<h2>Nesiruoši skiepytis? Susimokėk!</h2>
<p>Jei atrodo, kad COVID-19 pandemiją jau galime palikti praeityje, ko gero, klystame. Tai rodo Kanados pavyzdys. Šios šalies Kvebeko provincijoje buvo priimtas įstatymas, kuriuo remiantis visi nepasiskiepijusieji nuo COVID-19 buvo verčiami mokėti atitinkamą mokestį[1].</p>
<p>Nors šis įstatymas galiojo itin trumpai, tokie kraštutiniai valdžios sprendimai tik parodo, koks chaotiškas ir siurrealisštikas buvo pandeminis laikotarpis.</p>
<h2>Kontraversiškas sprendimas nebuvo itin populiarus</h2>
<p>2022 m. prasidėjo su nuojauta, jog galbūt pavyks išsivaduoti iš pandeminių varžymų ir kontrolės. Tačiau šaltuoju metų sezonu išaugęs užsikrėtimas COVID-19, tokias viltis, bent jau dalyje pasaulio vietovių, sudaužė į šipulius. Nepadėjo ir itin kontraversiški valdžios sprendimai.</p>
<p>Kanados Kvebeko provincijos valdžios siūlymas apmokestinti asmenis, kurie nusprendžia nesiskiepyti COVID-19 vakcinomis, iš karto sulaukė dėmesio. Šis teisės aktas buvo grįstas tuo, jog pasirinkimas nesiskiepyti yra laikomas nepageidaujamu elgesiu.</p>
<blockquote>
<p>Pasiūlymas apmokestinti neskiepytus asmenis buvo grindžiamas teorija, jog papildomai surenkami mokesčiai galėtų būti panaudojami kaip papildomos išlaidos, kurias neskiepyti žmonės esą sukelia sveikatos sistemai[2]. Apeliuota ir į individų sąmonę siekiant užkirsti didesnį viruso plitimą.</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, priimant šį įstatymą kontraversijų ir aršių diskusijų neišvengta. Dalis asmenų buvo ir yra griežtai nusistatę prieš skiepus. Tokia pozicija gali būti siejama tiek su sveikatos problemomis, tiek su asmeniniu nusistatymu ar tiesiog pasirinkimu.</p>
<blockquote>
<p>Dalis visuomenės agresyvią skiepijimo politiką iškart ėmė vertinti kaip pasikėsinimą į kūno neliečiamybę.</p>
</blockquote>
<p>Remiantis individualių vakcinų statistika, žmogaus gyvybei pavojingi šalutiniai vakcinų efektai nėra dažni, tačiau pasitaikantys[3]. Išskirtinais atvejais, vakcinos gali sukelti ir net labai rimtą žalą. Tačiau, valdžios sprendimai esą diktuoja, jog nauda yra didesnė nei galimi pavojai, o tai siunčia rimtą ženklą dėl to, kaip įstatymų leidėjai žiūri į savo rinkėjus. </p>
<p>Be kita ko, jei jau apmokestinami nuo COVID-19 neskiepijami asmenys kaip darantys žalą sveikatos sistemai, tuomet, manytina, reikėtų apmokestinti ir kitus, kurie imasi kitokio pavojingo elgesio ir tai pačiai sveikatos sistemai daro ne menkesnę žalą.</p>
<blockquote>
<p>Vadovaujantis tokia logika išeitų, kad turėtų būti apmokestinami ir asmenys, praktikuojantys nesaugų seksą ar nuolat vartojantys nesveiką maistą bei alkoholį. Pastarieji ribojimai, beje, Kanadoje iš tiesų galioja.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hakan-nural-ycvur2jgfha-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kontrolės nepakanka?</h2>
<p>Žinoma, pagrindinė mokesčių alternatyva yra reguliavimas. Tai privalomo skiepijimo įvedimas, neskiepytų asmenų veiklos reglamentavimas ir privalomas neskiepytų asmenų draudimas. Tačiau daliai asmenų ir šie ribojimai sukelia atitinkamos trikdžius.</p>
<p>Skiepų privalomumas yra labiau paternalistinis požiūris nei mokesčiai[4]. Reglamentavimas, ką gali daryti neskiepyti asmenys, yra mažiau paternalistinis nei įsakymai, tačiau reglamentai taip pat susiduria su kompromisu tarp tikslingumo ir paprastumo.</p>
<blockquote>
<p>Iš esmės, neskiepytųjų apmokestinimas gali pakeisti jų elgesį, tačiau kartu ir priversti neskiepytuosius sumokėti dalį išlaidų, kurias jie patiria dėl likusios visuomenės dalies.</p>
</blockquote>
<h2>Įstatymas galiojo itin trumpai</h2>
<p>Kanados Kvebeko provincija buvo pirmoji, kuri dar sausio mėnesį apmokestino sveikatos mokesčiu gyventojus, kurie nėra paskiepyti COVID-19 vakcinomis. Kvebeke vienu metu buvo fiksuojamas didžiausias užsikrėtimų skaičius visoje šalyje, o skirtinguose miestuose pilnai pasiskiepijusių skaičius vietomis siekė vos 12,8 %[5].</p>
<p>Federaliniais duomenimis, iki 2022 m. sausio 1 d. šiek tiek daugiau nei 85 % Kvebeko gyventojų buvo gavę bent vieną vakcinos dozę.</p>
<blockquote>
<p>Sausio mėnesį, kai susirgimų skaičius ėmė augti, regiono premjeras Francois Legault sakė, kad žmonės, negavę pirmosios vakcinos dozės, turės sumokėti „įnašą".</p>
</blockquote>
<p>Vis tik ekspertai iš kart ėmė abejoti tokios politikos efektyvumu.</p>
<p>Bioetikos ekspertas, Kalgario universiteto teisės profesorius Lorianas Hardkaslas sakė, kad neprotinga pandemijos politiką grįsti paskiepytųjų pasipiktinimu. Jis priminė ir Žmogaus Teisių chartiją.</p>
<blockquote>
<p>„Tikriausiai sulauksime žmonių argumentų, kad Kvebeko pasiūlymas pažeidžia chartijos teises į asmens gyvybę, laisvę ir saugumą. Yra bylų, kuriose kalbama apie tai, kad dalis teisės į asmens gyvybę, laisvę ir saugumą yra kūno autonomija, savarankiškas medicininių sprendimų priėmimas ir apsisprendimo teisė", – teigė ekspertas.</p>
</blockquote>
<p>Minimoje chartijoje įtvirtintos teisės nėra neribotos. Joms gali būti taikomi pagrįsti arba minimalūs apribojimai. Tai reiškia, kad Kvebeko vyriausybė gali pati pateisinti šį pažeidimą.</p>
<p>Be to, įdomus ir teisminis vertinimas. Teismas gali norėti sužinoti, kaip veiksmingai šis mokestis padidina skiepijimo mastą.</p>
<p>Ekspertai ragina mąstyti plačiau. Kas nukreipta prieš tam tikras grupes sveikatos srityje, gali padaryti socialiai priimtinesnį tolesnį nukreipimą prieš tą grupę.</p>
<p>Įvedus šį įstatymą, Kvebeko sveikatos apsaugos pareigūnai teigė, kad buvo fiksuotas vakcinuotis panorusių asmenų skaičiaus išaugimas. Tačiau pandeminei situacijai rimstant, vasario mėnesį šio įstatymo buvo atsisakyta.</p>
<blockquote>
<p>Kanadoje vyriausybės jau gauna daug pajamų iš „nuodėmės mokesčių" už cigaretes, alkoholį ir azartinius lošimus.</p>
</blockquote>
<p>Niufaundlende ir Labradore įvestas net saldžiųjų gėrimų mokestis. Priimti įstatymai dėl vairavimo išgėrus ir saugos diržų. Anglies dioksido mokesčiai skirti žalingam poveikiui aplinkai kompensuoti.</p>
