Nepaisant gražių kalbų, branduolinio karo pavojus – vis realesnis?
Kovo mėnesį JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) patvirtino slaptą branduolinę strategiją, kuri pirmą kartą apėmė atgrasymą nuo Kinijos branduolinio arsenalo plėtros, rašo „The New York Times“. Valstybės vadovas nurodė ginkluotosioms pajėgoms pasirengti galimiems koordinuotiems branduoliniams susirėmimams su Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja.[1]
„Pentagonas mano, kad per ateinantį dešimtmetį Kinijos atsargos savo dydžiu ir įvairove konkuruos su Jungtinių Valstijų ir Rusijos atsargomis“, – rašo laikraštis.
Pasak leidinio, strategija yra toks slaptas dokumentas, kad nėra jo elektroninių kopijų, o spausdintos kopijos buvo išplatintos tik keliems nacionalinio saugumo pareigūnams ir Pentagono vadovybei.
Pentagone dirbęs Masačusetso technologijos instituto branduolinis strategas Vipinas Narangas teigė, kad naujoji problema slypi realioje mūsų branduoliniais ginklais ginkluotų priešininkų bendradarbiavimo ir net sąmokslo galimybėje.
„Galbūt vieną dieną atsigręšime atgal ir ketvirtį amžiaus po Šaltojo karo pamatysime kaip branduolinę pertrauką“, – sakė ekspertas.
„Priešus“ rusus keičia kinai
Leidinys pažymi, kad anksčiau Amerikos branduolinė strategija daugiausia buvo orientuota į „Kremliaus arsenalą“, o nauji Dž. Baideno nurodymai rodo, kaip greitai tai keičiasi.
JAV gynybos departamento duomenimis, iki 2030 metų Kinija turės 1 tūkstantį branduolinių galvučių, o iki 2035 metų – 1,5 tūkst., o tai maždaug atitinka Rusijos ir JAV branduolinius arsenalus. Tuo pat metu NYT šaltiniai teigė, kad Pekinas lenkia šias prognozes ir pradėjo kaupti branduolines raketas naujuose siloso laukuose, kuriuos prieš trejus metus pastebėjo komerciniai palydovai.
„Yra dar viena Pekino problema: dabar jis nutraukė diskusijas su Jungtinėmis Valstijomis apie branduolinės saugos gerinimą – pavyzdžiui, sutikdamas įspėti vienas kitą apie artėjančius raketų bandymus arba įsteigdamas karštąsias linijas ar kitas ryšio priemones, kad incidentai ar avarijos neperaugtų į branduolinius susirėmimus“, – rašo laikraštis.
2023 metų spalį tapo žinoma, kad dvipartinė JAV Kongreso strateginės padėties komisija savo 145 puslapių ataskaitoje padarė išvadą, kad Vašingtonas turėtų ruoštis tuo pačiu metu galimai vyksiančiam karui su Rusija ir Kinija. Komisijos nariai ragino paspartinti JAV branduolinio arsenalo modernizavimo procesą, didinti ginkluotąsias pajėgas ir stiprinti aljansus.[2]
Komisija sutiko su Pentagono prognoze, kad sparti Kinijos branduolinio arsenalo plėtra iki 2035 metų gali užtikrinti jai 1 500 branduolinių galvučių. „Reuters“ rašo, kad 2027–2035 metais Kinijos ir Rusijos grėsmės taps aštrios, todėl sprendimai turėtų būti priimami dabar, kad tauta būtų pasirengusi. Ataskaitoje taip pat sakoma, kad 30 metų Amerikos branduolinių ginklų modernizavimo programa turi būti visiškai finansuojama, kad būtų laiku atnaujintos visos branduolinės galvutės, jų pristatymo sistemos ir infrastruktūra.
Reaguodama į tai, Kinijos URM pareiškė, kad pagrindinis branduolinio pavojaus šaltinis Pasaulyje yra būtent JAV.
Kinija gąsdina ir Taivanas
Taivano prezidentas Lajus Čing-te (Lai Ching-te) trečiadienį perspėjo, kad Kinijos „augantis autoritarizmas nesustos“ ties sala, ir paragino demokratines šalis susivienyti siekiant pažaboti jo plitimą, informuoja „Elta“.
Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, o aukštas Kinijos komunistų partijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Pekinas yra įsitikinęs, jog pavyks įgyvendinti „visišką susivienijimą“ su sala.
Kalbėdamas Taipėjuje vykstančiame kasmetiniame Ketagalano forume dėl Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo, Lai perspėjo, kad Taivanas nėra „vienintelis Pekino taikinys“.
„Visi puikiai suprantame, kad augantis Kinijos autoritarizmas nesustos ties Taivanu ir Taivanas nėra vienintelis Kinijos ekonominio spaudimo taikinys, – sakė jis forume dalyvaujantiems politikams ir mokslininkams iš 11 šalių. – Kinija siekia pakeisti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Todėl demokratinės šalys turi susivienyti ir imtis konkrečių veiksmų. Tik dirbdami kartu galime sustabdyti autoritarizmo plitimą“.
Prezidentą Lajų, kuris buvo prisaikdintas gegužės 20 dieną, Kinija pavadino „pavojingu separatistu“, nes jis tvirtai gina Taivano suverenitetą.
Pastaraisiais metais Pekinas didino karinį ir politinį spaudimą Taivanui ir, praėjus kelioms dienoms po Lajaus inauguracijos, pradėjo karinius manevrus apsupdamas salą naikintuvais ir kariniais laivais.
Taivano kariuomenė beveik kasdien praneša apie pastebėtus Kinijos karo laivus aplink savo vandenis, taip pat apie naikintuvų ir dronų skrydžius aplink salą.
Tačiau Lai sakė, kad Kinijos „karinis ekspansionizmas“ vyksta ir kitur, nurodydamas Pekino bendras pratybas su Rusija Pietų Kinijos jūroje, vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir Japonijos jūroje.
„Tokiais veiksmais siekiama įbauginti Kinijos kaimynes ir pakenkti taikai bei stabilumui regione, – pabrėžė jis. – Taivanas nebus įbaugintas. Mes prisiimsime atsakomybę už taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje išsaugojimą“.
Lai ne kartą teikė pasiūlymus užmegzti dialogą su Pekinu, tačiau nuo 2016 metų, kai buvo išrinkta jo pirmtakė Cai Ingven (Tsai Ing-wen), kuri ilgą laiką teigė, kad Taivanas nėra Kinijos dalis, derybos faktiškai nutrūko.
„Taivanas nepasiduos ir neprovokuos… Remdamiesi pariteto ir orumo sąlyga, esame pasirengę vykdyti mainus ir bendradarbiauti su Kinija“, – trečiadienį pakartojo Lajus.
