D. Tusko vyriausybė pradėjo kovą su žiniasklaida
Lenkijos Kultūros ministerija trečiadienį pranešė žinią, kad naujoji Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė nutraukė visuomeninio naujienų kanalo TVP transliaciją ir atleido kai kuriuos šios žiniasklaidos priemonės vadovus.
Taip pat buvo išjungtas stočių „TVP Info“, TVP1, TVP3 ir „TVP World“ signalas. Kurį laiką neveikė ir kanalo „TVP Info“ interneto svetainė[1].
Trečiadienį visuomeninė televizija netransliavo net pagrindinės vakaro žinių laidos. Vietoj jos pasirodė į kanalo eterį grįžęs buvęs žurnalistas, kuris pažadėjo, kad nuo ketvirtadienio bus rodomos „nuotraukos, o ne paveikslai“.
Tai įvyko po to, kai naujoji vyriausybė viešai pažadėjo „kurti priemones, kurios laikytųsi labiau subalansuoto požiūrio į visuomeninį transliavimą“.
Taip neva siekta, kad būtų atkurtų nešališkumas, apie kurį D. Tuskas kalbėjo visos rinkiminės kampanijos metu. Jo teigimu, kanalas TVP, valdant partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), buvo tapęs politiniu įrankiu[2].
Sprendimas atleisti dalį TVP vadovų ir apriboti prieigą prie kanalo priimtas po to, kai dar antradienį naujasis parlamentas priėmė rezoliuciją dėl visuomeninės žiniasklaidos nešališkumo atkūrimo.
Rezoliucijoje visos valstybės valdžios institucijos raginamos nedelsiant imtis veiksmų, kuriais siekiama atkurti konstitucinę tvarką, susijusią su piliečių galimybe gauti patikimą informaciją ir visuomenės informavimo priemonių veikimu.
Nešališka turinti būti žiniasklaida atsidūrė Lenkijos politinių kovų epicentre
Anksčiau Lenkijos valdžioje buvusi PiS vyriausybė 2023 m. kanalui TVP išleido maždaug 2 mlrd. zlotų arba 465 mln. eurų. 2017-2022 m. laikotarpiu, kanalui buvo skirta daugiau kaip 7 mlrd. zlotų[3].
D. Tuskas rinkiminės kampanijos metu teigė, kad PiS Lenkijos žiniasklaidą pasitelkė savo politinės darbotvarkės propagavimui, tačiau dabartinio žingsnio kritikai sako, kad tai naujoji valdžia ima propaguoti žiniasklaidos cenzūrą.
Primename, kad Lenkijos visuomeninė žiniasklaida finansuojama iš visiems privalomų visuomenės mokamų licencijos mokesčių, o pagal įstatymą ji turi būti nešališka.
Vis dėlto, praktikoje pastebėta, kad visų skirtingų ankstesnių vyriausybių laikais, visuomeninė žiniasklaida buvo palanki tam, kas buvo valdžioje.
Kai 2015 m. rinkimus laimėjus PiS, tuomet irgi buvo imtasi veiksmų, kad būtų pašalinta tuometinė žiniasklaidos vadovybė, redaktoriai ir žurnalistai, laikomi nepalankiais naujajai vyriausybei.
PiS tada teigė, kad visuomeninė žiniasklaida reikalinga kaip atsvara privačioms televizijoms ir laikraščiams, kurie paprastai buvo palankūs oponentams.
Dabar PiS griežtai kritikuoja pastarąjį valdžios ėjimą, kai kurie PiS politikai ir piliečiai net atvyko prie valstybinio transliuotojo TVP būstinės ir kitų valstybinės žiniasklaidos priemonių biurų, reiškė pasipiktinimą naujosios valdžios sprendimui, buvo iškviesta policija.
„Mums nesvarbu, kas praneša, nesvarbu, ar tai PiS, ar kitos partijos atstovai“, – spaudos konferencijoje apie neramumus pasisakė policijos atstovas Sylwesteris Marczakas.
Nacionalinės transliavimo tarybos vadovas Maciejus Swirskis sakė, kad TVP televizijos signalo ir interneto svetainių išjungimas yra neteisėtumo aktas ir primena blogiausius karo padėties laikus.
Jam pritarė ir buvęs kultūros ministras.
„Tai akivaizdus išpuolis prieš laisvą žiniasklaidą ir įstatymų pažeidimas“, – sakė buvęs PiS vyriausybės kultūros ministras Piotras Glinskis.
Buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad neteisėti naujojo kultūros ministro veiksmai, susiję su TVP, Lenkijos radiju ir kitais kanalais, parodo, kaip valdžia, kuriai neva rūpi teisinė valstybė, jai prieštarauja kiekviename žingsnyje.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat paragino naująją vyriausybę laikytis įstatymų ir pridūrė, kad politiniai tikslai negali būti pasiteisinimas pažeidžiant konstitucinius principus ir įstatymus.
Viena autoritarinė valdžia keičia kitą?
Jau dabar dalis pačių lenkų politikos apžvalgininkų pastebi, kad naujosios koalicinės vyriausybės darbo metodai kelia abejonių ne tik PiS ir jos rėmėjams, tačiau ir labiau neutraliam rinkėjui, norėjusiam permainų, tačiau ir toliau susidurusiam su drakoniška valdžios kontrole.
Juk dabar net valstybinės žiniasklaidos kanalams taikomas komercinių bendrovių kodekso aiškinimas, kuriuo naujajam kultūros ministrui suteikiama teisė pačiam imti ir paskirti įvairias valdybas[4].
Politologai teigia, kad teisininkai diskutuos dėl konkrečių šio požiūrio privalumų ir trūkumų, tačiau iš esmės, šis ėjimas labai panašus į PiS veikimo principą.
PiS teisės aktais irgi sukūrė naujas procedūras ir institucijas, kad paspartintų visuomeninės žiniasklaidos perėmimą, o koalicija panašų rezultatą dabar pasiekė ypač selektyviai aiškindama įstatymus.
Tačiau dabar, užimto visuomeninio transliuotojo pastato vaizdinys ar laikinas televizijos kanalo uždarymas galėjo sutrikdyti net kai kuriuos pačius aktyviausius naujosios vyriausybės šalininkus.
Manoma, kad dabar daug kas priklausys nuo to, kaip toliau vystysis naujoji viešoji žiniasklaida šalyje: juk rezultatas gali būti tam tikras palankumas naujosios vyriausybės naudai, o ji turi daugiau simpatijų tarp didžiųjų privačių žiniasklaidos priemonių. Tai iš tiesų keltų grėsmę žiniasklaidos pliuralizmui, kaip ir įspėjo PiS.
Nuteisti buvę valdančiųjų parlamentarai, dėmesys krypsta į teismus
Trečiadienį teismas taip pat nuteisė kalėti du žinomus buvusių valdančiųjų PiS deputatus už piktnaudžiavimą valdžia. Anksčiau Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimą, kad politikai yra kalti, prezidentas A. Duda jiems suteikė malonę.
Abu nuteisti asmenys, buvęs saugumo tarnybų ministras Mariuszas Kaminskis ir jo pavaduotojas Maciejus Wasikas, dabar teigia, kad nepaisys nuosprendžio ir neatsisakys parlamento narių mandatų[5].
„Šis nuosprendis, kurio mes nepripažįstame, nesuteikia pagrindo naikinti mūsų mandatų. Jis yra niekingas. Tik nepriklausomas teismas gali nuspręsti dėl kaltės. Būtent tai ir yra teisinės valstybės principas“, – sako M. Kaminskis.
Prezidento A. Dudos biuras tvirtino, kad dabartinis teismo nuosprendis yra klaidingas.
„Ponai yra atleisti, malonė yra galiojanti ir teisiškai pagrįsta“, – sakė prezidento patarėja Malgorzata Paprocka.
Be to, naujajai vyriausybei kalbant apie teismų reformas, Lenkijos prezidentas A. Duda žemųjų parlamento rūmų pirmininkui pareiškė, kad niekada neleis, jog būtų pakenkta jo paskirtų teisėjų statusui.
Tokie komentarai pasirodė po to, kai D. Tusko valdžia pranešė, jog planuoja struktūrinius pokyčius teismų sistemoje, teigdama, kad ji buvo politizuota.
Koalicinė vyriausybė kaltina ankstesnę vyriausybę politizavus teismų sistemą ir teigia, kad A. Dudos paskyrimai taip pat yra politiniai ir pažeidžia Konstituciją. Lenkijos prezidentas atmeta tokius kaltinimus.
„Kaip Lenkijos Respublikos Prezidentas, kuriam pagal Konstitucijos 126 straipsnio 2 dalį pavesta užtikrinti šio straipsnio laikymąsi, niekada nesutiksiu, kad būtų kvestionuojamas Lenkijos Respublikos Prezidento paskirtų teisėjų statusas“, – teigiama A. Dudos pareiškime.
