Kardinalūs pokyčiai Lietuvoje – jau nuo liepos 3 dienos
Nuo 2021 m. liepos 3 dienos įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos priimta direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, pagal kurią Lietuvos parduotuvėse nebebus galima įsigyti vienkartinių plastikinių gaminių: šaukštelių, šakučių, peilių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių. Pagrindinis šios direktyvos tikslas yra užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių poveikiui aplinkai – o ypatingai – vandens aplinkai bei žmonių sveikatai. Taip pat siekiama skatinti žiedinę ekonomiką ir siūlyti plastikui alternatyvias priemones iš medžio, popieriaus bei kitų mažiau aplinkai kenksmingų medžiagų.[1]
Vieni prekybos tinklai Lietuvoje teigia išsiparduodantys plastikinių gaminių paskutinius likučius, kiti teigia iškeltus 2019 m. birželio 5 d. direktyvos tikslus įgyvendinę jau seniau, dar gerokai iki termino. „Maxima“ parduotuvių tinklo komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad tinklas jau kurį laiką nebeužsako produktų, pagamintų iš plastiko. Mat prekybos tinkle „Maxima“ šiuo metu išpardavinėjamas tik plastikinės produkcijos likutis.[2]
Lyderės poziciją plastikinių produktų keitimu mažiau kenksmingomis alternatyvomis šiuo metu užima „Rimi Lietuva“, direktyvos nuostatus pradėjusi įgyvendinti daug anksčiau – esą nuo šių metų pradžios prekybos tinklas Baltijos šalyse prekiauja iš popieriaus pagamintomis plastiko alternatyvomis. Iki 2022 metų pabaigos netgi yra užsibrėžę tikslą – visas tinklo privačių etikečių prekių plastikines pakuotes perdirbti arba panaudoti dar kartą.
Visgi, anot „Delfi“, prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ tokio tipo iniciatyvą pradėjo įgyvendinti jau 2019 metų vasarą, kuomet iš prekybos išėmė vienkartinius plastikinius gaminius.
Remiantis Europos Parlamento pateiktais duomenimis, 1950 metais pasaulyje buvo išmesta 1,5 milijonų tonų plastiko, kai tuo tarpu 2015 metais šis skaičius milžiniškai išaugo – tuomet buvo išmesta 322 mln. tonų plastiko. Pagal ES šalių statistiką, daugiausiai plastiko (net 40 proc.) sunaudojama plastikinėms pakuotėms, kurių be didelių problemų galima išvengti jas keičiant alternatyvomis, kurių dabar – apstu. 22 proc. plastiko sunaudojama vartojimo ir namų apyvokos prekėms, 20 proc. statyboms, 9 proc. lengviesiems automobiliams bei sunkvežimiams, 6 proc. elektrinei įrangai ir likę 3 proc. agrokultūrai.[3]
Naujos taisyklės plastiko atliekų importui ir eksportui iš Europos Sąjungos
2020 metų gruodžio 22 d. Europos Komisija priėmė naujas taisykles plastiko atliekų eksporto, importo bei vežimo ES viduje. Pagal naujas taisykles, plastikines atliekas iš ES draudžiama eksportuoti į ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalis (EBPO), nebent tai būtų švarios plastiko atliekos, siunčiamos perdirbimui. Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, tokia iniciatyva parodo ES atsakingumą:[4]
Šios naujos taisyklės aiškiai siunčia žinią, kad Europos Sąjungoje prisiimame atsakomybę už savo sukurtas atliekas. Atliekas, pagamintas iš plastiko, bus leidžiama eksportuoti tik labai griežtomis sąlygomis. Nerūšiuotų plastiko atliekų eksportas į ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalis bus visiškai uždraustas. Tai yra svarbus etapas kovojant su plastiko tarša, pereinant prie žiedinės ekonomikos ir siekiant Europos žaliojo susitarimo tikslų, – teigė V. Sinkevičius.
Europos Komisija pažymi, jog naujosios taisyklės įsigaliojo jau 2021 m. sausio 1 d. Eksporto taisyklėse žymima, jog draudžiama eksportuoti pavojingas atliekas iš plastiko, kurias sunku perdirbti, ne į EBPO šalis. Jei atliekos yra švarios ir skirtos perdirbimui, ne į EBPO šalis jas bus leidžiama eksportuoti tik tuo atveju, jei importuojanti šalis nurodys, kurios taisyklės taikomos tokiam importui į Europos Komisiją. O eksportuoti bus galima tik importuojančios šalies nustatytomis taisyklėmis. Taip pat nurodoma, kad, jei transportuojamos medžiagos yra pavojingos, joms turės būti taikoma „išankstinio pranešimo ir sutikimo procedūra“. Ta pati procedūra taikoma ir importui.
Plastiko vežimams ES viduje taipogi bus taikoma jau aukščiau minėta procedūra – tiek pavojingoms, tiek nepavojingoms plastiko atliekoms, kurias yra sunku perdirbti. Taip pat pabrėžiama, jog visi nauji ir nepavojingi atliekų vežimai ES viduje nebus taikomi pagal šiuos naujus nuostatus.
B. Geitsas perspėja – esame arti katastrofinio pasaulio skardžio
Billo Geitso teigimu, įveikti COVID-19 pandemiją yra daug lengviau nei išspręsti klimato kaitos problemas. Esą dabartinė situacija mus veda į pražūtį ir, ganėtinai netolimoje ateityje – masinį gyvybių praradimą. „Microsoft“ įkūrėjas taipogi pabrėžė, kad, jei tuojau pat nesiimsime pokyčių, pusiaujo zonos taps nebegyvenamos ir ūkininkavimą vasarą ar išėjimą į lauką teks pamiršti – mat nuolat mus lydės laukiniai gaisrai bei sausros. Pasak Geitso, 2050 metais lauks „kritinis taškas“, nes temperatūra nuolatos kyla.
„Fox Business“ nurodė, jog kairiųjų teigimu, Geitsas turintis paremti „Naująjį žaliąjį susitarimą“, stengiantis iki 2030 metų sumažinti grynąjį išmetamų teršalų kiekį. Tačiau, anot Geitso – tai yra visiškai nerealu, nes tokiam tikslui pasiekti gali prireikti net 30 metų laikotarpio. Tačiau, nors ir Billas aktyviai kalba apie būtinybę mažinti išmetamų teršalų kiekį, pats gyvena didžiuliuose namuose ir skraido privačiu lėktuvu. Anot filantropo – tai pateisinama, nes jis dėl to atlieka daugelį kitų veiksmų – esą verslininkas perka švarų aviacinį kurą, finansuoja anglies dioksido surinkimą bei pigius būsto projektus, kuriuose būtų naudojamos ne gamtinės dujos, o elektros energija.
Savo „Twitter“ paskyroje B. Geitsas negailėjo palaikymo JAV prezidento Joe Bideno planams iki 2030 metų perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir parašė, jog tokie ambicingi trumpalaikiai tikslai yra labai svarbūs norint artėti prie ateities, kuomet bus pasiektas „grynasis nulis“.
Būtent tam tikslui Bidenas sušaukė aukščiausio lygio virtualų susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau nei trys dešimtys pasaulio lyderių. Susitikimo esmė buvo suaktyvinti tarptautinius klimato siekius ir prisidėti prie planetos atšilimo mažinimo. Taipogi Jungtinė Karalystė paskelbė įsipareigojanti iki 2035 metų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 78 proc., lyginant su 1990 m.
Pabrėžiama, jog iki 2035 m. Bideno administracija įsipareigojo sumažinti anglies dvideginio kiekį. Toks planas, nurodoma, jog yra netgi dviejų trilijonų dolerių vertės infrastruktūros paketas. Kongresas taipogi raginamas išplėsti federalinius švarios energijos mokesčių kreditus, naudojamus komerciniams ir gyvenamiesiems projektams, kuriuose bus naudojama saulės energija. Atkreiptinas dėmesys ir į transporto priemones – svarbu, kad šios būtų varomos energija be anglies, todėl elektromobiliai turi tapti tokie pat prieinami masiniam vartotojui kaip ir dujomis varomi automobiliai – dauguma gyventojų su mielu noru naudotųsi elektra varomais automobiliais, tačiau to daryti neišgali.
Pasak Colino McKerracherio, kuris vadovauja pažangiai transporto priemonių analizei energetikos konsultacijose „BloombergNEF“, Bideno administracijai labai svarbu sugriežtinti federalinius degalų taupymo standartus, atšauktus D. Trumpo prezidentavimo metu. Todėl iki liepos planuojama šiuos standartus sugriežtinti ir įsipareigoti elektrifikuoti visą federalinių transporto priemonių parką bei sukurti naujas dotacijų programas, padėsiančias iki 2030 metų šalyje tinkamai paskirstyti pusę milijono elektrinių transporto priemonių įkroviklių.
