N. Patruševas sako, kad Vakarai žaidžia su branduolinio ginklo panaudojimo rizika
Pasaulinio saugumo srityje didėja įtampa, o Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas apkaltino Jungtines Valstijas destabilizuojančiais veiksmais, kurie kelia branduolinio konflikto pavojų ir kenkia Europos ekonomikai.
Neseniai paskelbtame pareiškime N. Patruševas teigė, kad JAV ir kitų šalių užsienio politika ne tik kenkia pasauliniam saugumui, bet ir stumia pasaulį link galimai katastrofiško branduolinio, cheminio ir biologinio karo. Savo kalboje Maskvoje N. Patruševas išvardijo įvairius priekaištus Jungtinėms Valstijoms[1].
Jis teigė, kad Amerika kursto neramumus visoje Eurazijoje, griauna tarptautines ginklų kontrolės normas, Ukrainoje vykdo biologinius eksperimentus ir artina pasaulį prie branduolinio konflikto. Jis apibūdino pasaulinio saugumo pablogėjimą kaip tiesioginį, jo nuomone, neatsakingo JAV užsienio politikos požiūrio rezultatą.
N. Patruševas toliau kaltino JAV kurstant konfliktą Izraelyje, taip pat skatinant terorizmą, prekybą narkotikais ir tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Remiantis Rusijos valstybinės naujienų tarnybos pranešimais, jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo panaudojimo rizikos.
Auga biologinių ir cheminių ginklų panaudojimo gresmė: kaltinama JAV
Nepaisant aktyvaus Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte, Patruševas kaltę dėl to suverčia Jungtinėms Valstijoms. Jis teigė, kad Amerikos parama Ukrainai – tiek ginklais, tiek politine parama – tik eskalavo konfliktą. Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pakartojo šias mintis, kritikuodamas, jo nuomone, Amerikos veidmainystę sprendžiant karo Ukrainoje klausimus.
S. Lavrovas apkaltino JAV raginant Europos šalis nebepirkti rusiškos naftos ir dujų, tačiau toliau perkant rusišką uraną branduolinei energetikai. S. Lavrovas taip pat teigė, kad JAV Europos sąskaita skatina savo ekonominius interesus. Jis teigė, kad JAV verčia Europos Sąjungą pirkti brangias amerikietiškas suskystintas gamtines dujas ir daro įtaką Europos bendrovėms, kad jos dėl mažesnių kapitalo sąnaudų perkeltų veiklą į užsienį.
Pasak pranešimų, JAV bendrovės kasmet išleidžia apie 1 mlrd. dolerių sodrintam uranui iš Rusijos, kuri gali gaminti šį kurą pigiau nei Vakarų konkurentai. Ši kritika pasigirdo neseniai Rusijai pasitraukus iš svarbiausių tarptautinių ginklų kontrolės sutarčių.
Prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija pasitraukė iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ir sustabdė šalies dalyvavimą Naujojoje START sutartyje su JAV, kuria ribojama karinė puolamoji ginkluotė. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas išreiškė susirūpinimą dėl šių žingsnių ir pavadino juos nerimą keliančiais žingsniais, didinančiais branduolinę riziką ir įtampą.
Šie įvykiai atspindi didėjantį tarptautinių santykių skilimą, kai Rusija dabartiniame pasaulinio saugumo scenarijuje pozicionuoja JAV kaip pagrindinį priešininką. Ši situacija išryškina pasaulinio stabilumo palaikymo sudėtingumą ir iššūkius ir pabrėžia diplomatinio dalyvavimo svarbą sprendžiant šiuos svarbius klausimus.
Rusija teigia, kad Ukraina užpuolė Rusijos branduolinių ginklų jėgaines
Nikolajus Patruševas, aukštas Rusijos pareigūnas ir artimas prezidento Vladimiro Putino bendražygis, neseniai išreiškė didelį susirūpinimą dėl, jo nuomone, destruktyvios Jungtinių Valstijų užsienio politikos. Pasak N. Patruševo, ši politika didina branduolinio, cheminio ir biologinio karo pavojų dabartiniame pasaulyje.
Agresyvūs Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėn. sukėlė rimtą diplomatinį susipriešinimą su Vakarų valstybėmis ir tapo intensyviausia priešprieša nuo 1962 m. Kubos raketų krizės. Dėl šios konfrontacijos taip pat žlugo daugelis po Šaltojo karo veikusių ginklų kontrolės sistemų.
Vakarų šalys Rusijos veiksmus Ukrainoje vertina kaip imperialistinį žemės užgrobimą, tačiau Kremlius prieštarauja tokiam pasakojimui, tvirtindamas, kad šis konfliktas yra didesnės kovos su nykstančiais Vakarais, kuriuos jis kaltina pasaulinio chaoso įtvirtinimu siekiant išlaikyti savo hegemoniją, dalis.
Savo kreipimesi į kolegas iš posovietinių respublikų Patruševas pareiškė, kad pasaulinė saugumo aplinka blogėja pirmiausia dėl Jungtinių Valstijų politikos. Jis atkreipė dėmesį į tarptautinių ginklų kontrolės režimų silpnėjimą ir cheminių, branduolinių ginklų panaudojimą. Tačiau jis nepateikė konkrečių pavyzdžių, kur tokie ginklai gali būti panaudoti[2].
Buvęs KGB karininkas Patruševas yra V. Putino sąjungininkas nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Todėl jo komentarai atspindi Kremliaus aukšto lygio strateginio mąstymo įžvalgas. Šios pastabos buvo išsakytos po JAV kritikos dėl Rusijos sprendimo pasitraukti iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties – svarbaus saugumo susitarimo, sudaryto po Šaltojo karo. JAV šį žingsnį interpretavo kaip rodantį Maskvos apatiją ginklų kontrolės atžvilgiu. JAV taip pat buvo susirūpinta dėl galimybės, kad Rusija gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje; šią idėją V. Putinas sumenkino.
N. Patruševas vadinamas Putino sakalu, kuris įgavo daugiau drąsos reikštis
Karas Ukrainoje sustiprino Kremliaus šalininkų, tokių kaip N. Patruševas įtaką. Patruševo, kaip Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus, pareigos leidžia jam būti šalies užsienio ir saugumo politikos sprendimų priėmimo proceso centre. Jis priklauso Kremliaus frakcijai, kuri Sovietų Sąjungos iširimą laiko katastrofa ir mano, kad JAV daro žalingą įtaką pasauliui. Patruševo naratyve Vakarų valstybės, ypač anglosaksai ir kolektyviniai Vakarai, vaizduojamos kaip prarandančios pasaulinę įtaką ir bandančios destabilizuoti nepriklausomą politiką vykdančias šalis.
Priešingai, JAV suvokia Kiniją kaip savo pagrindinę konkurentę, o Rusiją – kaip didžiausią grėsmę keliančią nacionalinę valstybę. JAV prezidentas Joe Biden kalbėjo apie vykstančią egzistencinę kovą tarp demokratijų ir autokratijų, kuri lems dabartinį šimtmetį. Tuo tarpu Patruševas kaltina Vakarus rengiant Ukrainą karui prieš Rusiją ir įtaria Ukrainos bandymus atakuoti Rusijos branduolinės energetikos objektus[3].
Vienas iš tokių Patruševo minimų incidentų susijęs su Ukrainos bepiločiu orlaiviu (UAV), smogusiu į branduolinių atliekų saugyklą Kursko atominėje elektrinėje. Šie teiginiai, kurie buvo transliuojami per valstybinę televiziją, nebuvo nepriklausomai patikrinti ir neturi konkrečių patvirtinančių įrodymų. Pranešimų žiniasklaidoje pateikimo metu Ukraina į šiuos kaltinimus neatsakė.
Ši aštrėjanti retorika ir priešingi Rusijos bei Vakarų valstybių požiūriai pabrėžia dabartinių tarptautinių santykių sudėtingumą ir įtampą. Ši padėtis išryškina iššūkius, susijusius su pasaulinio stabilumo ir saugumo palaikymu esant skirtingiems geopolitiniams interesams ir naratyvams.
