Rusijos prezidentas V. Putinas turi į ką lygiuotis
Rusijos Vyriausiajai rinkimų komisijai suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad „amžinasis“ šalies vadovas Vladimiras Putinas gavo 87,28 proc. rinkėjų balsų. Tiesa, į NVS šalių lyderių TOP-5, tiek pagal gautų balsų skaičių, tiek pagal buvimo valdžioje laiką, jis pateko tik dabar. O jeigu pasižvalgyti po visą pasaulį, tampa aišku, kad eilinė kaimyninės šalies vadovo kadencija nėra jos rekordas. Konkurenciją V. Putinui sudaro ne tik buvusios TSRS, bet ir Afrikos bei Artimųjų Rytų valstybių vadovai.
Kalbant apie Rusijos kaimynes, per paskutinius iš vykusių prezidentų rinkimus daugiau balsų surinko Tadžikistano prezidentas Emomalis Rahmonas, už kurį 2020 m. balsavo (nors opozicija šiuos rinkimus vadina klastote) 90,92 proc. rinkėjų ir Azerbaidžano lyderis Ilhamas Alijevas, šiais metais gavęs 92 proc. balsų. Tikėtina, kad prie Alijevų dinastijos tesėjo populiarumo prisidėjo „galutinis Karabacho klausimo sprendimas“, kaip kad šią situaciją vertina Baku ir pasaulio nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos panaikinimas.
Tik šiek tiek nuo Rusijos lyderio atsiliko jo kolega iš Uzbekistano Šavkatas Mirzijevas, 2023 metais gavęs 87,05 proc. balsų.[1]
Ilgamečio kazachų lyderio Nursultano Nazarbajevo įpėdinis Kasymas-Žomartas Tokajevas priešlaikiniuose prezidento rinkimuose 2022 m. džiaugėsi 81,31 proc. rinkėjų palaikymu. Priešlaikinius rinkimus lėmė tais pačiais metais vykę masiniai neramumai, prasidėję dėl augančių benzino kainų ir numalšinti saugumo pajėgų. Po jų K.Ž. Tokajevas reformavo prezidento instituciją ir dabar vienas asmuo vadovauti šaliai gali tik vieną 7-rių metų kadenciją. 2024 m. sausį jis patikino, kad daugiau neplanuoja keisti Konstitucijos ir dar kartą mėginti tapti šalies vadovu.[2]
Šiemet 30-imetį valdžioje švęsiantis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per 2020 m. rinkimus gavo 80,1 proc. balsų, nors Lietuvos valdantieji žino, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji Baltarusijos vadovė yra kelinti metai Lietuvoje už mūsų šalies mokesčių mokėtojų pinigus gyvenanti Svetlana Tichanovskaja, kurios vyras viešai džiaugėsi tuo, kad Krymą užėmė Rusija. Beje, kai pati S. Tichnovskaja saugiai gyveno Lietuvoje, jos šalininkai Baltarusijoje rengė protestus. Pastarieji buvo žiauriai numalšinti, o Minskas dėl to sulaukė naujų sankcijų. Čia vėlgi ypač pasireiškė Lietuvos URM „anūkas“ Gabrielius, kurio „toliaregiška“ politika, įskaitant sugandintus santykius su Kinija, ir toliau žlugdo Lietuvos ekonomiką.[3]
NVS šalių vadovai – ne vieninteliai
Tarp pasaulinių, ilgiausiai valdančių ar daugiausia balsų surinkusių vadovų pirmauja Ruandos prezidentas Polis Kagamė. Per 2017 m. rinkimus jis „gavo“ net 98,79 proc. balsų. Nors, prisiminimus, kad jis valdžioje nuo 2000 metų, tai stebinti neturėtų. Keista tik, kad to „nepastebi“ Vakarai ir neskuba nešti Ruandai demokratijos.
Beje, buvusiose TSRS respublikose ilgiau už V. Putiną vadovaujantis savo šalims A. Lukašenka ir E. Rahmonas net lygintis negali su Afrikos „karaliukais“.
Tarkim, 78-erių Isajas Afeverkis – pirmasis ir vienintelis Eritrėjos prezidentas. Jis vadovavo nepriklausomybės nuo Etiopijos kovai ir šaliai vadovauja nuo 1993 metų. 1997 metais jis iš viso panaikino respublikoje rinkimus, todėl jam net nereikia rūpintis perrinkimu, tačiau diktatoriumi jo nei Vakarai, nei Lietuvos URM nevadina.[4]
Joveris Kaguta Musevenis Ugandai vadovauja nuo 1986 metų. Jis kovojo pilietiniame kare, kūrė Konstituciją bei tuo pat metu draudė daugiapartinę sistemą ir galiausiai panaikino prezidentavimo limitą. Nepaisant to, jis vis perrenkamas ir perrenkamas per šalyje rengiamus rinkimus. Tarkim 2021 metais jis laimėjo surinkęs tik 58,64 proc. balsų, kas, palyginus su kitais ilgaamžiais, net kažkiek primena demokratiją. Šiuo metu Ugandos lyderiui – 79-eri.
Ir dar keli vadovai rekordininkai
Kamerūnui nuo 1982 m. be pasikeitimų vadovauja reguliariai perrenkamas Polis Bija, kuriam šiuo metu jau 91-eri. Tai lemia, kad nuo 2019 m. liepos jis yra ir seniausias, šaliai vadovaujantis prezidentas. O nuo 2022 m. rugsėjo 8 dienos, kuomet mirė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II-oji, jis ir seniausias šalies vadovas. Beje, nepaisant garbino amžiaus, praėjusiais metais jis lankėsi Sankt Peterburge vykusiame susitikime Rusija – Afrika, ir bendravo su V. Putinu.
Dar vienas neabejotinas prezidentavimo lyderis – Teodoras Obiangas Ngema Mbasogo, Ekvatorinės Gvinėjos vadovo posto neužleidžiantis nuo 1979 metų. Tuomet jis surengė karinį perversmą ir nuvertė ankstesnį iki gyvos galvos norėjusi valdyti prezidentą – savo dėdę, ir užėmė jo vietą. Dėdė, idant netrukdytų, buvo sušaudytas. Prezidentiniai rinkimai šalyje buvo surengti 1996 metais. Juose dalyvavo vienintelis kandidatas – pats T. O. N. Mbasogo, surinkęs juose 97,85 proc. balsų.[5]
2013 metais Šiaurės Korėja Ekvatorinės Gvinėjos vadovui skyrė Kim Čen Iro premiją. 2016 m. vyriausias Liberijos leidinio „New Dmocrat“ redaktorius buvo suimtas už tai, kad apkaltino šalies vadovą kanibalizmu.
2022 m. T. O. N. Mbasogo partija iškėlė jį kandidatu į prezidentus ir paskyrė jam vadovauti šaliai dar vieną kadenciją.
