Saulės elektrinės naudingumas: kiek pagamina per metus, mėnesį ir žiemą

Saulės elektrinės naudingumas Lietuvoje dažnai nuvertinamas („pas mus mažai saulės“) arba pervertinamas pardavėjų skaičiuoklėse. Tikslūs skaičiai yra laisvai prieinami: Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro įrankis PVGIS skaičiuoja gamybą pagal daugiamečius palydovinius saulės spinduliuotės duomenis. Šioje saulės energijos gido dalyje – kiek elektrinė pagamina jūsų mieste, kiekvieną mėnesį ir kodėl.

Pajūryje elektrinė pagamina apie 9 % daugiau nei Vilniuje

PVGIS skaičiavimu (1 kW pietų kryptimi, 35° kampu, įskaitant 14 % sistemos nuostolius), metinė gamyba Lietuvos miestuose skiriasi nedaug: Vilniuje – 979 kWh, Panevėžyje – 982, Šiauliuose – 993, Kaune – 994, Klaipėdoje – 1069 kWh. Pajūris pirmauja dėl saulėtesnio pavasario ir vasaros. Todėl Lietuvoje įprasta apvalinti: 1 kW per metus pagamina apie 1 000 kWh. Tą patį skaičių, remdamasis daugiamečiais stebėjimais, nurodo ir KTU mokslininkas R. Valančius.

Gamyba pagal mėnesius: vasara dirba už žiemą

Mėnuo	1 kW Vilniuje	6 kW elektrinė	10 kW elektrinė
Sausis	27 kWh	162 kWh	270 kWh
Vasaris	48 kWh	288 kWh	480 kWh
Kovas	87 kWh	522 kWh	870 kWh
Balandis	114 kWh	684 kWh	1 140 kWh
Gegužė	131 kWh	786 kWh	1 310 kWh
Birželis	134 kWh	804 kWh	1 340 kWh
Liepa	130 kWh	780 kWh	1 300 kWh
Rugpjūtis	119 kWh	714 kWh	1 190 kWh
Rugsėjis	93 kWh	558 kWh	930 kWh
Spalis	58 kWh	348 kWh	580 kWh
Lapkritis	22 kWh	132 kWh	220 kWh
Gruodis	16 kWh	96 kWh	160 kWh
Per metus	979 kWh	5 874 kWh	9 790 kWh

Balandį–rugsėjį pagaminama apie 74 % metinės energijos, o lapkritį, gruodį ir sausį kartu – tik apie 7 %. Šį sezoninį skirtumą išlygina ESO tinklas: vasaros perteklius patiekiamas į tinklą ir atgaunamas rudenį ar žiemą pagal gaminančio vartotojo atsiskaitymo taisykles. Valstybės mastu tai jau matyti: LEA duomenimis, 2026 m. liepą saulės elektrinės pagamino 0,38 TWh elektros, arba 39,2 % visos tą mėnesį Lietuvoje pagamintos elektros.

Per parą 5 kW elektrinė vasarą pagamina apie 20 kWh

Mėnesinius skaičius naudinga paversti paros kiekiais. ESO pavyzdyje 5 kW elektrinė saulėtuoju sezonu per parą pagamina apie 21 kWh (metų vidurkis – apie 13 kWh), tačiau namai tiesiogiai pajėgia suvartoti tik maždaug ketvirtadalį. Pagal PVGIS mėnesinius duomenis, ta pati elektrinė Vilniuje birželį pagamina vidutiniškai apie 22 kWh per parą, o gruodį – vos apie 2,6 kWh. Todėl vasarą didžioji gamybos dalis keliauja į tinklą arba kaupiklį, o žiemą elektrinė padengia tik nedidelę dienos vartojimo dalį.

Iš to kyla praktinė išvada: elektrinės dydį verta skaičiuoti pagal metinį suvartojimą, o ne pagal žiemos sąskaitas, nes sezoninį skirtumą išlygina tinklo pasaugojimas.

Kryptis ir kampas lemia daugiau nei miestas

PVGIS duomenimis, Vilniuje 35° ir 45° kampu į pietus pakreipti moduliai duoda praktiškai vienodą rezultatą (~979 kWh), 25° kampas – 958 kWh, 15° – 916 kWh. Taigi dauguma šlaitinių stogų tinka be papildomų konstrukcijų. Rytų ar vakarų stogas 35° kampu duoda apie 776–762 kWh, o horizontaliai paguldyti moduliai ant plokščio stogo – apie 815 kWh. Įdomu, kad rytų–vakarų atveju mažesnis kampas (15°) duoda daugiau nei statesnis.

Vertikalūs moduliai ant pietinio fasado ar balkono pagamina apie 706 kWh iš 1 kW, o šiaurinis stogas – apie 498 kWh, todėl jo naudoti nerekomenduojama. Kaip tai atrodo balkone, skaičiuojame dalyje apie balkoninę elektrinę.

Šešėliai gali kainuoti daugiau nei bloga kryptis

Moduliai jungiami nuosekliai, todėl net nedidelis medžio, kamino ar kaimyninio namo šešėlis ant vieno modulio gali sumažinti visos grandinės galią. Apėjimo diodai ir keli inverterio MPPT įėjimai nuostolius sumažina, bet jų nepanaikina. Jei šešėlis dalį dienos neišvengiamas, sprendimas – mikroinverteriai ar optimizatoriai, leidžiantys kiekvienam moduliui dirbti atskirai. Prieš montuojant verta įvertinti šešėlius skirtingais metų laikais: žiemą saulė žema ir šešėliai ilgesni, nors tada gamyba ir taip maža.

Šaltis padeda, sniegas ir karštis trukdo

Saulės elementų efektyvumas mažėja kylant temperatūrai: kokybiški moduliai praranda apie 0,3–0,4 % galios kiekvienam laipsniui virš 25 °C elementų temperatūros. Karštą liepos dieną moduliai įkaista iki 50–60 °C, todėl pavasario rytas su vėsiu oru kartais duoda didesnę galią nei vasaros vidurdienis. Sniegas žiemą trumpam sustabdo gamybą, bet ant nuolaidaus stogo jis dažniausiai nuslysta pats, o gruodį ir sausį prarandamas kiekis yra mažas. Kaip saugiai valyti sniegą ir dulkes, rašome dalyje apie priežiūrą.

Moduliai sensta lėtai

Pirmaisiais metais moduliai paprastai praranda apie 1–2 % galios, vėliau – po 0,4–0,5 % per metus. Todėl gamintojai garantuoja, kad po 25–30 metų liks bent 80–90 % pradinės galios, o APVA paramai reikalauja bent 25 metų 80 % efektyvumo garantijos. Praktiškai 10 kW elektrinė po 20 metų Vilniuje turėtų pagaminti apie 8 800 kWh per metus.

Kaip patikrinti, ar jūsų elektrinė dirba gerai

1. Inverterio programėlėje ar ESO savitarnoje pasižiūrėkite metinę gamybą ir padalykite ją iš įrengtosios galios. Pietinei elektrinei rezultatas turėtų būti apie 950–1 050 kWh/kW, rytų–vakarų – apie 750–800 kWh/kW.
2. Palyginkite mėnesius su lentele aukščiau. Pavienis prastas mėnuo dažniausiai reiškia orus, o kelis mėnesius iš eilės mažesnė gamyba – gedimą, šešėlį ar nešvarumus.
3. Patikrinkite, ar inverteris neriboja galios: jei ESO leistina generuoti galia mažesnė už elektrinės galią, saulėtomis dienomis gamyba gali būti „nukirpta“.
4. Pasinaudokite PVGIS savo adresui: įvedę koordinates, galią, kryptį ir kampą gausite mėnesinę prognozę, su kuria galima lyginti faktą.

Jei gamyba nuolat mažesnė nei turėtų, pirmiausia kreipkitės į įrengėją, nes daugelis gedimų dengiami garantija. Kiek ši gamyba vertinga eurais, apskaičiuoti padės saulės elektrinės skaičiuoklė.