Žmonių skonis modernėja
Vėlinės ir Visų Šventųjų diena – tai vienintelės metų šventės, pritraukiančios gausybę žmonių į amžinojo poilsio vietas. Artimųjų kapus lankantys žmonės tradiciškai puošia juos gėlėmis, dega žvakes. Lietuvoje per mėnesį iki Vėlinių prekybos centruose nuperkama daugiau nei pusė visų metų kiekio – kone puspenkto milijono žvakių. Tačiau po mirusiųjų pagerbimo švenčių stiklo ir suvytusių gėlių atliekos vos sutelpa į tam skirtus konteinerius. Taigi kokios vyrauja mados, kaip artimųjų kapus puošia ir kiek pinigų tam išleidžia lietuviai?
Kapų tvarkymu užsiimančios įmonės „Tyli kalva“ vadovas Andrius Žykovas teigė, kad pastaruoju metu žmonių skonis modernėja visose srityse, todėl ši tendencija atsispindi ir tada, kai kalbame apie kapavietes.
„Daugėja žmonių, kurie nori susikurti unikalų kapą, kuris atspindėtų jo artimo žmogaus asmenybę. Šiandien galima pamatyti įvairių meninių interpretacijų, kurios yra labai modernios, unikalios.
Kiti renkasi minimalizmą: neapkrautą ir aiškių formų bei tekstūrų kapavietę. Būtent tokia šiomis dienomis yra itin madinga“, – pasakojo A. Žykovas.
Kapinėse populiarios ir 3D mados
Didėjant emigracijai, vis daugiau žmonių kapavietes stengiasi įrengti praktiškai.
„Tokiu atveju geriausias pasirinkimas yra granito plokštės. Pastebime, kad žmonės vis dažniau renkasi ne tik raudoną ir juodą spalvą. Dažnėja kapų su itin madingu brazilišku akmeniu arba, vadinamuoju mėlynuoju perlu”, – teigė pašnekovas.
Pastebima, kad įrengiant kapavietes vyrauja tam tikros mados. Neseniai buvo populiarūs vadinamieji 3D antkapiai. 3D kapų paminklus kuriantis lietuvis Darius Kondratavičius sakė, kad jo gaminami 3D antkapiai yra itin populiarūs Lietuvoje, o tokius paminklus renkasi tie, kurie nori mirusiems artimiesiems sukurti kažką naujo, išskirtinio, praktiško ir gražaus.
„Tokių antkapių priežiūra nereikalauja daug pastangų: apdulkėjusį antkapį reikia nuvalyti sausu būdu, po to papurkšti vandens arba langų valymo skysčio bei nubraukti specialia langų valymo gumine kempinėle. Valymas užtrunka iki 5 minučių“, – tikino D. Kondratavičius[1].
Svarbu nepamiršti pagarbos mirusiems
Stereotipiškai Vėlinių gėlėmis laikomos chrizantemos. Jos atrodo dailiai ir ilgai išsilaiko. Taigi, kaip sako gėlininkai, pasirinkdami šias gėles papuošti kapams, tikrai neapsiriksime.
Tarp populiarių žydinčių gėlių yra ir kalijos. Jos taip pat įvairiaspalvės, elegantiškos gėlės ir nuskintos išsilaiko gana ilgai.
Ir chrizantemas, ir kalijas galima derinti, komponuoti su įvairiais spygliuočiais, kurie puikiai tinka bei suteikia žalumos net pačią niūriausią dieną.
Kapams puošti dažniausiai vis tik perkamos baltos gėlės. Mat balta spalva senojoje lietuvių tradicijoje simbolizuoja gedulą. Taigi, ant artimųjų kapų galime nešti baltas rožes, chrizantemas, gvazdikus ir kitas gėles.
Pastaruoju metu į madą ateina ir įvairiaspalviai viržiai. Jie pasodinti į žemės gruntą puikiai išsilaiko ir savo spalvas išsaugo per visą žiemą.
Dažnai ant kapų galime pamatyti ir ryškių, iš toli šviečiančių, įvairių spalvų dirbtinų gėlių.
Kiekvienas turime teisę rinktis, kokias galės nešti ant savo artimųjų kapų. Tačiau, kaip sako gėlininkai, svarbu tų puošmenų nepadauginti ir nepaversti kapų neskoningais gėlių darželiais. O svarbiausia, kad viskas būtų daroma iš širdies ir su pagarba mirusiesiems[2].
Po Vėlinių – tūkstančiai tonų atliekų
Visgi ekologai ir kapaviečių priežiūros specialistai siūlo puošti kapus taip, kad kuo mažiau kenktume gamtai. Ekologai skundžiasi, kad kapinių puošybos tradicijos Lietuvoje nugali tvarumo siekius.
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras skaičiuoja, kad jau prieš Vėlines spalio mėnesį atliekų kiekis išauga beveik dvigubai. Po Vėlinių ant kapų lieka vėjo, lietaus nuniokotų dirbtinių gėlių, milijonai stiklinių ar plastikinių žvakidžių, kurios tampa tūkstančiais tonų atliekų.
Taigi tvarumo šalininkai siūlo rinktis natūralias, sodinamas gėles ir degti minimalų žvakių kiekį.
„Siūlytume kapavietes puošti natūraliomis, sodinamomis gėlėmis ir tai daryti saikingai. Reiktų degti minimalų žvakių kiekį – nuo vienos šeimos užtektų vienos žvakės. Ir, žinoma, reiktų naudoti žvakes su daugkartinio keitimo dėklais. Svarbu dėmesys artimajam, o ne žvakių kiekis“, – sakė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Renata Utyrienė.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė akcentavo, kad didžioji dalis indelių nuo žvakių nėra perdirbami, nes riebalais (parafinu, vašku) užterštos antrinės žaliavos (stiklas, plastikas) netinka perdirbimui. Šios atliekos patenka į komunalinių atliekų srautą ir galiausiai atsiduria sąvartyne, kuriame lieka ilgam.
Todėl specialistė rekomendavo pirkti daugkartinio naudojimo žvakių gaubtus, kuriuose keičiama tik žvakė viduje. Mat taip sukuriama mažiau atliekų.
„Geriau kapų dekoravimui nenaudoti laikinų papuošimų – krepšelių, vainikų, plastikinių gėlių. Juos vėliau sudėtinga išardyti ir tinkamai išrūšiuoti atskirų dalių perdirbimui. Didžioji dalis kapinių puošybos atliekų patenka į komunalinį srautą“, – aiškino R. Šličienė.
Pakanka žvakutės ir natūralaus gėlės žiedo
Kad Vėlinių laikotarpiu pakanka žvakutės ir natūralaus gėlės žiedo mirusiojo pagerbimui, teigė ir kapų priežiūros specialistas bei kapaviečių priežiūros paslaugas teikiančios platformos priziuretikapai.lt įkūrėjas Paulius Paškevičius.
„Kapas neturi priminti išpuoselėtos oazės. Svarbiausia, kad kapavietė būtų tvarkinga – paminklas švarus ir nebūtų šiukšlių kapavietėje“, – kalbėjo P. Paškevičius.
Specialistas pastebi, kad po Vėlinių laikotarpio lieka daug nesutvarkytų ir žiemos sezonui neparuoštų kapaviečių.
„Artimieji, gyvenantys tolimesniuose Lietuvos miestuose ar užsienyje, neturi galimybės antrą kartą atvažiuoti į kapines ir paruošti mirusiojo artimo amžinojo poilsio vietos šaltajam laikotarpiui“, – sakė P. Paškevičius.
Kapų priežiūros specialistas teigė, kad nors lietuviai ir yra linkę sutvarkyti gretimo kaimyno kapą, tačiau ši tradicija baigia išnykti dėl laiko trūkumo, ir vis didėjančio gyvenimo tempo.
Likęs nesutvarkytas kapas, anot P. Paškevičius, tai – nepagarba mirusiajam bei žala gamtai.
Gyventojai, kuriems sudėtinga išrūšiuoti atliekas ar neturi galimybės sutvarkyti kapavietės prieš Vėlinių laikotarpį ar po jo, gali pasinaudoti populiarėjančiomis kapaviečių priežiūros paslaugomis.
Priziuretikapai.lt įkūrėjas P. Paškevičius sako, kad kapaviečių priežiūros specialistai gali atvykti į bet kurias Lietuvoje esančias kapines, uždegti žvakę už artimuosius bei padėti gėlės žiedą ant kapo visą Vėlinių laikotarpį[3].
Lietuviai iš lentynų šluoja žvakes
Žvakės – neatsiejamas šių dienų kapų puošybos atributas. Prekybos tinklas „Maxima” kapų žvakių asortimentą vienai svarbiausių progų Lietuvoje formuoja iš lietuvių gamintojų produkcijos.
„Maximos” korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad praėjusiais metais per mėnesį iki Vėlinių buvo parduota 4,4 milijonai kapų žvakių, o jos aktyviausiai perkamos likus savaitei iki Vėlinių, ypač paskutinėmis dienomis.
Šiais metais „Maximos” parduotuvėse kapų žvakių kainos svyruoja nuo 0,49 euro iki 11,99 eurų.
„Žvakių uždegimas ant artimųjų kapų yra ypatingai svarbus mirusiųjų pagerbimo švenčių ritualas. Stengiamės sumažinti kainų augimo naštą mūsų klientams, tad spalį, kai žmonės intensyviai ruošiasi Vėlinėms, taikome nuolaidas kapų priežiūros bei puošimo atributams ir, žinoma, žvakėms. Akcijų metu mūsų parduotuvėse pigiausiai kapų žvakę galima nusipirkti už 0,29 euro”, – teigė E. Dapkienė.
Mada turi tapti apsisprendimas rinktis tvariai
Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad žmonės dažniausiai renkasi nedideles žvakes su skaidriu gaubtu, tačiau paklausios išlieka ir raudonos spalvos indeliuose esančios žvakės. Dalis pirkėjų renkasi religiniais simboliais papuoštas žvakes. Populiarūs yra kapų žvakių įdėklai, kurie naudojami su anksčiau įsigytais daugkartiniais stiklo gaubtais – žmonėms tai padeda taupyti, o kartu yra tvaresnis sprendimas, sumažinantis atliekų kiekį.
„Apskritai kapų priežiūros ir puošimo Vėlinėms įpročiai yra nusistovėję ir daugelį metų praktiškai nekinta, o naujos mados susiję nebent su praktiškumu. Tai normalu nes Visų Šventųjų diena ir Vėlinės yra rimties dienos. Tačiau mada, kuria prasminga sekti šia proga – yra tvarumas. Mes, kaip prekybos tinklas, stengiamės įtraukti į asortimentą prekių, kurių gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, perdirbtos ar aplinkai draugiškesnės žaliavos”, – kalbėjo „Maximos” korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento direktorė[4].
Lietuvių neatbaido augančios kainos
Kapų priežiūros, įrengimo ir dizaino paslaugas jau ne vienerius metus teikia vilnietis Edvinas Genutis papasakojo, ką dažniau renkasi lietuviai bei kiek tautiečiams atsieina tokios paslaugos.
E. Genutis paslaugas teikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, retais atvejais vyksta į vietas, mažai nutolusias nuo miestų.
„Dažniausiai dirbame su nuolatiniais klientais, vienkartinių prašymų nelabai ir spėjame prisiimti, nes norime suteikti aukščiausią darbų kokybę, maksimaliai gražiai sutvarkyti kapelius“, – pasakojo E. Genutis.
Pasirodo, lietuvių neatbaido augančios kainos. Kapų priežiūros, įrengimo ir dizaino srityje dirbantis vyras teigė pastebintis aiškias kainų kilimo tendencijas – pabrango ir gėlės, ir žvakės, ir plokštės kapų dengimui.
„Didžiausios išlaidos susidaro kurui, nes kapinės yra išsimėčiusios po visą Vilnių, Kauną. Klaipėdoje kiek paprasčiau, nes dvejos kapinės tėra per visą miestą. Kainas, žinoma, turėjome kelti ir mes, bet labai nežymiai, tik, kad kompensuotume išlaidas. Bet, pavyzdžiui, gėles, už kiek nuperkame iš turgelio, už tiek klientams ir parduodame, neužsidedame antkainio“, – aiškino E. Genutis.
Vyras teigė, kad vien dėl išaugusių kuro kainų teko 5–10-čia eurų pakelti ir paslaugų kainas. Tad kiek dabar kainuoja paslaugos?
„Gali būti ir 20 eurų, jeigu tai labai paprastai ir lengvai sutvarkomas kapelis, pavyzdžiui, dengtas plokštėmis. Bet gali kainuoti ir iki 50–60 eurų. Jeigu labai sudėtingas kapas – apie 80 eurų. Sunku įvardinti kainą, nes kiekvieną kapą reikia individualiai vertinti – kiek reikės skirti laiko, kiek darbo padaryti, kokia aplinka jį supa – ar daug medžių, ar toli vanduo. Įvertinami visi šie aspektai“, – aiškino kapų priežiūros, įrengimo ir dizaino paslaugas teikiantis vilnietis[5].
