Siūloma išimtis: keliaujant vienam – be saugumo patikros ir su VIP aptarnavimu
Lietuvos diplomatijos vadovybė vėl grįžta prie klausimo, kuris anksčiau jau buvo sukėlęs diskusijų – prezidento sutuoktinio statuso oro uostuose. Užsienio reikalų ministerija siūlo, kad pirmoji ponia ar ponas būtų atleisti nuo aviacinės saugumo patikros ir visuose šalies oro uostuose būtų aptarnaujami kaip labai svarbūs asmenys, net jei keliauja be valstybės vadovo.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokia išimtis taikoma tik tuomet, kai sutuoktinis keliauja kartu su prezidentu. Naujuoju siūlymu URM siekia šią taisyklę išplėsti. Pirmadienį ministerija užregistravo atitinkamą Ministrų kabineto nutarimo projektą, o jau kitą dieną klausimas buvo aptartas Tarpinstituciniame pasitarime. Kol kas neaišku, ar jis pateks į artimiausio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę[1].
URM argumentuoja, kad prezidentų sutuoktiniai dalyvauja formuojant šalies įvaizdį, palaiko tarptautinius ryšius, atlieka reprezentacines bei kultūrines funkcijas ir neretai tai daro savarankiškai. Ministerijos vertinimu, tokie pokyčiai padėtų laikytis diplomatinio protokolo, užtikrintų deramą valstybės atstovavimą ir sumažintų administracines procedūras.
Tai ne pirmas kartas, kai siūloma tokia išimtis. Pavasarį URM buvo parengusi panašų projektą, numatantį lengvatas ne tik Lietuvos prezidento sutuoktiniui, bet ir užsienio šalių vadovų sutuoktiniams bei kadenciją baigusiems prezidentams, priskirtiems oficialių svečių kategorijai. Vis dėlto, tas projektas taip ir nepasiekė Vyriausybės darbotvarkės, o Prezidentūra tuomet pabrėžė, kad šių pakeitimų pati nesiūlė.
Prezidento sutuoktinis Lietuvoje gauna specialią pensiją – mokama net po kadencijos pabaigos
Tuo tarpu prezidento sutuoktinis Lietuvoje gauna specialią valstybės pensiją už pareigas, kurias vykdė prezidento kadencijos metu, laikomą valstybės padėkos ir reprezentacinių funkcijų įvertinimu. Teisę į ją turi asmuo, kuris ne mažiau kaip trejus metus atliko valstybiniame ar diplomatiniame protokole numatytas funkcijas. Pensija pradedama mokėti nuo prezidento įgaliojimų pabaigos ir gali būti sustabdyta, jei sutuoktinis vėl pradeda eiti tas pačias pareigas[2].
Dydis siekia 16,66 valstybinių pensijų bazės, todėl tai ženkli suma, ypač palyginus su vidutine senatvės pensija. Skirtingai nuo įprastų socialinio draudimo išmokų, ši pensija nėra susieta su darbo stažu ar įmokomis ir finansuojama tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Nors ji skirta įvertinti sutuoktinio indėlį į valstybės įvaizdį ir reprezentacines funkcijas, teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta, kokios veiklos laikomos „prezidento sutuoktinio funkcijomis“.
Įstatyme numatyta, kad mirus pensijos gavėjui, jo vaikams gali būti skiriama valstybinė našlaičių pensija, siekianti 30 procentų buvusio gavėjo išmokos. Nors ši garantija laikoma simboliniu valstybės dėkingumu, ji kelia diskusijų dėl privilegijų pobūdžio ir socialinio teisingumo, nes nėra tiesiogiai susieta su objektyviai įvertintais nuopelnais ar profesiniais pasiekimais.
Kadenciją baigusiems prezidentams – atskiros palatos ir garantijos baigus tarnybą
Tuo tarpu dar birželį Gitanas Nausėda Seimui pateikė įstatymo pataisas, kuriose buvo siūloma aiškiai reglamentuoti sveikatos priežiūrą kadenciją baigusiems Lietuvos prezidentams. Iki šiol buvę vadovai dažnai gydėsi bendrose ligoninių palatose kartu su eiliniais pacientais, todėl neturėjo galimybės išlaikyti privatumo ar saugiai tęsti darbus. Prezidentūra pažymi, kad tokia tvarka sudaro nepatogumų ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams.
Pataisose teigiama, kad sveikatos apsaugos ministras paskirtų specialią gydymo įstaigą arba teiktų paslaugas namuose, užtikrinančias privatumo, saugumo ir darbo galimybes.
Be sveikatos priežiūros privilegijų, kadenciją baigęs prezidentas gauna solidžią valstybinę rentą – 38,79 proc. prezidento pareiginio atlyginimo, tai šiuo metu apie 3 992 eurus per mėnesį, nepriklausomai nuo senatvės pensijos ar tolesnio darbo.
Be to, buvęs vadovas turi teisę į aptarnaujančio personalo ir tarnybinio transporto paslaugas, nuolatinę apsaugą, galimybę naudotis gyvenamuoju būstu, o jei žūva dėl anksčiau atliktų pareigų – jo artimiesiems mokamos kompensacijos. Valstybė taip pat rūpinasi palaikais ir atminimo įamžinimu, užtikrinant pagarbą ir orias gyvenimo sąlygas po tarnybos.
