Žmonijos laukia dideli pokyčiai
Mūsų laukia kitokia ateitis nei daugelis dabar galime įsivaizduoti. Moderniuose miestuose gyvensime it svečiai: niekas neturės nuosavybės, dalinsimės savo namais ar darbo erdve ir užkandžiausime tvariu maistu, pavyzdžiui, skėriais.
Ir purtytis vien nuo minties apie vabzdžių valgymą nereikėtų – šis reiškinys žinomas jau senų seniai ir turi savo pavadinimą – entomofagija. Entomofagija – tai vabzdžių valgymas. Žmonės jau tūkstančius metų renka vabzdžius maistui, tačiau pastaraisiais metais ši mitybos forma sulaukia ypač daug dėmesio.
Jei Vakaruose entomofagija buvo laikoma barbariška atgyvena, o vabzdžiai prie maisto produktų buvo priskiriami tik su didžiuliu pasibjaurėjimu, jau netolimoje ateityje tai gali tapti nauja madinga mitybos tendencija ir norma[1].
Juk pastaruoju metu vis dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto trūkumą ir augančią žmonių populiaciją. Mokslininkai ima kalbėti apie tai, kad vabzdžius galima laikyti būsimu mūsų planetos išsigelbėjimu.
Netolimoje ateityje mityba, paremta vabzdžiais, gali tapti visiems įprastu dalyku. Be to, toks gyvenimo būdas puikiai derėtų plėtojant savimi apsirūpinančių ateities miestų konceptą.
Vabzdžiai vis dažniau įtraukiami į mitybos racioną
Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) jau daugelį metų deda pastangas populiarinti entomofagiją kaip sveiką, tvarią ir aplinką tausojančią mitybos praktiką.
Galbūt dėl to vis daugiau žmonių išdrįsta išbandyti vabzdžių patiekalus ar įvairius užkandžius su jais. Be to, kasdien ir patys sužinome vis daugiau. Pavyzdžiui, neseniai mokslininkai nustatė daugiau kaip 2 000 valgomų vabzdžių rūšių.
Jei atsikratytume mąstymo, kad vabzdžiai yra šlykštu, galėtume suvokti, kad tai yra maistingas energijos šaltinis, kurį galima auginti tvariau nei įprastus gyvulius.
Vabzdžiai turi daug riebalų, baltymų ir maistinių medžiagų. Žinoma, tai priklauso nuo rūšies ir gyvavimo ciklo stadijos, tačiau baltymų kiekis vabzdžiuose dažnai sudaro 40–60 proc. Vabzdžiai taip pat teikia visas žmogaus mitybai būtinas aminorūgštis.
Pavyzdžiui, suaugusių vikšrų sudėtyje yra 65 proc. baltymų: t. y. daugiau nei jautienoje (23 proc.) ir tofu (8 proc.).
Vabzdžiai taip pat turi daug mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, vario, geležies ir magnio. Todėl nenuostabu, kad vabzdžius šiandien žmonės vartoja daugelyje pasaulio regionų[2].
Vabzdžiai vertingi ir dėl aplinkosauginių sumetimų
Vertinant iš aplinkosauginės perspektyvos ir lyginant su kitais maisto produktais, ypač įprastiniais gyvulinės kilmės, mokslininkai teigia, kad vabzdžių galima suvalgyti daugiau.
Pavyzdžiui, vidutiniškai suvalgoma tik 45 proc. galvijo ir 55 proc. vištos. Kalbant apie vabzdžius, galima suvalgyti visą lervą ir 80 proc. suaugusio vikšro.
Kita sritis, kurioje vabzdžiai gali būti vertingi, yra maisto ar pašarų gyvūnams gamyba iš šalutinių maisto produktų ar maisto atliekų. Žinoma, čia reikia budrumo. Šeriant vabzdžius ekologiškais šalutiniais produktais reikia kruopštaus valdymo, kad būtų išvengta cheminio ir mikrobinio užterštumo rizikos.
Kelios vabzdžių rūšys gali virškinti tam tikrus teršalus, tačiau gali susidaryti kenksminga bioakumuliacija. Todėl Europoje mėšlą ir viešojo maitinimo įstaigų atliekas draudžiama naudoti kaip pašarą auginamiems vabzdžiams.
Vakarų pasaulyje vabzdžiais šlykštimasi, Rytų – jie tikras delikatesas
Nors vabzdžių valgymas paplitęs daugelyje pasaulio regionų, Vakarų kultūrose jis dažniau sutinkamas su pasibjaurėjimu.
Taip, pastaraisiais metais valgomųjų vabzdžių rinka Europoje ir Amerikoje auga. Vis tik, vos 10,3 proc. europiečių teigia, kad mėsą norėtų pakeisti vabzdžiais.
Suprantama, mūsų požiūris į tinkamus ir priimtinus maisto produktus keičiasi. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pomidorai daugiau kaip 200 metų buvo laikomi nuodingais ir atmetami.
Omarų, kurie dabar yra brangus delikatesas, anksčiau JAV buvo tiek daug, kad jais buvo vaišinami darbininkai ir kaliniai, jie buvo naudojami kaip trąšos ir žuvų masalas.
Galima tik numanyti, kad vabzdžių valgymas Europoje ir JAV ilgainiui taip pat gali tapti įprastu. Vabzdžių naudojimas tokiuose produktuose kaip miltai gali padidinti jų priimtinumą[3].
Daug ką lemia ir mados bei tendencijos. Tikėtina, kad žmonės ryžtingiau išbandytų vabzdžius, jeigu apie tokią mitybą imtų kalbėti jų draugai, šeimos nariai ar net mėgstami nuomonės formuotojai.
O taip tikrai gali nutikti. Jei manote, kad valgyti vabzdžius yra šlykštu, priklausote kultūrinei mažumai. Visais laikais žmonės mėgo vabzdžius kaip maistą. Daugelyje kultūrų taip yra ir šiandien.
Senovės romėnai ir graikai valgė vabzdžius: I a. romėnų mokslininkas Plinijus, veikalo „Historia Naturalis“ autorius, rašė, kad romėnų aristokratai mėgo valgyti miltuose ir vyne užaugintas vabalų lervas. IV a. graikų filosofas ir mokslininkas Aristotelis savo veikaluose aprašė cikadų valgymą.
Senajame Testamente krikščionys ir žydai buvo raginami valgyti skėrius, vabalus ir žiogus. Sakoma, kad šventasis Jonas Krikštytojas, gyvendamas dykumoje, išgyveno būtent valgydamas skėrius ir medų[4].
Šiandien daugelyje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos kultūrų vabalai tebėra tradicinis maistas. Pietų Afrikoje vabzdžiai valgomi su kukurūzų miltų koše. Japonijos gurmanai gardžiuojasi vandens musių lervomis, troškintomis cukruje ir sojų padaže.
Naujojoje Gvinėjoje ir Australijos aborigenų kraštuose gardžiuojamasi drugiais. Lotynų Amerikoje tradiciniuose patiekaluose vyrauja cikados, ugnyje kepti tarantulai ir skruzdėlės.
Vabzdžių vartojimo maistui pavyzdį rodo net karališkieji asmenys
Žinoma, JAV ir Europoje vabzdžių valgymas vis dar yra retas. Mes turime apie 200–300 pagrindinių maisto produktų, o naujų maisto produktų bandymas visada yra kontraversiška ir net jautri tema.
Tiesa, tai jau kinta, o vabzdžių vartojimo maistui pavyzdį rodo net karališkieji asmenys. Danijos kronprincas Frederikas neseniai paragavo sausainio, pagaminto iš vikšrų. Taip jis norėjo parodyti teigiamą pavyzdį, kuris padėtų kovoti su klimato kaita ir maisto trūkumu.
Sausainis su džiovintų vikšrų priedais buvo vienas iš kelių ekologiškų maisto sprendimų, pristatytų Piliečių tvarumo aukščiausiojo lygio susitikimo sesijoje[5]. Saldumyną pagamino Estijos bendrovė „BugBox“, kuri kuria technologijas, skirtas tvariai auginti vabzdžius alternatyviems baltymams gaminti.
Maisto trūkumo problema kelia galvos skausmą
Iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius turėtų viršyti devynis milijardus. Ekspertai teigia, kad norint užtikrinti tvarią ateitį, reikia keisti mitybą, o vabzdžiai galėtų atlikti svarbų vaidmenį[6].
Pasaulinės problemos, tokios kaip klimato kaita, didėjanti urbanizacija ir nepakankamas maisto grandinių tiekimas paskatino kurti naujoviškus maisto gamybos ir auginimo mieste metodus, pavyzdžiui, šiltnamius ant stogo, vertikalias fermas, taip pat valgomųjų vabzdžių ar mikrodumblių auginimo vietas[7].
Dabar, regis, svarbiausia tampa asmenų edukacija. Be to, svarbu išsiaiškinti mitybos vabzdžiais šalutinius poveikius, suvokti teisinius suvaržymus pačioje produkcijoje. Šiuo metu būtent netinkamos reguliavimo sistemos atgraso investuotojus labiau išnaudoti vabzdžius maisto produkcijoje.
Mūsų laukia ne tik nauji mitybos būdai, bet ir nauji miestai
Netolimoje ateityje pasikeis ne tik tai, kaip mes maitinamės, bet ir tai, kaip gyvensime. Ekspertai vis dažniau kalba apie savimi apsirūpinančius, išmanius miestus.
Tokio miesto idėja plėtota dar 2016 m. „Forbes“ ir Pasaulio ekonomikos forumo parengtame straipsnyje pavadinimu „Sveiki atvykę į 2030 m.: man niekas nepriklauso, neturiu privatumo ir gyvenimas dar niekada nebuvo geresnis“[8].
Čia kalbama apie tai, kad miestai taps bendromis erdvėmis, kuriuose niekam niekas nebepriklausys. Asmenys neturės automobilių, namų, prietaisų, rūbų. Čia nebus mokoma nuoma, nes visi bus laisvi naudotis kažkieno kito erdve. Svetainė galės tapti kažkieno konferencijų sale, darbo kambarys – virtuve ir pan.
Bus įprasta, kad kiekvienas žmogaus žingsnis – sekamas, visi bus registruojami. Nors teigiama, kad tokia ateitis bus žymiai geresnė nei tai, ką matome šiandien, toks gyvenimas kol kas atrodo žymiai labiau bauginančiai nei idėja paragauti vabzdžių.
