<h2>Susiskaldymas ir susipriešinimas padėjo pamatus tarpusavio neapykantai</h2>
<p>2020 m. pasaulyje prasidėjusi COVID-19 pandemija apie visuomenes, politinius lyderius ir pačius individus atskleidė nemalonią tiesą. Kitaip situaciją vertinantys ir „nepopuliarius“ asmeninius sprendimus priimantys žmonės tapo atstumtaisiais, o per „bendro gerbūvio" idėją piliečiams darantys įtaką politikai bei didžiausių globalių organizacijų vadovai sumaniai naudojosi skaldymo, bet ne suvienijimo retorika.</p>
<p>Šiandien, kai COVID-19 krizė yra suvaldyta, tačiau išlikusi aktualia, galima įžvelgti, kad didžiulio masto visuomenės sveikatos kontrolė ir žmonių gąsdinimo politika galėjo priminti ne tik kontrolę dėl „bendro gerbūvio", bet ir neofašizmą.</p>
<blockquote>
<p>Neofašizmas medicinoje pastaruoju metu įleidžia vis stipresnes šaknis. Griežtas, (kartais net kaip autoritarinis apibūdinamas) valdymas, žmonių atskyrimas ir masinė kontrolė daliai priminė juodžiausius istorijos laikotarpius.</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, žmonių neapykanta vienas kitam ėmė naudotis ir politinių siekių turinčios marginalų grupės, išnaudojančios visuomenės nusivylimą ir įniršį, siekiant žengti žingsnį tolyn ir neofašizmą grąžinti į Europos politinę areną.</p>
<p>Tai reiškia, kad pralaimime visi.</p>
<blockquote>
<p>Neofašizmas medicinoje skaldo pačią medikų bendruomenę ir nutraukia ryšius su pacientais. Tuo tarpu neofašizmas politikoje atneša savitus iššūkius. Dėl to, pralaimėti galime visi.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cdc-vqt9v7v6g44-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neofašizmas – ne tik politikoje, bet ir visuomenės sveikatos retorikoje</h2>
<p>Gyvename XXI a., kai vieni individai aktyviai kovoja už tai, ką jie vadina laisve ir demokratija, o tuo tarpu kiti piktinasi dėl to, kad žmonės nusigręžia nuo tradicinių vertybių sistemos.</p>
<p>Tokia priešprieša iššaukia neofašizmą, kuris autoritariškai estetizuoja politiką ir pasinaudoja mažų skirtumų narciziškumu, ieškant neapykantos taikinio, kurį būtų galima išnaudoti, siekiant išlaikyti socialinę hierarchiją[1].</p>
<p>Būtent tai matėme pandemijos metu, kai skirtingos vyriausybės savo taikiniu pasirinko kitaip galvojančius, vakcinos atsisakančius asmenis. </p>
<p>Tokią visuomenės sveikatos krizę COVID-19 akivaizdoje ir neofašizmą sieja autorius Davidas Bellas, kuris straipsnyje „Neofašizmo atsiradimas visuomenės sveikatos srityje" pažymi tai, kad sveikatos krizė ir masine isterija virtusios psichozės sukrėtė ne vieno pasaulio piliečio mąstysenos pamatus ir paskatino žmones kvestionuoti autoritetus, kelti klausimus, į kuriuos kartais nenorime girdėti atsakymų[2].</p>
<blockquote>
<p>„Pastarųjų dvejų metų visuomenės pokyčius lėmė ir jiems vadovavo „visuomenės sveikata". Matėme, kaip mūsų visuomenės sveikatos specialistai ir jiems atstovaujančios asociacijos ragino aktyviai diskriminuoti ir ignoruoti individų ir pačių medikų medicinos pasirinkimus atžvilgiu", – teigia D. Bellas.</p>
</blockquote>
<p>Autorius primena, kaip buvo pasisakoma už sveikatos politiką, kuri neleidžia rinktis, kontroliuoja, valdo ir skaldo, o ligoninės atsisakė transplantacijos tiems, kurie priėmė „netinkamus" medicininius sprendimus, nepatinkančius ligoninei ir bendrai „visuomenės sveikatos" politikai.</p>
<blockquote>
<p>„Visi matėme, kaip žymūs sveikatos priežiūros specialistai viešai šmeižė ir niekino kolegas, kurie siekė pakartoti principus, kuriais visi buvome mokomi: prievartos nebuvimo, informuoto sutikimo ir nediskriminavimo", – aiškina autorius.</p>
</blockquote>
<p>Kolektyvinis paklusnumas tapo norma, pateisinamas „didesne nauda". Tačiau, per dvejus metus nė viena vyriausybė, skatinanti tokį požiūrį, nepateikė aiškių ekonominės naudos duomenų, įrodančių, kad „nauda" yra didesnė už žalą.</p>
<p>D. Bello teigimu, „didesnis gėris" tapo priežastimi visuomenės sveikatos specialistams panaikinti asmens teisių viršenybės koncepciją, buvo nuspręsta, kad mažumų diskriminacija, stigmatizavimas ir slopinimas yra priimtini siekiant „apsaugoti" daugumą.</p>
<blockquote>
<p>Būtent tai buvo ir yra fašizmo esmė: tokie teiginiai kaip „neskiepytų žmonių pandemija" arba „niekas nėra saugus tol, kol visi nėra saugūs".</p>
</blockquote>
<p>D. Bellas pabrėžia, kad stigmatizavimas, diskriminacija ir atskirtis dėl pasirinktos sveikatos priežiūros (ŽIV, vėžio ar COVID-19) yra neteisingi. Išskirti ir juodinti kolegas už skirtingą požiūrį į saugių vaistų vartojimą yra arogantiška.</p>
<p>Tuo tarpu autorius Jamesas Blignaut straipsnyje pavadinimu „Neofašizmo gniaužtuose klesti baimės virusas" užsimena apie tai, kad esame neofašizmo institucionalizavimo realiuoju laiku liudininkai[3]. </p>
<blockquote>
<p>„Neofašistai beveik nesirūpina žmonių laisve, gerove ir įvairove. Atkreipkite dėmesį į tai, kad stebint technologijų palaikomam saugumo kompleksui, šiurkštūs valdžios elito nusižengimai lieka nenubausti. Todėl saugokitės, nes baimės virusas turi institucionalizuotą išankstinį nusistatymą prieš savo piliečius", – teigia J. Blignaut. </p>
</blockquote>
<p>Jis pabrėžia, kad neofašizmas šiandien atsispindi elgesyje, kai piliečiai skatinami bijoti vieni kitų – bijoti bendrumo, bijoti policinės valstybės, bijoti pajamų, kelionių ir prekybos galimybių praradimo, bijoti galimo skurdo ir, deja, bijoti būti gyviems arba mirusiems. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sander-sammy-mw8zt343lpa-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Puiki terpė ekstremistinėms ir fašistinėms idėjoms</h2>
<p>Kita vertus, galime į situaciją pažvelgti ir plačiau.</p>
<blockquote>
<p>Žmonių susipriešinimas tampa parankia terpe ekstremistinėms, fašistinėms idėjoms politikoje.</p>
</blockquote>
<p>Valdžios kontrole pasipiktinę individai išnaudoja ne ką kitą, bet tą pačią nusivylusią visuomenę. Taip daroma ne tik dėl siekio pasipriešinti, bet ir dėl asmeninių tikslų.</p>
<p>Pavyzdžiui, kraštutinių dešiniųjų pasipiktinimas Italijoje, dėl šalies valdžios taikytų pandeminių ribojimų parodė, kad fašistinės idėjos yra „ant bangos"[4].</p>
<p>Dabar Italijoje net vėl ėmė vyrauti mintis, kad „Musolinis padarė ir gerų dalykų, pavyzdžiui, išnaikino maliariją". Taip kalbama siekiant sukurti kitokią realybę: potencialus naujas fašistinis lyderis galėtų išnaikinti valdžios kontrolės maniją.</p>
<p>Tai pavojingos idėjos šalyje, kuri nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos kovoja su vis atbundančiomis fašistinėmis tendencijomis.</p>
<p>Jei kiekvienu savosios valdžios žodžiu tikintį ir sprendimus aklai vykdantį pilietį galima vadinti naiviu, tokio apibūdinimo sulaukti gali ir tie, kurie tiki, kad pasipriešinimas pandemijos valdymui nėra tik dar vienas būdas prasibrauti į valdžią grupėms, kurios anksčiau būtų vadinamos mažų mažiausiai pavojingomis. </p>
Naujienos
Bendruomenė
