ES – iniciatyvos griežtinti vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką
Europos Sąjungos (ES) Transporto komitetas praėjusių metų gruodį pritarė naujoms ES vairuotojo pažymėjimų taisyklėms. Jomis siekiama pagerinti kelių eismo saugą.
Tuomet ES Komiteto nariai 22 balsais „už“, 21 „prieš“ ir 2 susilaikius priėmė poziciją dėl ES vairuotojo pažymėjimų taisyklių peržiūros[1].
Vis dėlto, Europos Parlamentas (EP) vasario pabaigoje atsisakė planų įpareigoti vairuotojus pasitikrinti sveikatą, kad jie galėtų išsaugoti vairuotojo pažymėjimą; pritarta tik skaitmeninių pažymėjimų įvedimui.
Privalomų medicininių patikrų šalininkai teigė, kad tai padėtų sumažinti mirčių skaičių ES keliuose, kur šiuo metu kasmet žūsta 20 000 žmonių, apie 160 000 yra sunkiai sužeidžiami.
Vis dėlto, Europos įstatymų leidėjai atmetė šį pasiūlymą ir paliko 27 valstybėms-narėms pačioms spręsti, ar sveikatos patikros bus privalomos norint turėti vairuotojo pažymėjimą.
Šiuo metu 14 ES valstybių sveikatos patikros yra privalomos, tačiau to nėra didžiausiose ir įtakingiausiose narėse Prancūzijoje ir Vokietijoje. Būtent šiose šalyse pirminė idėja ir sukėlė didžiulį piliečių pasipiktinimą.
Lietuvoje šis klausimas nėra toks aktualus, nes mūsų šalyje sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra privaloma visiems vairuotojams, o jų amžiui didėjant, tokia patikra tampa vis dažnesne.
ES pasišovė priversti vairuotojus dažniau tikrintis sveikatą, tačiau Lietuvoje reikalavimai dar griežtesni
ES vairuotojai per plauką išvengė itin griežtos ir dažnos medicininės patikros, prieš gaunant vairuotojo pažymėjimą.
Pernai Transporto ir turizmo komiteto nariai pritarė, kad motociklų, lengvųjų automobilių ir traktorių vairuotojo pažymėjimai turėtų galioti bent 15 metų, o sunkvežimių ir autobusų – penkerius metus, su tam tikromis išimtimis.
Tačiau tuo pat metu buvo pasiūlyta ir dar viena idėja: įvesti privalomą sveikatos patikrinimą kiekvieną kartą išduodant ir atnaujinant vairuotojo pažymėjimą.
Vis dėlto, EP atsisakė planų įpareigoti vairuotojus kiekvieną kartą atnaujinant pažymą vairuoti tikrintis sveikatą. Pačios ES narės toliau spręs, kaip nustatyti medicininės patikros tvarką.
Lietuvai tokie pokyčiai, net jei ir būtų priimti, nebūtų aktualūs, nes mūsų šalyje šis reglamentavimas griežtesnis, nei tas, kurį siūlė ES[2].
Kaip teigia vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, reglamentavimas Lietuvoje yra netgi per griežtas, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones.
Jo teigimu, daug dažnesnės sveikatos patikros garbaus amžiaus žmonėms yra diskriminacinio pobūdžio bei smarkiai apsunkina šių žmonių galimybę judėti.
„Mes turėtume ir netgi privalėtume kalbėti apie diskriminaciją. Pas mus viešasis transportas, nekalbant apie Vilnių ir kitus didžiuosius miestus, regionuose neegzistuoja. Žmonėms reikia nuvažiuoti į polikliniką, į parduotuvę, o neturint teisės vairuoti automobilio atsiranda problemų. Aš suprantu, kad mes optimistiškai įsivaizduojame, jos atsiras savanorių, kurie vyresnio amžiaus žmones vežios. Bet niekada Lietuvoje to nebuvo ir netikiu, kad staiga atsiras. Žmonių diskriminacija yra didelė“, – teigė jis.
Vairavimo instruktoriaus teigimu, vairuojant svarbiausias yra sąmoningumas, o ne transporto priemonę vairuojančio asmens amžius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje nustoja galioti, jeigu nebegalioja sveikatos medicininė pažyma.
Norint gauti arba pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, „Regitroje“ reikia pateikti galiojančią sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.
Išduota medicininė sveikatos pažyma AM, A1, A2, A, B1, B, BE kategorijų (I gr.) vairuotojo pažymėjimui galioja:
- iki 65 metų amžiaus galioja 10 metų
- nuo 66 iki 79 metų galioja 5 metus
- nuo 80 metų galioja 2 metus[3].
Europos keliuose kiekvienais metais žūsta dešimtys tūkstančių žmonių
Bendrijos planai griežtinti vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką, susiejant ją su medicinine patikra nėra tokie netikėti.
Neseniai paskelbta, kad kasmet ES keliuose žūsta daugiau kaip 20 000 žmonių, nors ES iškėlė tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti šių mirčių skaičių[4].
Nors valstybės-narės daro pažangą šiuo klausimu, ji nėra vienoda. Pavyzdžiui, Lietuva ir Lenkija pranešė, kad 2019-2022 m. mirtingumas sumažėjo labiausiai, daugiau kaip 30 proc., nors Lenkijoje mirtingumo rodiklis vis dar viršija ES vidurkį.
Per pastaruosius trejus metus Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje žuvusiųjų keliuose skaičius išliko stabilus arba padidėjo, tačiau bendras šalių mirtinų eismo įvykių rodiklių išsidėstymas pasikeitė menkai.
ES vidurkis 2022 m. buvo 46 mirtys keliuose milijonui gyventojų. Atsižvelgiant į tai teigiama, kad saugiausi keliai vis dar yra Švedijoje (22 žuvusieji milijonui gyventojų) ir Danijoje (26/mln.). 2022 m. didžiausias mirtinų eismo įvykių rodiklis buvo Rumunijoje (86/mln.) ir Bulgarijoje (78/mln.)[5].
Situacija Lietuvoje blogėja: žmones žudo greitis ir KET nesilaikymas
Lietuvos policijos departamento teigimu, praėjusiais metais, palyginus su 2022 m., eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 30 proc. daugiau žmonių.
Eismo įvykių informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, per 2023 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m., tačiau palyginti su 2022 m., žuvusiųjų skaičius pernai išaugo daugiau kaip 30 proc., o palyginti su 2021 m. – 9 proc.
Žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55.
Kaip rodo policijos pateikta statistika, pernai keliuose žuvo 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų: 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. 34 proc. asmenų žuvo tamsiuoju paros metu.
Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų, dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – 4.
„33 proc. visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi“, – teigiama policijos pranešime spaudai.
Kitos 3 pagrindinės eismo įvykių priežastys: saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.).
