyje[1].
Įsigaliojus šiems pakeitimams bus reikalaujama, kad apvažiuojant arba lenkiant eismo dalyvius, būtų paliekamas ne mažesnis kaip 1 m šoninis atstumas, kai važiuojama iki 50 km/h, ir bent 1,5 m šoninis atstumas, kai greitis didesnis kaip 50 km/h.
Kitas naujas KET pakeitimas draus sustoti ir stovėti kelio iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena važiavimo kryptimi ruože, kuriame nustatytas važiavimo greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu, arba sustojimą maršrutinio transporto stotelėse.
Daugiau permainų bus susieta su kelio ženklais. Kadangi kitais metais miestuose įsigalios mažos taršos zonos, jos bus pradedamos žymėti naujais, specialiais ženklais.
Nauju ženklu bus apibrėžiama konkretaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta teritorija, kurios visuose keliuose už kelio ženklo ribojamas arba visiškai draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą.
Keisis ir informavimas apie greičio matuoklius. Jei iki šiol ženklai įspėjo, kad kelio atkarpoje gali būti tikrinamas transporto priemonių greitis, įsigaliojus ministerijos pakeitimams, vienas ženklas informuos, kad tikrinami visi pažeidimai, išskyrus greitį, o kitas – ir greitį.
Pirmasis kelio ženklas naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) automatiniai prietaisai, fiksuojantys kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus.
Antrasis kelio ženklas naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) automatiniai prietaisai, fiksuojantys nustatyto greičio režimo ir, esant techninėms galimybėms, kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Netrukus įsigalios sezoniniai KET pokyčiai
Jau netrukus, po mažiau nei kelių mėnesių, Lietuvoje įsigalios ir sezoniniai KET pokyčiai. Primename, kad pagal KET, nuo lapkričio 1 dienos automagistralėse galima važiuoti iki 100 km/val. greičiu, greitkeliuose – 90 km/val., keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val., o vieškeliuose – maksimaliu 70 km/val[2].
Vairuotojams verta atsiminti, kad šis KET reikalavimas galios iki kovo 31 dienos. Nuo balandžio galios vasaros sezono taisyklės, kai automagistralėse, kaip ir dabar, bus leidžiamas 130 km/h greitis.
Be to, nuo lapkričio 1 dienos taip pat leidžiama naudoti dygliuotas padangas. Naudojant jas bus būtina prisiklijuoti skiriamąjį ženklą. Vėliau keliuose bus draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis. Šis ribojimas galios iki kovo pabaigos.
Mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams ir priekaboms toks draudimas įsigalios vasario mėnesį ir tęsis iki vasario pabaigos.
Primename, kad eksploatuojant netinkamas padangas gali grėsti bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Dažniausi KET pažeidimai – greičio viršijimas
Lietuvoje dalis vairuotojų vis dar yra linkę pažeisti KET. Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. Viršijus greitį, pirmiausia gręsia baudos, tačiau taip pat gali grėsti ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas[3].
Važiavimas neprisisegus saugos diržo irgi yra opi problema, į kurią kai kurie vairuotojai, deja, bet dažniausiai dar nežiūri rimtai. Analogiška situacija pastebima kalbant apie važiavimą per raudoną šviesoforo signalą, tačiau tai jau gali būti rimtesnis ir dar pavojingesnis KET pažeidimas, keliantis pavojų vairuotojui, keleiviams bei kitiems eismo dalyviams.
Kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant taip pat yra vienas iš dažnesnių KET nusižengimų, kaip ir važiavimas transporto priemone, kuri neatitinka techninių apžiūros reikalavimų. Žinoma, kad važiavimas neblaiviam yra vienas pavojingiausių nusižengimų kelyje, kurio pasekmės gali būti tragiškos.
O kelerių pastarųjų metų eismo įvykių statistikos duomenys rodo, kad žūčių keliuose skaičius auga. 2023 m. įvyko vos keliais eismo įvykiais daugiau, sužeistųjų skaičius šiek tiek mažesnis, tačiau, palyginti su 2022 m., žuvo apie 30 proc. daugiau asmenų.
Yra pastebima, kad pavojingiausia eismo dalyviams diena – penktadienis: įvyko 492 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.
Iš viso per 2023 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m., tačiau palyginti su 2022 m., žuvusiųjų skaičius pernai išaugo daugiau kaip 30 proc., o palyginti su 2021 m. – 9 proc. Pastaruosius šešerius metus vidutiniškai įvyksta apie 2 900 įskaitinių eismo įvykių[4].
