Į D. Trumpą pasikėsinęs šaulys net tris kartus buvo pastebėtas pareigūnų
JAV pareigūnai toliau intensyviai tiria šeštadienį įvykusį pasikėsinimą į buvusį prezidentą Donaldą Trumpą. Siekiama išsiaiškinti, ar šaulys Thomas Matthew Crooksas buvo politiškai motyvuotas.
Tyrėjai domisi jo praeitimi ir ryšiais, FTB tiria jo mobiliojo ryšio telefoną, o dienos šviesą iškeliama vis daugiau detalių apie į Amerikos istoriją neabejotinai pateksiantį įvykį, po kurio žuvo vienas asmuo, du buvo sunkiai sužeisti, o kulka kliudė ir patį D. Trumpą.
Remiantis naujausia informacija, šaulys net tris kartus išvengė slaptosios tarnybos ir policijos dėmesio, nors vienas iš agentų net nufotografavo įtariamąjį. Tačiau net ir pastebėjus įtartiną asmenį, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias pasikėsinimui, kuris netruko tapti tragedija[1].
Skelbiama, kad šaulys net tris kartus žvalgė įvykio vietą, prieš pakildamas ant pastato, naudoto kaip pasalos vieta, viršaus. Trys Beaverio apygardos policijos pareigūnai budėjo vienaukščiame „AGR International“ pastate, nuo kurio stogo šaulys paleido šūvius ir užfiksavo jį. Tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Policijos pareigūnai pastebėjo, kad šaulys dingo už pastato kampo, o po to pasirodė antrą kartą ir atsisėdęs ėmė kažko ieškoti savo telefone. Tuomet vienas iš apsaugos darbuotojų jį nufotografavo. Nepaisant to, jokių tolesnių veiksmų nebuvo imtasi. Vėliau vyras pasirodė trečią kartą, šį kartą su kuprine ir tada netrukdomas nuėjo už pastato ir dingo.
Beaverio apygardos policijos pareigūnas nufotografavo šaulį ant stogo 17.45 val. vietos laiku. Prie pastato galiausiai buvo nusiųstas atsarginis ekipažas, tačiau atvykęs pareigūnas šaulį pastebėjo tik 18.11 val. ir buvo priverstas pasitraukti, kai vyras nukreipė į jį ginklą.
Po kelių sekundžių žudikas spėjo paleisti aštuonis šūvius ir nužudė Pensilvanijos ugniagesių vadą Corey Comperatore’ą, sunkiai sužeidė dar du žmones ir pataikė į D. Trumpą.
Šaulys užpuolimui galimai ruošėsi iš anksto
Šiuo metu jau taip pat yra žinoma, kad prieš atvykdamas į mitingo vietą, kur nusitaikė į D. Trumpą, šaulys įsigijo 50 šovinių ginklų parduotuvėje „Bethel Parke“. Tyrėjai po šaudymo rado tris įtariamus savadarbius sprogstamuosius įtaisus, įskaitant du šaulio automobilyje, stovėjusiame netoli mitingo vietos[2].
Netrukus po įvykio, teisėsauga nustatė, kad šaulys yra 20-metis T. M. Crooksas iš Betelio parko. Jis buvo vietinio ginklų klubo narys ir dirbo slaugos įstaigoje. Jis buvo registruotas respublikonas, kartą paaukojęs 15 JAV dolerių progresyviai demokratų politinei organizacijai.
Crooksų šeimos namuose buvo rasta daugiau nei tuzinas ginklų. Policija nuvyko į Crooksų namus po to, kai jo tėvas paskambino į policiją ir pasakė, kad nerimauja, nes dingo jo sūnus ir jo AR šautuvas. Skambutis buvo gautas jau po to, kai Crooksas pradėjo šaudyti per mitingą. FTB tiria, ar šaulys buvo motyvuotas smurtinės ekstremistinės ideologijos arba buvo susijęs su daugiau asmenų.
Daugelis ginklų ekspertų visame pasaulyje nuo šeštadienio teigia, kad įvykio metu panaudotas AR nebuvo tinkamas efektyviam šaudymui iš didelio nuotolio. Šaulys buvo užlipęs ant stogo maždaug už 150 metrų nuo pakylos, kurioje kalbėjo D. Trumpas. Neaišku, ar jis naudojo kokią nors optiką savo perspektyvai padidinti[3].
Buvęs karinių jūrų pajėgų SEAL snaiperis Brandonas Webbas sakė, kad gerai apmokytas šaulys būtų daug tikslesnis. Jis spėliojo, kad šaulio naudoti 5,56 x 45 mm kalibro NATO šoviniai buvo labai jautrūs vėjo ir drėgmės svyravimams. Kariuomenės veteranas Gajus Makardlis užsiminė, kad prie to, jog šaulys nepataikė, greičiausiai prisidėjo prastas taiklumas, nervai, karštis ir šaudymo poza gulint.
„Jei šūvis būtų pataikęs į buvusio prezidento smilkinio sritį, rezultatai greičiausiai būtų buvę mirtini. Tačiau snaiperiai nėra linkę taikytis į galvą, nes tai palyginti nedidelis taikinys, kuris labai svyruoja. Jie šaudo į kūno centrą, nes ten yra dauguma mūsų gyvybiškai svarbių organų“, – sakė G. Makardlis.
Teigiama, kad į D. Trumpą taikosi Iranas
JAV žvalgyba neseniai aptiko Irano sąmokslą prieš buvusį prezidentą D. Trumpą, o prieš šeštadienio renginį Pensilvanijoje šia informacija buvo pasidalinta su slaptąja tarnyba. Nacionalinio saugumo taryba teigė, kad Irano grėsmes buvusiam prezidentui stebi jau kelerius metus, nors jokių sąsajų tarp šeštadienio šaudymo ir užsienio veikėjo šiuo metu nenustatyta[4].
Reaguodama į žvalgybinę informaciją, Slaptoji tarnyba teigė nuolat gaunanti naujos informacijos apie galimas grėsmes, tačiau konkrečių grėsmių nekomentavo.
„Slaptoji tarnyba ir kitos agentūros nuolat gauna naujos informacijos apie galimas grėsmes ir prireikus imasi veiksmų, kad pakoreguotų išteklius“, – sakė JAV slaptosios tarnybos komunikacijos vadovas Anthony Guglielmi.
Slaptoji tarnyba pasidalijo informacija su D. Trumpo apsaugos darbuotojais, o D. Trumpo kampanija buvo informuota apie didėjančią grėsmę. Reaguodama į tai, Slaptoji tarnyba jo apsaugai skirtus išteklius ir priemones.
Teigiama, kad grėsmės kyla dėl Irano plano atkeršyti JAV už Qassemo Soleimani nužudymą. D. Trumpas įsakė 2020 m. pradžioje nužudyti žymų Irano kariuomenės vadą. Buvęs prezidentas savo valdymo laikotarpiu laikėsi griežto požiūrio į Iraną ir pasitraukė iš branduolinio susitarimo.
Irano Islamo Respublikos nuolatinė atstovybė Jungtinėse Tautose paneigė, kad Iranas rengia sąmokslą nužudyti D. Trumpą.
„Šie kaltinimai yra nepagrįsti ir piktybiški. Irano Islamo Respublikos požiūriu, D. Trumpas yra nusikaltėlis, kuris turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas teisme už įsakymą nužudyti generolą Q. Soleimani. Iranas pasirinko teisinį kelią patraukti jį atsakomybėn“, – sakė misijos atstovas spaudai.
JAV žurnalistas Fareedas Zakaria irgi klausė Irano užsienio reikalų ministro pareigas einančio Ali Bagheri Kani dėl tariamo Irano nužudymo sąmokslo, interviu metu paklausdamas, ar šis sąmokslas yra kerštas už Q. Soleimani nužudymą, kuris įvyko D. Trumpo administracijos laikais.
„Aš jums aiškiai pasakiau, kad mes pasinaudosime teisinėmis ir teisminėmis procedūromis ir sistemomis vidaus ir tarptautiniu lygmeniu, kad generolo Soleimani nužudymo kaltininkai ir kariniai patarėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė A. B. Kani.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad nebus naudojamos smurtinės priemonės, A. B. Kani atsakė, kad taikys Irano ir tarptautines teisines procedūras.
