Po įkaitų žūties, JAV politikai susitinka su derybų dėl įkaitų paleidimo grupe
Rinkimai JAV įsibėgėjo visu pajėgumu. Joe Bidenas pasitraukė iš rinkimų kampanijos ir visiškai parėmė savo viceprezidentės Kamalos Harris kandidatūrai. Dabar būtent prezidentas J. Bidenas tapo pagrindiniu demokratų kandidatės rėmėju[1].
Tai vyksta dabar, kai J. Bidenas įžengia į naują politinį etapą ir baigia savo darbą Baltuosiuose rūmuose, stengdamasis užtikrinti, kad jį pakeistų viceprezidentė K. Harris.
Drauge jie pradės paskutinį sprintą iki rinkimų, o paskutinis jų pasirodymas viešumoje JAV Darbo dienos proga yra svarbus žingsnis link sudėtingų, rudenį vyksiančių rinkimų. Situacija sudėtinga ir dėl tvyrančios geopolitinės įtampos pasaulyje, ypač Izraelyje.
Prieš K. Harris pradedant savo rinkiminę kampaniją su Timu Walzu, K. Harris ir J. Bideno demokratų duetas dar turi nemažai laiko užsiimti JAV valdymu. Vienas svarbiausių jų planų – susitikimas su JAV derybų dėl Izraelio įkaitų sandorio komanda.
Šiuo metu dėl Izraelyje kyla dideli protestai. Jie miestuose prasidėjo po to, kai Rafahe buvo rasti šešių nužudytų įkaitų kūnai, tarp jų – amerikiečio Heršo Goldbergo-Polino.
Reaguojant į tai, prezidentas J. Bidenas ir viceprezidentė K. Harris Baltųjų rūmų Situacijų salėje susitiks su JAV komanda, dirbančia dėl įkaitų sandorių. Susitikimo tikslas – aptarti, kaip sėkmingai derėtis dėl kitų vis dar laikomų įkaitų paleidimo. Žiniasklaida nebus įleista.
J. Bidenas sureagavo į žinią apie nužudytus įkaitus, tarp kurių ir Amerikos pilietis
JAV Prezidentas J. Bidenas pareiškė, kad yra „sugniuždytas ir pasipiktinęs“ dėl Gazos Ruože „Hamas“ laikyto Izraelio ir JAV pilietybes turėjusio H. Goldbergo-Polino nužudymo[2]. Šeštadienį su žiniasklaida kalbėjęs J. Bidenas pareiškė:
„Esu sugniuždytas ir pasipiktinęs. Heršas buvo žiauriai užpultas, kai spalio 7 d. dalyvavo taikos muzikos festivalyje Izraelyje. Per „Hamas“ išpuolį jis neteko rankos, kai bandė padėti draugams ir nepažįstamiems žmonėms. Jam ką tik sukako 23 metai ir jis planavo keliauti po pasaulį“.
H. Goldbergas-Polinas buvo tarp šešių įkaitų, kuriuos Izraelio kariškiai savaitgalį rado negyvus. Kaip pranešė „Hill“, J. Bidenas sekmadienio rytą kalbėjosi su P. Heršo tėvais Rachel Goldberg-Polin ir Jonu Polinu. Polinai praėjusį mėnesį pasirodė Demokratų nacionaliniame suvažiavime.
„Pažinojau jo tėvus, Joną ir Rachel. Jie buvo drąsūs, išmintingi ir tvirti, net kai išgyveno neįsivaizduojamus dalykus. Jie buvo nepaliaujami ir nenumaldomi savo sūnaus ir visų įkaitų, laikomų neįtikėtinomis sąlygomis, gynėjai. Žaviuosi jais ir liūdžiu kartu su jais giliau, nei galima išreikšti žodžiais. Žinau, kad šį vakarą visi amerikiečiai melsis už juos, kaip ir mes su Jill. Nenuilstamai dirbau, kad jų mylimas Heršas būtų saugiai pargabentas namo, ir man skauda širdį dėl žinios apie jo mirtį. Tai tiek pat tragiška, kiek ir smerktina. Nesuklyskite, „Hamas“ vadovai už šiuos nusikaltimus sumokės. Ir mes toliau dirbsime, kad būtų pasiektas susitarimas, užtikrinantis likusių įkaitų išlaisvinimą“, – teigė J. Bidenas.
Masiniais protestais Izraelyje siekiama pokyčių
Po to, kai įkaitų kūnai iš Gazos Ruožo buvo grąžinti į Izraelį, sekmadienį Jeruzalėje, Tel Avive ir kituose miestuose į gatves išėjo daugybė žmonių. Jie reiškia savo nusivylimą ir pyktį valdžios veiksmais ir kaltina ją, jog nesugebėjo sustabdyti „Hamas“ ir išlaisvinti įkaitų.
Pirmadienį Izraelyje prasidėjęs visuotinis streikas paralyžiavo didžiąją dalį viešojo gyvenimo. Streiku siekiama priversti ministro pirmininko Benyamino Netanyahu vyriausybę susitarti su „Hamas“ dėl likusių įkaitų išlaisvinimo. Daugelyje miestų buvo uždarytos įstaigos, nevažinėjo autobusai ir tramvajai. Buvo paveiktas ir didžiausias bei svarbiausias Izraelio Ben Guriono oro uostas.
Streikavo ir Haifos komercinio uosto darbuotojai. Ligoninės teikė tik ribotas paslaugas, o bankai neatvėrė durų klientams. Darbdavių profesinės sąjungos palaikė streiką ir leido savo darbuotojams nutraukti darbą.
Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas pareikalavo uždrausti streiką, kurį paskelbė didžiausia šalies profesinė sąjunga „Hisadrut“. Darbo teismas priims sprendimą dėl ministro reikalavimo[3].
Izraelio žiniasklaida: prie protestų prisijungė iki 500 000 žmonių
Skelbiama, kad protestuose Izraelyje dalyvavo apie pusė milijono žmonių. Daugelis ragina Ministrą Pirmininką Benjaminą Netanyahu dėti daugiau pastangų, kad būtų sugrąžintas 101 vis dar laikomas įkaitas. Izraelio vadovai mano, kad maždaug trečdalis šių įkaitų jau gali būti mirę.
Sekmadienį šalyje vykstant aktyviems protestams, darbuotojų lyderiai paprašė darbininkų ir pirmadienį juos tęsti bei toliau protestuoti.
„Padėtis bloga. Mes tik atgauname žmonių kūnus, užuot užtikrinę taikos susitarimą“, – sakė pagrindinės Izraelio profesinės sąjungos „Histadrut“ vadovas Arnonas Bar-Davidas.
Jis pabrėžė, kad reikia skubiai sudaryti susitarimą. Įvairūs verslo sektoriai pritarė jo raginimui surengti streiką.
Izraelio kariuomenė pareiškė, kad rado šešių įkaitų kūnus tunelyje Rafahe, Gazos ruože. Tarp jų buvo Carmel Gat, Hersh Goldberg-Polin, Eden Yerushalmi, Alexander Lobanov, Almog Sarusi ir Ori Danino.
