Nesutariama dėl įtraukiojo ugdymo – dalis politikų ragina neuždarinėti specializuotų mokyklų

Armonaitės teigimu, neintegravus žmonių su specialiaisiais poreikiais, vėliau bus sudėtingiau

Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai nesutaria, kaip geriausiai užtikrinti vaikų su specialiais poreikiais interesus. Kai kurie politikai mano, kad įtraukusis ugdymas yra pagrindinis būdas efektyviai integruoti žmones su negalia į visuomenę. Tačiau kiti teigia, jog mokyklos dar nėra pasirengusios šiam žingsniui, todėl siūlo palikti specialiąsias ugdymo įstaigas veikti.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad įtraukusis ugdymas yra būtinas mokyklose. Ji pažymėjo, jog nesugebėjus integruoti žmonių su specialiaisiais poreikiais ankstyvame amžiuje, tai reikės padaryti vėliau, o tai gali būti dar sudėtingiau.

„Kiekvienoje visuomenėje, valstybėje, matyt, yra kokie 5 proc. vaikų, kuriems reikia įtraukiojo ugdymo, kurie turi specialių poreikių, kuriems reikia daugiau dėmesio. Ir pagrindinis tokio ugdymo tikslas yra vis dar sukurti lygiavertes sąlygas vaikams dalyvauti švietimo sistemoje su visais, nes (...) paskui teks gyventi visiems kartu. Galima mokytis atskirose klasėse, mokyklose ir t.t., bet paskui iš naujo reikės mokytis gyventi kartu. Ir būtent dėl to įtraukusis ugdymas yra reikalingas“, – sakė A. Armonaitė.

„Švietimas bus geras ir kokybiškas tik tada, kai geriausiai seksis tam, kas yra sunkiausioje padėtyje. Taip suomiai matuoja savo švietimo kokybę. Dėl to įtraukusis ugdymas yra būtinybė“, – akcentavo ji.

Prieštaraujantieji teigia, esą mokyklos įtraukiam ugdymui nepasirengusios

Lietuvos regionų partijos lyderis Jonas Pinskus su „laisvietės“ išsakytomis mintimis nesutiko. Pasak jo, įtraukusis ugdymas neturėtų būti vykdomas, nes mokyklos jam nespėjo pasirengti.

„Kiekvieną gerą darbą blogai padarant galima sugadinti. Įtraukusis ugdymas – niekas neprieštarauja, kad jis būtų. Bet jis buvo neparuoštas, įmestas ir visos mokyklos susidūrė su labai daug problemų. Vien dėl to, kad nebuvo paruoštų padėjėjų mokytojams“, – teigia jis.

J. Pinskus nevengia dalintis ir praktiniais pavyzdžiais.

„Man žmona pasakoja tokį atvejį, kad autistas vaikas, kai ateiną į klasę, kurioje 21 vaikas, jam jau yra šokas. Ir kaip tas šokas pasireiškia – ar jis tampa labai užsidaręs, ar jis tampa labai aktyviu ir agresyviu. Tai kaip tą problemą spręsti?“, – svarstė J. Pinskus.

„Kai pakalbėjome su kitom mokyklom – tiesiog mokytoja paima tą vaiką ir išmeta į koridorių. Tai čia gerai tam vaikui? Gerai kitiems vaikams?“, – pridūrė šis.

Vis dėlto, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tokius kritiškus politiko pasvarstymus lygino su atgimstančiomis viduramžių jėgomis.

„Ateina diena X, kai reikia juos (žmones su specialiais poreikiais) integruoti į bendruomenę, pradedant nuo vaikų. Ir čia vėl atbunda viduramžiškos jėgos. Kartais politikai, kaip aš sakau, neduok dieve, kurie spekuliuoja ir kraunasi politinį kapitalą“, – teigė E. Gentvilas.

„Mes savo programoje, aišku, palaikome įtraukųjį ugdymą. Ir sutinkame, kad tai tikrai sudėtingas procesas. Laikmetis padiktavo mums atsakomybę integruoti šiuos žmones į visuomenę, o ne didinti atskirtį“, – pridūrė jis.

Narkevičius įsitikinęs, kad įtraukusis ugdymas yra reikalingas

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius įsitikinęs, esą įtraukusis ugdymas – ne naujovė. Jis mano, jog specialiųjų poreikių mokinių integracija į įprastą ugdymo procesą yra reikalinga ir turi prasmę.

„Mes apie šią seną ir tikrai labai rūpimą problemą bandome kalbėti iš naujo ir naujoviškai. Anksčiau buvo integruotas ugdymas. Tai būtent buvo jo siekis – kaip specialiųjų ugdymo poreikių vaikus įtraukti į klases, ir kad jie būtų auklėjami ir ugdomi kartu su kitais. Buvo kalbėta apie tas pačias problemas ir apie tuos pačiu iššūkius, tai reiškia: mokytojos pagalbininkas, specialistas pagalbininkas, pritaikymas patalpų tiems vaikams, specializuoti papildomi specialistai. Dabar įtraukiuoju ugdymu pavadinome ir pradedame tai vėl lygtai naują temą nagrinėti. Nieko čia naujo nėra“, – sakė J. Narkevičius.

„Be abejo, reikia sudaryti sąlygas visiems vaikams ugdytis kartu, integruotis, bendrauti, bet spręsti iššūkius, nes tas įtraukimas irgi įneša daug poreikio skirti laiką ir tiems kitiems vaikams, kurie kenčia irgi nuo to, kad mokytojas turi skirti labiau laiką kitiems. Kitaip kalbant, seni iššūkiai, ir juos tiesiog reikia spręsti, o ne naudoti ES lėšas tam, kad juos perverti ir vėl išnaudoti“, – pabrėžė šis.

Zuokas mano, kad specialiosios mokyklos neturėtų būti uždarinėjamos

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąrašo į Seimą vedlys Artūras Zuokas laikėsi pozicijos, jog specialiosios mokyklos neturėtų būti uždarinėjamos.

„Mes specialistų pakankamai tikrai neturim, ir manau, kad klaidingas sprendimas uždarinėti specialiąsias mokyklas, nes turim girdėt ir kitą mokslininkų pusę, kurie labai aiškiai kalba, kad būtent specializuotoje mokykloje galima suteikti tam tikro lygio vaikams, kurie turi tam tikro lygio negalią arba problemas. Ten galima koncentruoti medicininį personalą atitinkamą, ten vaikai patogiau ir tėvai jaučiasi patogiau“, – tvirtino A. Zuokas.

Primenama, jog nuo šių metų rugsėjo mėnesio mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti vaikus su specialiais ugdymosi poreikiais, jei jų tėvai to pageidauja. Iki šiol apie 90 proc. vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, jau lankė bendrojo ugdymo mokyklas kartu su savo bendraamžiais.

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiųjų poreikių mokinių turi nedidelius arba vidutinius poreikius (apie 35,4 tūkst. vaikų). Apie 25 proc. mokinių (daugiau nei 12,6 tūkst.) turi didelius arba labai didelius specialiuosius poreikius.

Parengta pagal Elta.