Darbuotojai pageidauja ir elektromobilių krovimo stotelių, ir maldos kambarių
„Norinčiųjų dirbti jūsų vietoje stovi ilga eilė už durų.“ Tai frazė, kurią dar prieš kokius 15 metų darbdaviai drąsiai sakydavo savo darbuotojams visiškai nesibaimindami jų prarasti. Laikai pasikeitė. Dabar darbdaviai turi gerokai pasistengti siekdami pritraukti ar išlaikyti esamus darbuotojus. Ar pakanka šiais laikais darbuotojams pasiūlyti solidų atlyginimą? Ko tikisi darbuotojai iš savo vadovų, kolegų, kas juos motyvuoja?
Pasirodo, šių laikų darbuotojai nori ne tik gerai uždirbti, bet būdami darbinėje aplinkoje jaustis gerai tiek fiziškai, tiek emociškai. Darbuotojai išreiškia poreikį elektromobilių krovimo stotelėms ar net maldos kambariams, kad visų tikėjimų žmonės galėtų laikytis savo tradicijų.
Pasak personalo atrankos įmonės „Amston“ atstovės Henrikos Bivainienės, lietuviškiems verslams augant ir globalėjant bei į komandas samdant talentus iš užsienio, tokių pokyčių darbo rinkoje netrukus matysime vis daugiau, nors svarbiausiu finansiniu motyvaciniu veiksniu vis tik išlieka darbo užmokestis.
Nefinansinių motyvuojančių veiksnių sąrašo viršuje atsidūrė komanda ir viskas, kas susiję su kolegomis šalia – jų profesionalumas, požiūris, emocinės kompetencijos, motyvacija. Antroje sąrašo vietoje minimas asmeninis darbuotojų tobulėjimas ir augimas.
Darbuotojams ypač svarbi ir kompanijos kultūra – tai atmosfera ir mikroklimatas komandoje, vadovo vertybės, sprendimų priėmimo laisvė. Šie trys veiksniai atitinkamai užima likusias tris svarbiausių nefinansinių motyvacinių veiksnių penketuko vietas.
Darbuotojams svarbi tolerantiška, įvairi ir priimanti aplinka darbe. Lietuvoje vis ryškesnė ir tautinės bei rasinės įvairovės svarba – iki šiol šis aspektas svarbus būdavo tik Vakarų šalyse, kur rasinė įvairovė gerokai didesnė[1].
Iš darbdavio tikisi papildomų naudų
„ManpowerGroup“ kartu su elgsenos pokyčių technologijų įmone „Thrive“ atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad siekiant pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, vadovai turi iš naujo peržiūrėti siūlomus naudų paketus bei sąlygas darbo vietai. Net ir siūlomą galimybę dirbti iš namų darbuotojai jau laiko menku privalumu.
Lietuvoje siūlomas atlyginimas kandidatams vis tik yra svarbiausias, tačiau dažnai atrankų metu darbdaviai sulaukia klausimų ir apie papildomas naudas.
„Pasakymas, jog darbuotojams suteikiama galimybė dirbti iš namų, nereiškia, jog darbas ir jo valandos yra lankstūs. Taip pat ir su gerove – nepakanka, kad įmonė deklaruoja ją kaip vertybę. Žmonės nori matyti realius pavyzdžius, kurie rodo, jog įmonei rūpi kiekvieno darbuotojo sveikata bei gerovė“, – teigia personalo sprendimų įmonės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė.
Lankstumą darbe kiekvienas suvokia individualiai
Net 54 % apklaustų darbuotojų sako, kad sveiko maisto pasirinkimas darbe jiems yra svarbus, o emocinė ir fizinė būklė yra prioritetas.
Darbuotojams neužtenka dirbti namuose ant sofos, ar turėti kavos aparatą biure.
6 iš 10 apklaustųjų teigia, kad norėtų turėti sporto salę darbe arba gauti sporto klubo abonementą. Vasarą ypač dažnai kompensacija už kurą ar viešojo transporto bilietus keičia miesto dviračių, ar elektrinių paspirtukų abonementai.
Tyrimo duomenimis, 25 % apklaustųjų nori, kad darbdaviai skirtų dėmesį ir emocinei būklei.
„Kiekvienas lankstumą darbe suvokia individualiai. Kažkam tai darbas iš bet kurio pasaulio taško, kitam darbas bet kuriuo paros metu. Hibridinis ir nuotolinis darbas tapo norma, į kurią darbdaviai privalo atsižvelgti labiau nei bet kada anksčiau“, – teigė „Manpower“ Lietuvoje vadovė.
Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai – net 64 % – darbuotojų už tą patį atlygį norėtų pereiti prie keturių dienų darbo savaitės. 45 % apklaustųjų nurodė, jog jiems svarbu pasirinkti savo darbo pradžios ir pabaigos laiką.
Siekiant geresnio darbo ir poilsio balanso sutrumpintą darbo savaitę už mažesnį atlyginimą sutiktų dirbti 18 % apklaustųjų. O darbo vietą (biurą ar namus) pagal savo kasdienius poreikius norėtų rinktis 35 % darbuotojų.
Viena dažniausiai daromų klaidų yra tai, kad organizacijos neišsiaiškina lankstaus darbo modelio poreikio[2].
Darbo produktyvumą lemia svarbūs faktoriai
Kaip sako Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (VU MIF) partnerystės profesorius, „Vinted“ inžinerijos direktorius dr. Vytautas Ašeris, darbas yra tik trečdalis mūsų gyvenimo. Kitas trečdalis – asmeninis gyvenimas, dar kitas – miegas. Jeigu asmeninis gyvenimas, miegas prastas, tai ir darbe nebus gerai. Neretai žmonės galvodami apie produktyvumą galvoja jog reikia dirbti daugiau, bet ne efektyviau.
„Įsivaizduokite, žmogus stumia kampuotą ratą. Kitas prieina ir sako – „o gal geriau stumk apvalų?“. Ir gauna atsakymą – „netrukdyk, aš labai užsiėmęs“. Čia yra geriausias nesuvokimo apie savo efektyvumą pavyzdys“, – pavyzdį pateikia ekspertas.
Norint dirbti produktyviai, svarbu rūpintis ir kitais savo gyvenimo aspektais, ypač – sveikata[3].
Populiarėja laikinieji darbuotojai
Plečiantis nuotolinio darbo galimybėms, auga ir laikinųjų darbuotojų paklausa. Pavyzdžiui, užsienio kapitalo įmonei norint įdarbinti gabų specialistą iš Lietuvos, visai nebūtina perkelti veiklos ar registruotis mokesčių mokėtoju Lietuvoje, kadangi toks darbuotojas gali būti įdarbintas pasinaudojus laikinojo įdarbinimo įmonės paslaugomis.
Įdarbinus darbuotojus per laikinojo įdarbinimo įmonę, laikinojo darbo naudotojas jiems turi sudaryti tokias pačias darbo ir įdarbinimo sąlygas kaip savo nuolatiniams darbuotojams. Šis reikalavimas taikomas darbo užmokesčiui, darbo ir poilsio laikui ir atostogoms.
Laikiniems darbuotojams taip pat turi būti užtikrintos tokios pačios galimybės naudotis kolektyvine infrastruktūra, pavyzdžiui, valgyklomis, vaikų priežiūros ir transporto paslaugomis – nebent būtų objektyvių priežasčių taikyti skirtingas sąlygas.
Prieš laikiniesiems darbuotojams pradedant dirbti, laikinojo darbo naudotojas privalo supažindinti juos su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, pranešti apie galimą riziką, susijusią su darbu, kurio jie imsis, įskaitant reikiamą specialią kvalifikaciją, įgūdžius arba medicininę priežiūrą[4].
Pandemija – pokyčių katalizatorius
Lietuvoje daugiau nei trečdaliui dirbančiųjų (38 %) darbdaviai suteikia galimybę dirbti nuotoliu. Tarptautinės IT (informacinių technologijų) bendrovės „Accenture“ tyrimo duomenys rodo, kad vis dėlto pastaruoju metu iš namų ar kitos vietos teigia dirbę tik pusė (50 %) darbuotojų galėjusių tai daryti. Dažniau nuotoliu būdu renkasi dirbti jaunesni Z ir Y kartų atstovai.
Bent kartą per savaitę nuotoliu teigia dirbę 55–60 % 18– 44 metų dirbančiųjų, o tarp vyresniųjų tokį darbo būdą rinkosi tik 41– 44% darbuotojų.
„Darbo galimybės bei įpročiai pasikeitė, ir tai iš naujo turi įvertinti kiekviena įmonė bei kiekvienas darbuotojas, o ne stengtis sugrįžti prie ankstesnės tvarkos.
Pandemija buvo puikus pokyčių katalizatorius, ir laimės tie, kurie pasinaudos šia galimybe, tęs naujų darbo organizavimo modelių paieškas ir prisitaikys prie pokyčių. Tai tik padidins tokių įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, taip pat pagerins darbuotojų gyvenimo kokybę“, – sakė „Accenture“ vadovas Lietuvoje Martynas Rudokas.
Vis dėlto ir dabar didžioji dalis darbo pareigų dažniausiai atliekamos nuotoliniu būdu, o į biurą atvykstama tik susitikti su kolegomis ar atlikti konkrečias užduotis, kurias galima atlikti tik biure.
Palyginus tyrimo duomenis su kaimynine Latvija, šioje šalyje kiek daugiau darbdavių suteikia savo darbuotojams galimybę dirbti nuotoliu (43 %, kai Lietuvoje – 38 %). Ir daugiau darbuotojų, galinčių dirbti nuotoliu, tokia galimybe pastaruoju metu teigė pasinaudoję (61 %, kai Lietuvoje – 50 %).
Tikisi lankstumo ir trumpesnės darbo savaitės
Atliktas tyrimas rodo, kad dauguma darbuotojų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir ateityje iš darbdavių tikisi lanksčių darbo sąlygų. Kiek dienų per savaitę darbuotojai ateityje norėtų turėti galimybę dirbti nuotoliu?
Lietuvoje populiariausias pasirinkimas buvo 4 dienos per savaitę (31 %), 3 dienos (14 %), visą laiką (13 %), 2 dienas rinkosi 12 % ir 1 dieną – tik 6 % atsakiusiųjų.
Latvijoje daugiausia ateityje norinčiųjų nuotoliu dirbti 2 dienas (21 %), visą laiką (20 %), 3 dienas (19 %), 1 ar 4 dienas per savaitę rinkosi po 11 % dirbančiųjų.
Tyrimas atskleidė ir tokią realybę, kad kiek daugiau nei trečdaliui dirbančiųjų (38 %) Lietuvoje darbdaviai visiškai nesuteikia galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Pačių darbuotojų vertinimu, pusė (51 %) dirbančiųjų Lietuvoje teigia, kad jų darbą galima atlikti tik esant savo darbo vietoje. Trečdalis (30 %) mano, kad dalį darbų galima atlikti tik iš darbo vietos, o kai kuriuos darbus galima atlikti ir nuotoliniu būdu. Penktadalis (18 %) yra įsitikinę, kad viską galima padaryti nuotoliniu būdu.
Pasak M. Rudoko, panašias nuotolinio darbo tendencijas patvirtina ir „Accenture“ atlikti tyrimai Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse.
„Įmonių vadovams šiuo metu svarbu kurti ir užtikrinti lanksčius darbo modelius bei įtraukią aplinką, kad darbuotojas kartu su darbdaviu galėtų pasirinkti jam tinkamiausią darbo būdą, jei tai leidžia jo darbo pareigos. Kartu lankstus darbo modelis neturėtų leisti darbuotojui prarasti ryšio su įmone ir kolegomis, todėl susitikimus ar komandinius renginius būtina organizuoti ir gyvai. Tai ypač svarbu į darbo aplinką įtraukiant naujus kolegas“, – teigia M. Rudokas[5].
